Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-06 · Administracinė byla Nr. AS-502-520-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-06
Bylos Nr.
AS-502-520-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
Atsakovas
Kauno teritorinei muitinei
Administracinė byla Nr.AS5- 520-07Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Kauno teritorijai muitinei dėl Muitinės departamento 2007 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-257 ir Kauno teritorinės muitinės 2007 m. balandžio 23 d. sprendimo (mokestinės pretenzijos) Nr. 10000076082 panaikinimo. Taip pat pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t.y. sustabdyti priverstinį skolos muitinei išieškojimą iš pareiškėjos pagal ginčijamą mokestinę pretenziją, iki tol, kol bus išspręstas tarp pareiškėjos ir Lietuvos muitinės įstaigų kilęs ginčas dėl delspinigių, susijusių su muitinio tranzito procedūra, vykdyta su TIR knygele VX39091017, išieškojimo. Prašyme nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių kyla grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, asociacijai būtų padaryta žala, nes ji ilgą laiką negalėtų disponuoti išieškotomis sumomis, o jų susigrąžinimas pareikalautų papildomų darbo ir laiko sąnaudų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėja nurodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo motyvus, tačiau nepateikė jokių juos patvirtinančių įrodymų, t.y. duomenų kaip pasunkės asociacijos ekonominė ir socialinė padėtis, kokio dydžio ir kokia žala atsiras.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės bei šį prašymą patenkinti. Pažymi, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo, ginčijamo akto panaikinimo atveju, atkurti šalių faktinę ir teisinę padėtį, buvusią iki ginčijamo akto priėmimo, bus neįmanoma, o jei ir įmanoma, tai koks atkūrimas susijęs su papildomais kaštais. Skunde teigiama, kad:

1. Ginčijamo akto panaikinimo atveju pareiškėja bus priversta naudotis išieškotų sumų grąžinimo institutu, kas pareikalautų papildomų sąnaudų ir laiko. Be to, pareiškėja neapibrėžtą laiko tarpą negalėtų disponuoti išieškotomis pinigų sumomis.

2. Pagal TIR konvencijos nuostatas galimybė susigrąžinti be teisėto pagrindo iš asociacijos išieškotas sumas išlieka tik dvejus metus nuo pretenzijos pateikimo (TIR konvencijos 11 straipsnio 3 dalis), o administracinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo praktikos (AS15-183/2006), kurioje pažymima, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą ar apskritai negalimumą įvykdyti, bet ir į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, taip pat nuspręsti, ar prašomas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių intereso pusiausvyros ir viešųjų interesų.

4. Nesutinka su teismo pozicija, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, paties ginčijamo akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkinamas, teismo nutartis paliekama nepakeista.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Jei priemonės reikalavimui užtikrinti taikomos teismo iniciatyva, šios aplinkybės turi būti konstatuotos teismo nutartyje.

Apeliacine tvarka nagrinėdamas atskirąjį skundą teismas tikrina apskųstosios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas nagrinėjamas teismui pareikštame prašyme nurodytų aplinkybių ribose. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo nurodžiusi, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių kyla grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, asociacijai būtų padaryta žala, nes ji ilgą laiką negalėtų disponuoti išieškotomis sumomis, o jų susigrąžinimas pareikalautų papildomų darbo ir laiko sąnaudų.

Kaip minėta užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimų susijusių su piniginių lėšų išieškojimu įvykdymas yra mažiausiai apsunkintas, kadangi, palankaus sprendimo atveju, valstybė visuomet bus pajėgi grąžinti išieškotas pinigines sumas, kaip ir atlyginti su ginčijamo sprendimo priėmimu galimai susijusią žalą.

Reali grėsmė galimam žalos atsiradimui turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pav. pareiškėja turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jos ekonominę ar socialinę padėtį) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė. Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog išieškotų sumų susigrąžinimas pareikalautų papildomų darbo ir laiko sąnaudų, pažymėtina, kad procesinės teisės normos numato teismo išlaidų atlyginimo institutą, suteikiantį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti iš kitos šalies savo turėtų išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tad tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius