Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-165-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-02
Bylos Nr.
2S-165-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas
M. K.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-165-56/2008Teisėja E. Vilimienė Proc. sprendimo kategorijos:30.5;121.15;121.18; 122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Andžej Maciejevski

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos M. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą sumokėti už 0,16 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą terminą sumokėti už 0,16 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių (b.l. 1,3,19,44).

Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės tarybos 1991-12-30 d. sprendimu pareiškėjai buvo paskirtas 0,16 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 1992-04-28 d. pareiškėja sudarė minėto žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį. Pareiškėja už nuomojamą žemės sklypą mokėjo mokesčius.

Nurodė, kad pareiškėja pradėjo žemės sklypo išpirkimo procedūrą: 1992 m. pasirašė susitarimą dėl žemės sklypo išpirkimo, sudarė sklypo įkainojimo aktą, tačiau LR Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatytu terminu iki 2004-02-21 d. už jį nesumokėjo, nes negavo iš agrarinės reformos tarnybos pranešimo, jog turi sumokėti už žemės sklypą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime, prašė teismo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 13-14,24).

Nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 p. nuostatose yra nustatyta, kad piliečiai pagal šias taisykles turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriuose nėra asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Minėtoje normoje yra numatytos sąlygos bei terminas, iki kurio šios sąlygos turėjo būti įvykdytos. Šis terminas yra naikinamasis, todėl jam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamasis terminas negali būti atnaujinamas. Pareiškėja iki 2004-02-21 d. už jai skirtą valstybinės žemės sklypą nesumokėjo, todėl teisė išpirkti žemės sklypą išnyko.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime, su pareiškėjos pareiškimu nesutiko prašė teismo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 27-28, 127-129).

Nurodė, kad pareiškėja LR Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 p. nustatyta tvarka iki 2004-02-21 d. nesumokėjo už jai skirtą žemės sklypą, o minėtame nutarime nėra numatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškimas patenkintas ir pareiškėjai M. K., gyvenančiai SB „Pagiriai“ sklypo (duomenys neskelbtini) praleistas terminas sumokėti už 0,16 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atnaujintas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 1992-04-01 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl žemės sklypo išpirkimo tuo metu galiojusiomis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintos Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos sąlygomis, kurių 10.6.5 punkte (galiojo iki 1993-12-30 d.) buvo nustatyta, kad iš asmenų, naudojančių jiems nustatyta tvarka suteiktus žemės sklypus, prašymai pirkti šiuos sklypus priimami nuo 1992-02-25 dienos. Pagal šiuo nutarimu patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 2 punktą, prie naudojamų žemės sklypų buvo priskiriami individualiems namams statyti skirti sklypai, kurie buvo suteikti iki minėto nutarimo priėmimo.

Teismas sprendė, kad po pareiškėjos kreipimosi į žemėtvarkos instituciją su prašymu parduoti jai naudojamą žemės sklypą, tolesnis pareiškėjos teisės įgyvendinimas priklausė nuo viešojo administravimo institucijų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėja tinkamai ir laiku kreipėsi dėl žemės sklypo išpirkimo ne aukciono tvarka, o valstybės įgaliota institucija pradėjo žemės sklypo pardavimo procedūrą, todėl pareiškėjos nurodytas įstatymų nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir atnaujino praleistą terminą sumokėti už 0,16 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą sumokėti už žemės sklypą, nes remiantis 2002-03-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002 viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti privačių asmenų nuosavybėn tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Kadangi valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privačių asmenų nuosavybėn susijęs su viešo intereso apsauga, įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus. Naikinamasis terminas yra neatnaujinamas ir jam suėjus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 260 numatytų salygų ir jai tenkančios pinigų sumos už žemės sklypą iki 2004-02-21 nesumokėjo, nepasinaudojo teise privatizuoti žemės sklypą, todėl teisė naudotis sklypu išnyko. Kadangi subjektinė teisė neįgyta ji negali būti ir ginama. Teismas visiškai nevertino pačios pareiškėjos veiksmų įgyvendinant savo teises, t.y ar asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, ar domėjosi, kodėl valstybinės institucijos neįgyvendina jos teisių ar pateikė valstybės institucijoms visus reikiamus dokumentus. Dokumentu, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, laikytina 1992-04-28 žemės nuomos indvidualiai statybai sutartis. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtinus sutartį, ji įsigalioja po metų, jei per tą laikotarpį paklojami pamatai, tačiau statytojui šios salygos neįvykdžius sutartis nutraukiama. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų kurie patvirtintų jog statyba buvo pradėta.

Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad ji negavo pranešimo, kad turi susimokėti už ginčo žemės sklypą, be to ji dėl įstatymų nežinojimo praleido terminą žemės sklypui išsipirkti. Pareiškėja savo teisėmis nesidomėjo, nereiškė pretenzijų privatizavimą vykdančioms institucijoms, neskundė jų neveikimo, todėl jos teisės negali būti pažeistos. Pareiškėja taip pat nepasinaudojo teisine pagalba. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-09-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005 konstatavo, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančias aplinkybes bei jų atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat po kiek laiko jos išnyko, ar asmuo kreipėsi į teismą per protingą terminą. Termino praleidimas gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms šio termino praleidimo priežastims ir asmuo kuris kreipiasi dėl termino atnaujinimo turi priežastis pagrįsti įrodymais. Asmens amžius ar netinkama kvalifikacija negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, o sunki sveikatos būklė turi būti įvertinta kartu su kitomis aplinkybėmis.

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad terminas praleistas nes jos sveikata bloga, ir ji slaugė vyro tėvą J. K. bei vyro brolį P. R. Abu slaugomi asmenys mirė 1996 metais, todėl tai negali būti priežastimi, dėl kurios pareiškėja nesumokėjo įmokų iki 2004-02-21. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėja ne visą laiką gydėsi stacionare, todėl pareiškėja pati elgėsi neapdairiai ir nesumokėjo įmokų nustatytu laiku.

Atsiliepimas

Pareiškėja M. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškimą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nutartį pakeisti ir civilinę bylą pagal M. K. prašymą, atnaujinti terminą sumokėti už jai 1991-12-30 Vilniaus rajono apylinkės tarybos sprendimu(duomenys neskelbtini) skirtą 1600 kv.m. žemės plotą esantį (duomenys neskelbtini)

nutraukti.

Nurodė, kad civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Pareiškėja siekia įsigyti iš valstybės kitos paskirties žemės sklypą, skirtą individualiai statybai, kuriame nėra pastatytų ar statomų statinių, ne aukciono tvarka. Naujas kitos paskirties žemės sklypas gali būti parduodamas ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jeigu už šį žemės sklypą 2004-02-21 dienai yra įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Tik įgyvendinus šią salygą valstybei atsiranda pareiga, nustatyta tvarka perduoti žemės sklypą, kuriame nėra pastatytų ar statomų pastatų, piliečiui.

Nurodė, kad teismas netinkamai vertino, kad 2004-02-21 yra įstatymo nustatytas terminas apmokėti už iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15- kitose vietovėse, suteiktus žemės sklypus indvidualių gyvenamųjų namų statybai, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki 1993-07-28 suteiktus žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, kadangi 2004-02-21 yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data, o ne įstatymo nustatytas terminas apmokėti už perkamą žemę. Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės teismui pakeisti įstatymo įsigaliojimo datos.

Nurodė, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai nurodė, kad ginčo esmė, pareiškėjos teisė privatizuoti žemės sklypą individualiai statybai už kurį nėra sumokėta iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo datos. Suinteresuotas asmuo tinkamai aiškina materialinės teisės normas, argumentuotai vertina byloje surinktus įrodymus, tačiau teisės klausimas gali būti nagrinėjamas bendra ieškinio teisenos tvarka pareiškiant ieškinį dėl teisės gynimo, o pareiškėja neprašo ginti jos teisę, ji pareiškė tik vieną reikalavimą dėl termino atnaujinimo, kuris nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Nei anksčiau galioję įstatymai nei dabar galiojantys nenumato terminų apmokėjimui už perkamą valstybinę žemę, o nustato tik imperatyvias pardavimo salygas ir tvarką. LR Žemės įstatymas, kuris įsigaliojo 2004-02-21, imperatyviai nustato, kad ne aukciono tvarka nustatyta tvarka skirti valstybinės žemės sklypai indvidualiems (vienviečiams ir dviviečiams) gyvenamiesiems namams statyti už kuriuos sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, todėl teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą bei nepagrįstai pasisakė dėl pareiškėjos teisės pažeidimo ir valstybės institucijų neveikimo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (109 str.). Teismai taikydami teisę atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Priimdamas sprendimą (nutartį) teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje (CPK 4 str., 263 str., 265 str. 1 d.).

Kaip nustatyta byloje pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą sumokėti už 0,16 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadangi terminą sumokėti ji praleido dėl svarbių priežasčių.

Kaip nustatyta iš byloje esančio žemės mokesčio paskaičiavimo kvito pareiškėja apie turimą sumokėti žemės mokestį buvo informuota pranešimu Nr. 1632 (b.l. 10). Kaip matyti iš patikslinto pareiškėjos pareiškimo ji nurodė, kad terminą sumokėti už žemę praleido dėl įvairiausių susiklosčiusių aplinkybių bei dėl jos silpnos sveikatos. Taip pat nurodo, kad ji iki vyro J. K. ir vyro brolio P. R. K. mirties 1996 metais juos slaugė ir nurodytas aplinkybes aiškina kaip pagrindą atnaujinti terminą susimokėti už žemės sklypą ( b.l. 44).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirąjį skundą bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos M. K. pareiškimą nesiaiškino ar asmuo atitiko žemės sklypo pirkėjui keliamus reikalavimus, ar žemės sklypas gali jam būti parduodamas lengvatine tvarka, ar valstybės institucijos, vykdančios žemės sklypo pardavimo procedūrą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Teismas nesiaiškino ar pareiškėjai buvo išsiųstas ir ar ji gavo pranešimą dėl mokesčio už žemę ir nepasisakė dėl viešojojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, kadangi po M. K. kreipimosi į žemėtvarkos instituciją su prašymu parduoti jai žemės sklypą tolesnis šios teisės įgyvendinimas priklausė nuo viešojo administravimo subjektų veiksmų, nors kaip matyti iš bylos duomenų valstybės institucijos reikalavo iš pareiškėjos mokėti mokesčius už naudojamą žemės sklypą ( b.l. 10) ir ši juos mokėjo (b.l. 7); agrarinės reformos tarnyboje buvo pradėtas rengti parduodamo žemės sklypo įkainojimo aktas ( b.l. 50). Teismas iš suinteresuotų asmenų nepareikalavo pateikti įrodymus pagrindžiančius tinkamą asmens informavimą apie priklausantį sumokėti žemės mokestį, ar apie mokėjimo tvarkos pasikeitimus, jei tokie buvo. Liko neištirti ir pareiškėjos veiksmai ar ji elgėsi kaip rūpestingas asmuo ir dėjo pastangas kad būtų sumokėtas priklausantis mokestis. Liko neištirti ir pareiškėjos argumentai dėl termino praleidimo slaugant savo vyrą, bei vyro brolį.

Esant nurodytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos M. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą sumokėti už žemės sklypą neatskleidė bylos esmės, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, netyrė byloje esančių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmos instancijos teismo nutaris naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. (CPK 327 str. 1 d.2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 metų lapkričio 13 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12179-599/2008 ir pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino praleidimo atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Danutė KutrienėAndžej Maciejevski