- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-985-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03771-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „archiDELTA“
- Ieškovas
- UAB „Inžinerika“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „archiDELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inžinerika“ ieškinį atsakovui UAB „archiDELTA“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 38 853,04 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 853,04 Eur sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas jau ilgą laiką vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, iš balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, dirba nuostolingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovo kilnojamojo/nekilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštas už 38 853,04 Eur.
Teismas nurodė, kad 38 853,04 Eur suma, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę būklę (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš kurios matyti, kad atsakovas veikia nuostolingai, t. y. 2014 m. patyrė 448 454 Lt (129 881,26 Eur) nuostolį)), atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, laikytina didele bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendžia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog esant palankiam ieškovui sprendimui jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes rėmėsi pasenusiais 2014 m. duomenimis. Atsakovas yra sudaręs sutartis su dviem įmonėms, todėl jas įvykdęs gaus pakankamai pajamų atsiskaityti su ieškovu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trukdo atsakovo veiklai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas nepateikė savo balanso už 2015 m., o pateiktos dvi sutartys, kuriose nematyti kitų juridinių asmenų duomenų, nėra įrodymas, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Šiuo atveju byloje 2016 m. vasario 4 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas. Taigi, teismas, tuo metu įvertinęs ieškinį, turėjo pagrindą manyti, jog jis yra pagrįstas.
Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra gera, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2014 m. balansu. Tačiau atsakovas jokių naujesnių kitų savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsakovo pateiktų dviejų sutarčių su būsimais klientais negalima laikyti tinkamais įrodymais apie gerą jo turtinę padėtį, nes klientų duomenys yra paslėpti, t.y. klientų neįmano identifikuoti. Todėl nėra aišku, kokia klientų turtinė padėtis, kiek realu, kad šios sutartys bus įvykdytos ir kt. Atsakovas nepateikė bent preliminaraus balanso už 2015 m., todėl dabartinė jo turtinė padėtis nėra žinoma. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita už 2014 m. Kadangi, nėra naujesnių duomenų, tai ir apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi minėtais atsakovo finansiniais dokumentais.
Iš atsakovo 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas tiek 2013, tiek 2014 m. dirbo nuostolingai. Iš atsakovo balanso už 2014 m. matyti, kad atsakovas turto turėjo už 769 897 Lt, o prie vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 322 854 Lt. T.y. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Tokia situacija pagal Įmonių bankroto įstatymą laikytina įmonės nemokumo ir tokiai įmonei gali būti keliama bankroto byla. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl 38 853,04 Eur suma atsakovui laikytina didele, todėl yra didelė tikimybė, jog atsakovas gali siekti išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir varžo atsakovo veiklą, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti laikomasi tiek ieškovo, tiek atsakovo interesų pusiausvyros. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes kaip minėta, jam gali būti keliama bankroto byla, šiuo atveju yra labai svarbu užtikrinti, kad ieškovui palankus teismo sprendimas būtų operatyviai įvykdytas ir ieškovas galėtų laiku ir be trukdžių atgautų skolą. Todėl šiuo atveju buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.