Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant E. V.,

nedalyvaujant pareiškėjo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų (toliau - pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens E. T., jos globėjos K. U. sutikimu, hospitalizavimą ir gydymą LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus skyriuje vieno mėnesio terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 18 d. 20.13 val.

Prašyme nurodyta, kad 2021 m. sausio 18 d. 20.13 vai. į VšĮ LSMU KL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 1-ąjį ūmių psichikos sutrikimų skyrių pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio 1 punktą, hospitalizuotas, 2021 m. sausio 19 d. 19.15 val. į II-ąjį mišrios patologijos skyrių perkeltas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo, jo globėjo sutikimu- E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pacientė E. T. dėl psichikos ligos gydyta psichiatrijos stacionaruose du kartus – 2011 m. spalio 19 d.- 2011 m. lapkričio 22 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje ir priverstinai nuo 2015 m. sausio 14 d.- 2018 m. rugpjūčio 1 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje po mažamečio anūko sumušimo. Diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dėl šio sutrikimo nustatytas neįgalumas. 2017 m. liepos 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2017 m. spalio 31 d. sprendimu nustatyta nuolatinė globa ir globėja bei turto administratore paskirta dukra K. U.. Nuo 2020 m. kovo mėnesio nutraukus ambulatorinį gydymą ir paūmėjus ligai stebima atsinaujinusi agresijos rizika (susimušė su dukra, žadėjo trenkti anūką į sieną), reikalingas stacionarinis gydymas. Kadangi informaciją apie pacientės E. T. neveiksnumą globėja K. U. gydymo įstaigai suteikė tik 2021 m. sausio 20 d. 17.30 val., todėl 2021 m. sausio 21 d. (vėliau negu per 48 val. nuo stacionarizavimo pradžios) prašo išduoti leidimą pratęsti Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio l punkto pagrindu ir tvarka neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens, jo globėjo sutikimu- E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), hospitalizavimą ir gydymą vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios 2021 m. sausio 18 d. 20.13 val.

Hospitalizuotino asmens E. T. atstovas advokatas prašo tenkinti teikimą, kadangi gydymas reikalingas pačiai hospitalizuotinai E. T..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau- Įstatymas). Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog E. T. liga pradėjo reikštis maždaug nuo 40 m. amžiaus, keitėsi elgesys, sutriko miegas, vėliau (maždaug po 3m.) išsivystė psichozė, dėl psichikos ligos gydyta du kartus psichiatrijos stacionaruose– 2011 m. spalio 19 d.- 2011 m. lapkričio 22 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje ir priverstinai nuo 2015 m. sausio 14 d.- 2018 m. rugpjūčio 1 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje po mažamečio anūko sumušimo. Diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dėl šio sutrikimo nustatytas neįgalumas.

2017 m. liepos 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu E. T. buvo pripažinta neveiksnia, o 2017 m. spalio 31 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta nuolatinė globa ir globėja bei turto administratore paskirta dukra K. U.. Nuo 2020 m. kovo mėnesio nutraukus ambulatorinį gydymą ir paūmėjus ligai stebima atsinaujinusi agresijos rizika (susimušė su dukra, žadėjo trenkti anūką į sieną), reikalingas stacionarinis gydymas. Šiuo metu kliniškai dominuoja mąstymo formos sutrikimai (paralogiškas, smulkmeniškas) negatyvių pokyčių emocijose ir valioje fone, agresijos rizika.

LSMUL Kauno klinikų 2021 m. sausio 21 d. gydytojų konsiliumas (aptarimas) konstatavo, kad paūmėjus ligai stebima atsinaujinusi agresijos rizika, reikalingas stacionarinis gydymas, o pacientė yra neveiksni, todėl nutariama teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnaus paciento hospitalizaciją ir gydymą VšĮ LSMU KL Psichiatrijos klinikoje Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl E. T. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl E. T. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priverstinio hospitalizavimo ir gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje terminą 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios, tai yra nuo 2021 m. sausio 18 d. 20.13 val.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šį Kauno apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.