- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2-34264-1099/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei S. J. įmonei „Keisti ženklai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės S. J. įmonės „Keisti ženklai“ 151,57 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ su atsakove S. J. įmone „Keisti ženklai“ 2014 m. gegužės 23 d. sudarė sutartį Nr. 21-714/VA-21-701, pagal kurią suteikė atsakovei teisę į fonogramų naudojimą sutartyje nustatyta tvarka bei išrašė PVM sąskaitas faktūras (2019 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19023520, 2019 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19031630, 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19051342, 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19061333).
3. Nurodo, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2019 m. liepos 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT,“ kaip naujoji kreditorė, perėmė, o atitinkamai Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę S. J. įmonę „Keisti ženklai“; ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
4. Atsakovė, gavusi pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, 2019 m. rugpjūčio 5 d. dalį skolos (100 Eur) sumokėjo, todėl atsakovės likusi pagrindinė skola už fonogramų naudojimą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 99,57 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovė ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pagal CPK 427 straipsnio 2 dalį, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovę informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ su atsakove S. J. įmone „Keisti ženklai“ 2014 m. gegužės 23 d. sudarė sutartį Nr. 21-714/VA-21-701, pagal kurią suteikė atsakovei teisę į fonogramų naudojimą sutartyje nustatyta tvarka bei išrašė PVM sąskaitas faktūras (2019 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19023520, 2019 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19031630, 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19051342, 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AGT Nr. 19061333). Atsakovės pagrindinę skolą už fonogramų naudojimą sudarė 199,57 Eur. Anot ieškovės, atsakovė, gavusi pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, 2019 m. rugpjūčio 5 d. dalį skolos (100 Eur) sumokėjo, todėl atsakovės likusi pagrindinė skola už fonogramų naudojimą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 99,57 Eur. Byloje pateikta ieškovės UAB „Juris LT“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ 2019 m. liepos 15 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę S. J. įmonę „Keisti ženklai“.
9. Nustatyta, kad atsakovė liko neapmokėjusi už suteiktas paslaugas; jos skola sudaro 99,57 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (ar pradine kreditore), nėra (CPK 178 straipsnis).
10. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
11. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 99,57 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
12. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos laikomos iš anksto šalių nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam įrodinėti nereikia. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.
13. Nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 23 d. sutarties Nr. 21-714/VA-21-701 4.2 punkte nurodyta, kad mėnesio pabaigoje Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ išrašys sąskaitą, kurią atsakovė apmokės ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos išrašymo, o remiantis minėtos sutarties 4.3 punktu – pavėlavus laiku sumokėti atliginimą ir PVM, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant skaičiuoti 16-tą kalendorinę dieną nuo sąskaitos išrašymo dienos. Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius pagal minėtą sutartį išrašytas ir atsakovės pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 12 Eur sumai, kuri priteistina iš atsakovės.
14. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių paslaugų teikimo teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.
15. Taigi, bendrai ieškovei iš atsakovės priteistina 151,57 Eur skolos (99,57 Eur skola + 12 Eur delspinigiai + 40 Eur skolos ieškojimo išlaidos).
16. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (151,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 208 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur už advokato teisinę pagalbą, 8 Eur žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovės S. J. įmonės „Keisti ženklai“, j. a. k. 221273890, 151,57 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 57 ct) skolos, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (151,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jei atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.
Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.