- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- A6.-284-563/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00507-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, tai yra turimą mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri 2022 m. rugsėjo 6 d. duomenimis sudarė 71163,34 Eur, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, į teismo posėdį šaukiamas neatvyko ir R. K., jam apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai, o prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta R. K. bei institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2022 m. rugsėjo 7 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2022 m. rugsėjo 6 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 71163,34 Eur, kurią sudaro: gyventojų pajamų mokestis 1007,30 Eur, pelno mokestis 68663,48 Eur, pridėtinės vertės mokestis 1272,56 Eur. Bendrovės 1125,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokestinė nepriemoka ir 147,56 Eur PVM delspinigių susidarė už 2020 m. sausio ir gruodžio mėn., 2021-11-08 patikslinus deklaracijas, 999,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 7,32 Eur GPM delspinigių susidarė už 2020 m. gegužės - rugsėjo mėn., gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., 1014,00 Eur pelno mokesčio (toliau - PLN) mokestinė nepriemoka ir 5632,57 Eur PLN delspinigių už 2018 m., 2021-09-27 patikslinus deklaraciją ir 39698,00 PLN už 2020 m., 2021 -11-18 patikslinus deklaraciją, 958,91 Eur avansinio pelno mokesčio už 2020 m. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas ir 21580,00 Eur avansinio PLN mokesčio pagal VMI prie FM suformuotas pakaitines deklaracijas už 2021 m. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 2 d.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Šiuo atveju R. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti GPM, PVM, pelno, mokesčius, šių mokesčių nesumokėjo. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.
Šiuo atveju, R. K. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 16 d. buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. R. K. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Taigi, R. K. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip matyti iš kartu su pareiškimu VMI pateiktų dokumentų, Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2021 m. spalio 1 dieną buvo 57025,94 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka R. K. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. R. K. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad R. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. R. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus jau aptartus argumentus, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant R. K. mažesnę, tačiau artimą minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. K. pripažinti padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.