- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-201-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-0552-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Artūras Šumskas, Ainora Kornelija Macevičienė
- Nuteistasis
- A. M., ir V
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:
pagal LR BK 284 str. 1 d. (2014 m. rugsėjo 16 d. epizodas) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu;pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 25 parų arešto bausme;pagal LR BK 284 str. 1 d. (2015 m. vasario 24 d. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a), b) p. p., paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį.
Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. (dvi dienos), 2015 m. vasario 24 d., taip pat laikas, įskaitytas pagal 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį – nuo 2014 m. sausio 5 d. iki 2014 m. sausio 22 d.
Iš A. M. solidariai su V. V. I. K. naudai priteista 86,88 eurai turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
A. M. nuteistas už tai, kad kartu su V. V. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 22.35 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, veikdami kartu, sugriebus E. K. už rankos, spyrus jai į dešinę koją, kumščiu trenkus į veidą, po to ranka du kartus sudavus į veidą, padarė nukentėjusiai E. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiojo dilbio, kairiojo žasto, kairiojo klubo, kairės šlaunies srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Taip pat A. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 27 d., laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 20.52 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“ Nr. 350, Parko g. 34A, Vilniuje, prekybos salėje iš lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Martell VSOP“, 169 Lt/ 48,95 Eur vertės, 1 butelį 0,7 l talpos konjako „Hennessy VSOP“, 199 Lt/57,63 Eur vertės, 0,75 l talpos butelį šampano „Drappier Carte DOR“, 129,99 Lt/ 37,65 Eur vertės, 1 butelį 0,7 l talpos konjako „Martell VS“, 69,99 Lt/20,27 Eur vertės, 1 butelį 0,7 l talpos konjako „Hennessy V.S.“, 79,99 Lt/23,17 Eur vertės, bendros 647,97 Lt/187,67 Eur vertės, nesumokėjęs už šias prekes, praėjo pro parduotuvės prekybos salės duris, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes prie išėjimo iš prekybos centro jį sulaikė apsaugos darbuotojas, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės, 647,97 Lt/187,67 Eur vertės svetimą, UAB „Palink“ priklausantį, turtą.
Taip pat A. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 24 d., apie 13.10 val., viešoje vietoje, parduotuvės „Iki cento“ vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, parduotuvės vadovės N. M., kasininkės pardavėjos A. M. akivaizdoje, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo jas necenzūriniais žodžiais, iš chuliganiškų paskatų paėmė UAB „Palink” priklausančius 4 kastuvus „Fiskars”, vieno kastuvo vertė 31,57 Eur, bendros 126,28 Eur vertės, norėdamas su jais pasišalinti, prie namo, esančio Genių g. 4, Vilniuje, apsaugos darbuotojui I. N. jį sustabdžius, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kastuvu sudavė I. N. į kairę ranką, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės pakeisti, skiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendį dalyje, kuria buvo tenkintas I. K. civilinis ieškinys ir šį ieškinį dėl 300 Lt žalos atlyginimo atmesti.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, kadangi teismas neapsvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje darė išvadą, kad pastarasis yra jauno amžiaus ir, siekiant išlaikyti teigiamus socialinius ryšius, bausmės dydį nustatė mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau vis tiek skyrė laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, esant BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Skunde nurodo padaręs kelias nusikalstamas veikas, t.y. du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, yra nuteistas trumpesniam nei ketverių metų laikotarpiui, t.y. trejiems metams, kas, pasak apelianto, reiškia, kad šioje byloje yra visos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Teigia, kad jo veiksmai po nusikalstamų veikų padarymo, t.y. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nesislapstymas, taip pat prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, gailėjimasis dėl atliktų nusikalstamų veikų, bei tai, kad po 2015 m. vasario 24 d. epizodo apeliantas daugiau nenusižengė, suponuoja, tai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo atidedant jos vykdymą. Taip pat nurodo sukūręs šeimą, planuojantis vestuves, nes būsimoji žmona laukiasi kūdikio. Apelianto teigimu, paskyrus laisvės atėmimą 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, pastarasis neturės galimybės ne tik matyti, kaip jo vaikas auga, bet ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, vaiko priežiūros ir auklėjimo, kuris būsimai šeimai dabar yra ypač reikalingas. Apelianto nuomone, minėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą, daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą. Pabrėžia, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė, jog apeliantas užsiima teisėta veikla, dirba pagal darbo liudijimą.
Apeliantas skunde nurodo teismų praktiką, susijusią su 75 str. nuostatų taikymu, cituoja, kokias aplinkybes teismas turi įvertinti bei teigia esant skundžiamą nuosprendį neteisėtu, kadangi, pasak apelianto, teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, kurios yra svarbios skiriant bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybės teigiamas savybes, neįvertino, kad pastarasis jau beveik metus laiko neįvykdė nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Neįvertino teismas ir to, kad bausmės paskyrimas atliekant ją pataisos namuose paveiks apelianto socialinius ryšius, jis ne tik, kad negalės išlaikyti būsimos šeimos, tačiau taip pat praras ryšius su jais, nutrūks teisėtai vykdoma veikla. Apelianto teigimu, paskirtoji bausmė, kai iš esmės jau šiai dienai pasitaisęs turės praleisti net trejus metus pataisos kolonijoje, ne tik kad nepasieks įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, tačiau galimai pasieks atvirkštinį rezultatą – pasitaisiusį asmenį, grįžusį iš pataisos namų, praradus socialinius ryšius, darbą, paskatins daryti nusikalstamas veikas.
Skunde taip pat teigiama, kad teismo nuosprendis prieštarauja LR BPK 305 str. 1 d. 4 p. nuostatai, kadangi, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę už apelianto 2014 m. vasario 24 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., tik formaliai konstatavo, kad skiriama laisvės atėmimo bausmė, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl apeliantui skyrė net 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nepagrįstas ir neteisėtas, apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis dar ir dėl priteistos turtinės žalos I. K. naudai, kadangi civilinė ieškovė I. K. nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kiek kainavo sugadintas telefonas, kokias išlaidas ji patyrė taisydama telefoną, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad telefonas apskritai buvo taisytas. Nesant jokių I. K. patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų, pasak apelianto, civilinis ieškinys negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir negalėjo būti patenkintas.
Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Apeliantas skunde prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už 3 nusikalstamas veikas, iš kurių 2 veikos priskirtinos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, 1 – prie baudžiamųjų nusižengimų. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. baigtos, visos veikos padarytos tiesiogine tyčia, apeliantas savo kaltę pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir viešosios tvarkos sutrikdymo 2015 m. vasario 24 d. epizode pripažino visiškai. Taip pat matyti, kad apeliantas prieš šias nusikalstamas veikas buvo ne kartą teistas už smurtinių veikų padarymą, taip pat už atvirąją vagystę, nedidelio kiekio psichotropiinų medžiagų laikymą neturint tikslo platinti (b.t. 2, b.l. 134-135), baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 149-151), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.t. 2, b.l. 153, 154), į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas (b.t. 2, b.l. 155).
Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas LR BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantui A. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos sutrikdymo 2015 m. vasario 24 d. epizodas), įvertino jų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe teismas pripažino tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat teismas įvertino, tai, kad minėtą nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu apeliantas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanakintą teistumą, neatlikęs 2014 m. lapkričio 10 d.muosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis A. M., gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Juo labiau, kad apeliantui jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas dar ir dėl to, kad prieštarauja LR BPK 305 str. 1 d. 4 p. nuostatai, kadangi, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę už apelianto 2014 m. vasario 24 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., nemotyvavo, kodėl apeliantui skyrė net 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui už jo veiką (viešosios tvarkos sutrikdymo 2015 m. vasario 24 d. epizodas) paskirta ne 9 mėnesių, o 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už minėtą nusikaltimą, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes bei jas motyvuotai aptarė.
Nepagrįsti apeliacinio skundo ir tie argumentai, kad civilinės ieškovės I. K. civilinis ieškinys negalėjo būti patenkintas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. pareiškė civilinį ieškinį 87 Eur sumai, nurodydama, kad įvykio metu (viešosios tvarkos sutrikdymo 2014 m. rugsėjo 16 d. epizodas) E. K. iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas „HTC“, suskilo ekranas (b.t. 1, b.l. 33). Daikto apžiūros protokolo duomenimis mobilaus ryšio telefono „HTC“ ekranas yra suskilęs (b.t. 1, b.l. 40-42), t.y. bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas A. M. savo nusikalstamais veiksmais prieš E. K., padarė turtinę žalą. Nors nukentėjusioji nepateikė telefono taisymo kvito, teisiamajame posėdyje tvirtino, kad telefoną išmetė, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vidutines analogiškų daiktų kainas, konstatavo, kad I. K. prašomas atlyginti turtinės žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tokiu būdu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.
Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.