Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. S. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo M. S. santuoką, įregistruotą 2008 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2804, dėl atsakovo M. S. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę S., nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina E. S., priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iki einamojo mėnesio 10 dienos, pasikeitus banko rekvizitams, E. S. praneša apie tai atsakovui per tris dienas nuo pakeitimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskirti E. S., priteisti iš atsakovo M. S. sūnaus R. S. išlaikymo įsiskolinimą 6700 Lt, įpareigojant atsakovą išlaikymo įsiskolinimą sumokėti iki 2012 m. gruodžio 31 d., nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. S. tvarką, leidžiant atsakovui M. S. pasiimti sūnų R. S. kiekvieno mėnesio1-ąjį ir 3-iąjį šeštadienį nuo 11 val., grąžinant 19 val., o suderinus su mama E. S. prieš dieną, atsakovas gali vaiką pasiimti ir kitomis mėnesio dienomis, sutartu laiku ir gražinti iki 19 val., šiuo nustatytu laiku tėvas turi teisę savo pasirinkimu bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje, taip pat kitoje vietoje, tėvas bendravimo su sūnumi metu turi teisę išvykti iš savo gyvenamosios vietos, tik iš anksto tai suderinęs su sūnaus motina, tėvas turi teisę su sūnumi išvykti aplankyti sūnaus giminaičių iš tėvo pusės, tik iš anksto tai suderinęs su sūnaus motina ir gavęs jos sutikimą, tėvas bendrauja su sūnumi tiesiogiai be pašalinių asmenų (išskyrus artimus giminaičius); 5000 Lt vertės automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei E. S., 5000 Lt vertės automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 5000 Lt vertės automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui M. S..

Ieškinyje ir dublike nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 2008 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.2804 (santuokos liudijimas AA Nr. 275181), 2009 m. sausio 13 d. jiems gimė sūnus R. S.. Bendras gyvenimas nesiklostė nuo pat pradžių dėl atsakovo nuotaikų svyravimo, vis ryškėjo atsakovo nesugyvenamas, konfliktiškas charakteris, atsakovas nedėjo pastangų materialiai rūpintis tiek sūnumi, tiek ieškove, šeimą rėmė jos tėvai. Atsakovui dirbant darbą, kuris buvo susijęs su komandiruotėmis, o ir esant namuose, ji rūpindavosi vaiku, jo edukacine veikla, slaugė susirgusį, vežiojo pas gydytojus, tvarkė bendrą šeimos ūkį. Nors, kol buvo mažas sūnus, su vienu atsakovu labai daug laiko leisti negalėjo, tačiau stengėsi, kad šeima bendrautų kartu. Jos glaudus bendravimas su savo tėvais neturėjo jokios įtakos šeimos iširimui, ji kurį laiką su vaiku gyveno kaime, nes prižiūrėjo savo neįgalią močiutę, tuo metu sūnus turėjo sąlygas ilgiau būti gryname ore, valgyti ekologišką, šviežią maistą. Ji dalyvavo televizijos laidoje „Didieji pokyčiai“, tačiau joje, priešingai atsakovo teiginiams, nebuvo jokio viešo jos prisipažinimo, kad yra pavydi. Nuo 2011 m. kovo mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas ne kartą yra vartojęs fizinį bei psichologinį smurtą prieš ieškovę, tačiau į policijos pareigūnus ir medikus ji nesikreipė, nes jai buvo nedrąsu, manė, kad suras bendrą sutarimą. Psichologinį smurtą atsakovas prieš ją vartojo kone kasdien, kai būdavo namuose, tai aiškindavo kantrybės neturėjimu bei savo silpnais nervais. Tačiau kai atsakovas, 2012 m. sausio 6 d. atėjęs į jos namus neva aplankyti sūnaus, pavartojo smurtą vaiko akivaizdoje, ieškovė kreipėsi į policijos pareigūnus, 2012 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio l dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2012 m. balandžio 17 d. nutrauktas, pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą. Privataus kaltinimo tvarka dėl šio įvykio į teismą nesikreipė, nes neturėjo tam lėšų, be to, pradėjus santuokos nutraukimo procesą, toliau bylinėtis nematė prasmės. Atsakovas taip pat buvo neištikimas. Šios aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją patvirtina, jog, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Bendrų su atsakovu kreditorių neturi, išlaikymo sau nereikalauja. Atsakovo turtinė padėtis gera, jis jaunas, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, moka dirbti įvairius statybų darbus, turi tam reikalingą nuosavą brangią įrangą. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, ji dirba, tačiau jos pajamos yra tik 1200 Lt, jai pritrūksta lėšų apmokėti už komunalines paslaugas. Todėl atsakovui turėtų tekti didesnė dalis vaiko išlaikymo pinigine išraiška dalis, priteistinas išlaikymas vaikui po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Per mėnesį vaiko maitinimo išlaidos yra 300 Lt, išlaidos aprangai, apavui - 100 Lt, higienos priemonėms (sauskelnėms - jų reikia retkarčiais, dantų pastai, šampūnui, kremams, kitoms higienos priemonėms) - 60 Lt, vitaminams (Kinder Vital, D vitaminui, žuvies taukams) - 100 Lt, ugdymui (žaislams, knygelėms, pieštukams, pramogoms) - 100 Lt, vaiko lankomam darželiui apmokėti - 186 Lt per mėnesį, darželyje organizuojamoms pramogoms - 20 Lt. Vaikas dažnai serga, todėl vaistams per mėnesį reikia 50 Lt, kurui vykstant į darželį, pas gydytojus, pramogauti - 200 Lt, komunalinėms išlaidoms - 300 Lt, ryšio paslaugoms - 17 Lt. Augant didėja vaiko poreikiai: su darželio vaikų grupe sūnus ruošiasi lankyti baseiną. Vaikas yra labai aktyvus, smalsus ir žingeidus, jam nuolat reikia veiklos, kuri jį domintų, dėl to atsiranda dar daugiau neplanuotų išlaidų (išvykos, renginiai, muziejai, vaikų žaidimo kambariai ir t.t.) Vaikui yra nustatytas šleivumas, dėl ko reikalingi kokybiški pėdos padėti sutvirtinantys batai. Taip pat jam nustatytas sistolinis širdies ūžesys, padidėję adenoidai, dėl to sūnus linkęs į dažnas peršalimo ligas, gydytojos teigimu, gali būti reikalinga operacija. Vaikui taip pat pasireiškia maisto netoleravimas, dėl to jo mityba turi būti sektina ir pilnavertė. Šiuo metu ji nemoka nuomos už butą, tačiau buto savininkai ruošiasi butą parduoti, todėl ateityje, prisidėjus buto nuomai, padidės pragyvenimo išlaidos. Nuo 2011 m. kovo 1 d., kai su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, jis išlaikymą sūnui teikė nereguliariai, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sudarytų 8700 Lt, tačiau atsakovas sūnaus išlaikymui į ieškovės sąskaitą nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. pervedė 1900 Lt, todėl prašo priteisti 6800 Lt įsiskolinimo. Atsakovas gaudavo dideles pinigines lėšas, kurios Lietuvoje nebuvo apskaitomos, nes jis dirbo komandiruotėse Norvegijoje, bet iš pajamų šeimai buvo skiriama labai maža dalis, jis šias lėšas leisdavo, pirkdamas brangius daiktus savo reikmėms, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal jos pasiūlytą variantą, atsakovas galėtų bendravimo su sūnumi metu išvykti iš savo gyvenamosios vietos, taip pat lankyti giminaičių iš savo pusės, tik iš anksto suderinęs su ieškove ir gavęs jos sutikimą, su sūnumi turėtų bendrauti be pašalinių asmenų (išskyrus artimus giminaičius), taip pat jis turėtų informuoti ieškovę, kur su vaiku praleis laiką, nes atsakovas dažnai keičia savo gyvenamąją vietą. Atsakovas visada stokodavo kantrybės, bendraudamas su vaiku, jau po kelių dienų bendravimo greitai pratrūkdavo pykčiu dėl smulkmenų, į ką vaikas jautriai sureaguodavo. Jis neadekvačiai vaiko amžiui parenka veiklas, kurios yra ne tik žalingos, bet ir pavojingos vaiko sveikatai. Po kiekvieno bendravimo su tėvu sūnus būna sudirgęs, neramiai miega, blaškosi. Todėl, kol sūnus nėra mokyklinio amžiaus ir nemoka pilnai savęs išreikšti kalba, negali būti paimamas ilgesniam kaip vienos dienos laikui. Santuokoje įgytą turtą – tris automobilius, kurių kiekvieno vertė – 5000 Lt, prašo padalinti tarp šalių, ieškovei priteisiant automobilį Opel Astra, o atsakovui priteisiant automobilius Audi 100 ir Audi 80.

Atsakovas M. S. atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – ieškovė tapo konfliktiška, nelojali, visą laiką ji viena praleisdavo pas savo tėvus arba močiutę, tokiu būdu daugiau laiko praleisdavo su savo šeima negu su sutuoktiniu, todėl paskutiniuosius gyvenimo kartu metus bendravimas vyko kivirčų būdu. Atsakovui norint pamatyti vaiką bei pabendrauti su šeima, tekdavo važiuoti pas sutuoktinės tėvus arba močiutę. Dėl įsipareigojimų kitiems asmenims ieškovė visiškai nesirūpino savo šeimos poreikiais ir būtent dėl to santuoka iširo. Ieškovė buvo labai pavydi, visada rodydavo perdėtą kontrolę atsakovo atžvilgiu, tą viešai pripažino, dalyvaudama laidoje „Ekstremalūs pokyčiai“. Toks ieškovės elgesys prieštaravo darniems šeimos santykiams. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo nutrauktas pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, nes pritrūkta objektyvių duomenų įrodyti galimą atsakovo smurtą – ieškovė konfliktą išprovokavo pati, užtvėrė kelią sūnaus aplankyti ir išvalyti akvariumą atėjusiam atsakovui, trukdydama jam išeiti iš buto, priminė apie mirusį brolį ir pan., po to iškvietė policijos pareigūnus, norėdama turėti kuo daugiau įrodymų prieš atsakovą skyrybų byloje. Jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, sau pasilieka savo pavardę. Kurį laiką buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, nuolatinių pajamų neturi. Dirbo UAB „VitSona" staliumi, darbo užmokestis per mėnesį apie 800 Lt. Gyvena Vilniuje nuomotame bute, buto nuoma bei komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro apie 500 Lt, išgyventi padeda tėvai. Sutinka, kad sūnaus išlaikymui iš jo būtų priteista po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės E. S. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 d., išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, sutinka, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta ieškovė. Nuo 2011 m. kovo mėn. sūnui išlaikymą teikė reguliariai: dalį pinigų pervesdavo į ieškovės pateiktą banko sąskaitą, dalį jai mokėjo grynaisiais, todėl nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo pageidauja sūnų pasiimti kartą per metus ne trumpesniam nei 14 kalendorinių dienų tęstiniam laikotarpiui, bendravimo laiką iš anksto suderinus su ieškove, taip pat, iš anksto suderinus su ieškove laiką, pasiimti sūnų didžiųjų švenčių laikotarpiu (Per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas), kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, pasiimant jį šeštadienį nuo 13 val. ir grąžinant sekmadienį iki 18 val. Su vaiku sutaria gerai, niekada su juo nesielgė šiurkščiai, yra jam kantrus bei pakantus, visad atsižvelgia į vaiko amžių, pagal tai parenka vaikui veiklas. Ieškovės teiginiai dėl jo nepakantumo vaikui ir t.t. neteisingi. Nuolat rašo SMS žinutes ir skambina, norėdamas pasiteirauti apie sūnų bei susitarti dėl susitikimo su juo, tačiau ieškovė dažnai neatsiliepia, neatsako į SMS žinutes. Gyvendami santuokoje, įsigijo automobilius Opel Astra ir Audi 80. Automobilis Audi 100 įsigytas ne iš šeimos biudžeto - tai yra draugo mašina, pirkta atsakovui tarpininkaujant. Sutinka, kad ieškovei atitektų automobilis Opel Astra, jam – Audi 80.

Ieškovė E. S. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad nepamena, jog su atsakovu gyventų darnioje šeimoje. Jis pirmą kartą prieš ją smurtavo, kai vaikui buvo trys mėnesiai. Atsakovas yra agresyvus, neadekvačiai reaguoja į visas situacijas. Psichologinis smurtavimas buvo kasdieninis reiškinys šeimoje. Vaikas nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio eina į menų daželį „Etiudas“, reikia nuolat pirkti priemones, įvairius daiktus. Kas mėnesį moka apie 186 Lt už darželį, ten nuolat vyksta spektakliai ir koncertai, kurie kainuoja nuo 5-12 Lt. Maitinimas vaikui kainuoja 300 Lt. Apavas ir apranga kainuoja 100 Lt, higienos priemonės apie 60 Lt, į tai įeina ekologiška pasta Vileda, kuri kainuoja apie 20 Lt, dantų šepetukas su varikliuku – 24 Lt, šampūnas 24 Lt, dušo želė 20 Lt, vaikas persirgo artritu, dabar dažnai jam daro vonias. Vitaminai Flora Kinder Vital, reikalingi du buteliukai po 250 g, kainuoja apie 40 Lt, žuvų taukai – 20,20 Lt, juos reiks gerti iki 6 metų. Citro plius kainuoja apie 40 Lt. Šiuos vitaminus perka vaikui kas mėnesį, jai tai kainuoja apie 80 Lt. Vaiko labai silpna imuninė sistema, jis dažnai serga, nevalgo tam tikrų produktų. Jam negerai su širdute, dėl to pastovių vaistų naudoti nereikia. Dabar jam virusinis artritas, juo susirgo 2012 m. rugsėjo 3 d. Vaistams per mėnesį mažiausiai išleidžia apie 50 Lt. Turi išlaidų kurui, nes vežioja vaiką į darželį, pramogauja, veža vaiką į muziejus, parkus, pas gydytojus, minimaliai reikia 200 Lt. Komunalinės išlaidos yra mažiausiai 550 Lt per mėnesį - už šildymą mokėjo 400-700 Lt, elektra apie 80 Lt. Vaikas hiperaktyvus, reikia struktūrizuoti jo laiką, todėl jį visur vežasi - į muziejus, koncertus, teatrus, buvo Rumšiškėse, Vilniuje. Tai sudaro apie 100 Lt per mėnesį. Ryšio paslaugos - telefono abonementas 34 Lt, pusė šios sumos vaikui yra 17 Lt. Šiuo metu ji uždirba 1200 Lt. Dirba nuo 2012 m. gegužės 8 d. pakaitine sekretore. Iki to laiko nedirbo, buvo motinystės atostogose. Prieš vaiko gimimą dirbo Vilniuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Augindama vaiką gavo išmokas, birželio mėnesį registravosi darbo biržoje. Kai nedirbo, pragyventi padėjo tėvai, jie duoda apie 600 Lt per mėnesį, padėjo susitaisyti automobilį už 800 Lt. Vaikui per mėnesį išleidžia apie 1200 Lt. Turėjo santaupų, iki 2011 m. birželio mėnesio ją rėmė močiutė, ji duodavo nuo 600-800 Lt per mėnesį, jai nupirko automobilį. Ieškovė per visą vasarą gyvendavo pas močiutę Stakliškėse, atsakovas atvažiuodavo pas juos aplankyti ir likdavo pabūti. Gyvena tėvų draugų bute, nuomos mokesčio nemoka. Savo nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2011 m. kovo 1 d. su atsakovu pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. davė 200 Lt, tačiau reikėjo padengti už komunalinius patarnavimus močiutės buto, kuriame jis gyveno. Iš atsakovo pinigus ji gaudavo tik per banką. Už darželį atsakovas nemokėjo. Nepamena, dėl ko atsakovas sumokėjo už darželį. Ji turi komunalinių įsiskolinimų, už dujas seniai mokėjo, nemoka už elektrą, vandenį.

Atsakovas M. S. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, reikalavimą priteisti sūnui išlaikymo įsiskolinimą prašė atmesti, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, iš esmės sutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nesutiko dėl bendravimo su vaiku be pašalinių asmenų. Papildomai paaiškino, kad ieškovė buvo konfliktiška, viską norėjo nuspręsti, kaip ji nori, jie nesurasdavo bendrų kompromisų visose situacijose: ir su pirkiniais, ir su pinigų leidimu iš šeimos biudžeto, dėl krikštynų renginio organizavimo. Ji nuolat priekaištaudavo jam dėl šeimos, sakydavo, kad jis neištikimas. Jis rasdavo atspausdintus lapus iš kompiuterio jo pokalbių su draugais, draugėmis, ji kontroliavo jo pokalbius. Kai parašė jo buvusi mergina, jis rado paslėptus atspausdintus jo pokalbius. E. priekaištavo dėl nuotraukoje su juo nusifotografavusios merginos. Šeimoje buvo du biudžetai po to, kai ji pradėjo gauti pašalpą. Iš pradžių jie pragyveno iš jo pajamų. Jos tėvų duodamų pinigų nėra paėmęs, tik dabar sužinojo, kad jai tėvai duodavo pinigų. Santuokos metu gaudavo algos 800 Lt. Užsidirbdavo dirbdamas papildomą darbą. Prasidėjus krizei, po 2009 m. sausio mėnesio penkis - šešis mėnesius buvo be darbo. Tuo metu gaudavo išmokas iš darbo biržas ir gyveno iš vaiko pinigų, kuriuos gaudavo E.. Tada prasidėjo pykčiai. Jautė spaudimą, kad neranda darbo ir neprisideda prie komunalinių mokesčių, šeimos išlaikymo. Kad būtų jai lengviau būtų auginti vaiką, ji gyvendavo (duomenys neskelbtini). Jam senu automobiliu nuvykti iki Stakliškių ir atgal kainuodavo apie 70 Lt. Pirmus metus, kai gimė sūnus, ji buvo labai netvarkinga. Stakliškėse ji užsisakydavo pietus pas virėją. Kai jis nuo 2009 m. birželio mėnesio įsidarbino Senukų prekybos centre, asmens apsaugos skyriuje, alga buvo didesnė, apie 2000 Lt, būdavo, kad gaudavo ir 3000 Lt. Ten išdirbo beveik dvejus metus, visą uždarbį išleisdavo šeimos poreikiams, pirkdavo maistą, vaistus, sauskelnes, sultis vaikui, benziną, detales automobiliui. Sau yra nusipirkęs tik dviratį važinėjimui į darbą ir akvariumą. Pardavęs mašiną, 500 Lt įnešė už dviratį, kuris kainavo 1200 Lt. Juo važiuodavo į Stakliškes. Visada, kai jie susibardavo, jis atsiprašydavo. E. tėvai atveždavo maisto, jie ieškovei brukdavo pinigus. Ji užsipuldavo, kad jis negerbia jos tėvų. Kartą, kai vaikas buvo 3 mėnesių, jis naktį pradėjo verkti, E. priėjo prie lovytės, ji net drebėjo, jis sakė duoti vaiką jam. Kai ėmė iš jos vaiką, E. jam kumščiais dėjo per veidą. Tada jis sudavė jai į šoną. Kartą ji jį kelis kartus pavadino „pyderu“, o jis tuo metu pjaustė papriką ir ją metė į E.. Pernai sausio pradžioje jis atvažiavo išvalyti akvariumo, pasimatyti su sūnumi, sėdėjo atskirai kambaryje. E. tuo metu filmavo. Jam išeinant, ji pradėjo man pamokslauti, kad jis turi kitą draugę dar būdamas neišsiskyręs, prikaišiojo jam jo brolį, tai jis ją pastūmė, norėdamas išeiti. Už kaklo ir plaukų jos netampė. Jis daug keikiasi vairuodamas ar supykęs. Moka už butą po 300 Lt ir komunalinius mokesčius, nuomojasi keturiese trijų kambarių butą Vilniuje. Nuo pavasario nėra įmokėjęs vaikui nė lito. Nėra gavęs iš UAB „Vitsona“ nė lito, šią bendrovę yra padavęs į teismą. Pirkdavo vaikui dviratukus, elektra varomą motociklą, rogutes. Ant vaiko nerėkė niekada, gal tik vaikas girdėjo, kaip su ieškove bardavosi. Nori, kad galėtų matytis su vaiku per atostogas, kad nebūtų draudžiama bendrauti be pašalinių asmenų. Nori atgauti akvariumą. Visą santuokos laikotarpį E. valgį gamindavosi tik sau ir vaikui, buto netvarkydavo, tik jam suskirstydavo darbus. Per visą laikotarpį jis du – tris mėnesius nemokėjo vaikui. Kol dirbo Lietuvoje, atlyginimas buvo 1200 Lt neatskaičius mokesčių. Norvegijoje gaudavo už 5 savaites 14000 Lt. Du kartus buvo Norvegijoje, antrą kartą gavo 8000 Lt. Išdalinus per visą metų laiką, gaudavosi per mėnesį 2000 Lt. Buvo ilgas laikotarpis tarp važiavimo į Norvegiją, imdavo iš greitųjų kreditų paskolas, kad galėtų ką nors nupirkti vaikui. Tuo metu žiemą jam reikėdavo už butą mokėti 700 Lt. Iš dalies su įsiskolinimu sutiktų. Veždavo ieškovei maisto ir grynus pinigus. Nuveždavo po 200 Lt, yra davęs 400 Lt. Išvažiuodamas iš Norvegijos jai nusiuntė pinigų ir grįžęs parvežė vaikui elektromobilį, ir davė jai 500 Lt. Vaiką galėdavo pasiimti, kol duodavo pinigus. Grynais pinigais jai davė 1470 Lt, neskaičiuojant vaistų, maisto. Dirba UAB „Vilsta“. Nereiškia pretenzijų dėl ieškovei likusio turto. Tuokėsi su ieškove dėl to, kad E. grėsė persileidimas, ji verkė, nes jai buvo nepatogu, kad vaikas gims ne santuokoje. Abu sutarė, kad tuoksis be bažnytinės santuokos. Iš namų išėjo, nes E. to reikalavo pati. Pripažįsta, kad ją negražiai vadino, yra smurtavęs. Konfliktai būdavo išprovokuojami, visad įjungta kamera. Abu kalti dėl santuokos iširimo. Metus laiko tikėjosi, kad susitaikys, tuo laiku neturėjo jokios draugės. Nuo 2012 m. gegužės gyvena Vilniuje su drauge. Į Vilnių išvažiavo atsiradus geram darbui. Neturi galimybės dirbti savaitgaliais. Santaupų neturi. Šiemet UAB „Vitsona“ uždirbo 900 Lt, UAB „Vilsta“ atlyginimą gavo už kelias dienas ir paskutinį atlyginimą. Yra pervedęs 15 Lt į J. B. sąskaitą, nes buvo jai skolingas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. S. ir M. S. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure 2008 m. lapkričio 29 d. įregistravo santuoką, įrašo Nr. 2804 (1 t., b.l. 7), santuokoje 2009 m. sausio 13 d. jiems gimė sūnus R. S. (1 t., b.l. 8).

CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime (1 t., b.l. 20-22) nurodyta, jog 2012 m. sausio 6 d. gautas E. S. protokolas pareiškimas, jog 2012 m. sausio 6 d. apie 20.10 val. jos vyras M. S., paėmęs už sprando ir numesdamas ant sofos, sukėlė jai fizinį skausmą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų. Iš ieškovės pateikto pokalbio garso įrašo (1 t., b.l. ) akivaizdu, kad atsakovas jos atžvilgiu vartoja įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Atsakovas pripažino ieškovei sudavęs, pastūmęs ir pan., t.y. pavartojęs fizinį smurtą, be to, pripažino, kad jau kurį laiką gyvena su kita moterimi. Šie faktai pakankamai pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tiek atsakovas, tiek pat ieškovė ir liudytoja apklausta jos motina J. S. patvirtino, kad šalys konfliktavo, barėsi ir prieš sudarydamos santuoką, susituokė vien dėl to, jog ieškovė laukėsi vaiko ir nenorėjo būti vieniša motina dėl galimai neigiamo kitų asmenų požiūrio. Ieškovei, kaip matyti iš jos paaiškinimų, liudytojos J. S. parodymų, dar iki santuokos buvo žinomas ūmus, ne visada suvaldomas atsakovo būdas, tačiau nepaisant tokių jų santykių, ji nusprendė su atsakovu kurti šeimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pati ieškovė dėjo pastangas šeimos darnai išsaugoti, kaip matyti iš abiejų šalių paaiškinimų ir rašytinių duomenų, ieškovė nebuvo lojali ir tolerantiška savo sutuoktiniui, stengėsi kontroliuoti jo asmeninį susirašinėjimą internetu (2 t., b.l. 6), ilgą laiką su vaiku gyveno atskirai nuo sutuoktinio, pas savo tėvus ir senelę Stakliškėse, kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto garso įrašo, šeimoje konfliktai kildavo ir dėl nepasidalijimo namų ruošos priedermėmis. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė jam nuolat nepagrįstai pavyduliavo, provokuodavo konfliktus, valgį gamindavo tik sau ir vaikui, buvo apsileidusi buityje. Tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai bei apklaustos liudytojos parodymai, kita bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad sutuoktiniai nepakankamai gerbė vienas kitą, nesuprasdavo vienas kito poreikių bei siekių, nesulaukdavo vienas kito ne tik materialinės, bet ir moralinės paramos, nesuderino asmeninių interesų su šeimos interesais, šeimoje nebuvo abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo vienas kitam. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad šalių santuoka iširo dėl jų abipusės kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Abu sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką, nė vienas nenori taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo, todėl laikytina, kad nėra prasmės skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis). Atvirkščiai, sutuoktinių tarpusavio santykiai yra įtempti, tokie jų tarpusavio santykiai daro neigiamą poveikį jų nepilnamečiam vaikui.

Ieškovės pageidavimu jai paliktina iki santuokos turėta pavardė S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo jam priteisimas

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šalių vaikas iki santuokos nutraukimo gyvena su motina E. S..

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad E. S. su sūnumi gyvena dviejų kambarių bute panaudos pagrindais, jos teigimu, vaiko tėvas su sūnumi ryšį palaiko, vaikui išlaikymą teikė, tačiau nereguliariai, skyrius teikia išvadą, kad R. S. gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į jo amžių, tai, jog vaikas visą laiką gyveno su mama, kuri jo ugdymui skiria daug dėmesio, turi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas ir galimybes toliau užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, nustatytina su vaiko motina (1 t., b.l. 118-119).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyrius neturi duomenų apie ieškovės ir atsakovo netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ši šeima neįrašyta, skyrius daro išvadą, kad skyrium gyvenančiam tėvui turėtų būti sudarytos galimybės maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, tikslinga nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, o motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, pagal šiuo metu galiojančią prezumpciją, vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 850 litų per mėnesį (1 t., b.l. 184-185).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad motinos, su kuria gyvena sūnus, pareiga, yra suteikti tėvui galimybę bendrauti su sūnumi, ji neturi teisės tam kliudyti. Bendravimo tikslas - dalyvauti sūnaus auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti, kiekvienas iš tėvų gali pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas M. S. blogai elgiasi su sūnumi Roku ar negerbia jo interesų, nenustatyta, kad atsakovo elgesys duotų pagrindą taikyti ribojimus. Mano, kad tikslinga R. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. S., atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio jų vaiko interesus, tikslinga iš tėvo priteisti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (1 t., b.l. 73-75).

Atsižvelgiant į vaiko teises ginančių institucijų išvadas byloje, į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina E. S..

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš jo tėvo, atsakovo M. S. priteistinas išlaikymas vaikui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. S. lanko Kauno menų darželį „Etiudas“, už vaiko išlaikymą vidutiniškai per mėnesį reikia mokėti 186,56 Lt (1 t., b.l. 17). Vaikas 2011 m. sausio mėn. sirgo tonzilitu ir sinusitu, 2011 m. rugpjūčio 26 d. - rugsėjo 12 d. sirgo ūmiu bronchitu, rugsėjo 26 d. – spalio 4 d. sirgo ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, spalio 17-21 d. – ūmiu tonzilitu, lapkričio 2-7 d. – rotavirusine infekcija, lapkričio 24 d. - gruodžio 5 d. – ūmiu tonzilitu, 2012 m. sausio 9-20 d. funkciniu viduriavimu (1 t., b.l. 10, išrašas iš medicininių dokumentų VšĮ Stakliškių PSPC), ieškovės pateiktas 2012 m. gruodžio 5 d. išrašas iš medicininių dokumentų (2 t., b.l. 61) neįskaitomas, vaikui nuo devynių mėnesių amžiaus nustatytas I-II sistolinis širdies ūžesys, dėl to reikalinga reguliari kontrolė, 2012 m. balandžio 26 d. R. S. sirgo ūmiu konjunktyvitu ir nazofaringitu, 2012 m. rugpjūčio mėnesį jam nustatyta kontaktinė egzema (1 t., b.l. 112).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą nepilnamečiui R. S. privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas laiko, kad ieškovės paskaičiuoti vaiko poreikiai 1200 Lt, atsižvelgiant į jo amžių (ketveri metai), normalią sveikatos būklę, specialiųjų poreikių nebuvimą, įprastus poreikius, yra nepagrįstai išdidintas. Šalių sūnus ekstraordinarių poreikių neturi, jo persirgtos ligos yra įprastos tokio amžiaus vaikui, juolab, ką tik pradėjus lankyti darželį, dar tik besiformuojant organizmo imunitetui. Nors byloje yra duomenų, kad šalių sūnui yra diagnozuotas sistolinis širdies ūžesys, iš ieškovės paaiškinimų ir medicininių dokumentų išrašų matyti, jog joks gydymas dėl to neskirtas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės paaiškinimai dėl vaiko poreikių yra prieštaringi – ji teigia, kad vaikas labai dažnai serga, tačiau nurodo, jog labai dažnai su vaiku visur važiuoja pramogauti ir pan. Jokių įrodymų, jog dėl vaiko hiperaktyvumo reikalinga nuolat jam organizuoti pramogas ir pan., byloje nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus. Pastebėtina, jog nors nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, nuo tokios atlyginimo sumos asmeniui yra dar atitinkamai atskaitomi privalomi mokesčiai. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi vadovautis ir tėvų galimybių skirti tam tikrą išlaikymą vaikui ir jo poreikių proporcingumu. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Teismas, vertindamas ieškovės mažamečiui vaikui prašomo priteisti išlaikymui skirtų išlaidų dydžio pagrįstumą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir interesus, sveikatos būklę, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra neadekvati tokio amžiaus vaiko poreikiams.

E. S. nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d. gavo išmokas iš Sodros, iš viso 61890,22 Lt (2 t., b.l. 53-54), nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2012 m. gegužės 7 d. ji buvo bedarbė, registruota darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 17 d. iki 2012 m. sausio 1 d. jai išmokėta 4308,17 Lt nedarbo draudimo išmokos (1 t., b.l. 12, 13), nuo 2012 m. gegužės 8 d. ji dirba pakaitine posėdžių sekretore Kauno miesto apylinkės teisme (1 t., b.l. 69). Jos vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 1032,16 Lt (2 t., b.l. 52).

M. S. nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. dirbo UAB „Key Elements“ (1 t., b.l. 156), nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 18 d. dirbo UAB „Masyvas“ (1 t., b.l. 156), nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 6 d. buvo bedarbis (1 t., b.l. 91), nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Vitsona“ (1 t., b.l. 155), jam išmokėtas darbo užmokestis 1786,23 Lt (1 t., b.l. 161), nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio dirba UAB „Vilsta“ statybininku, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 899,47 Lt (2 t., b.l. 51).

Abu sutuoktiniai neturi nekilnojamojo turto, nuomoja gyvenamąjį būstą. Mokėjimo dokumentai patvirtina, kad E. S. turi išlaidų būsto išlaikymui, kabelinės televizijos apmokėjimui, vaistams, kurui, maistui, ryšio paslaugoms, pramoginiams renginiams (1 t., b.l. 24-34, 45, 35, 36, 37-44, 46-48, 49-50, 2 t., b.l. 56, 57-60). Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus, kad I. R. 2012 m. liepos 23 d. jai pervedė 200 Lt (mokėjimo paskirtis nurodyta „skola“), o A. B. 2012 m. vasario 22 d. pervedė 900 Lt (mokėjimo paskirtis nurodyta „šiaip“) (1 t., b.l. 108, 109), taip pat pateikė duomenis, jog yra 1188,71 Lt skolinga AB „Kauno energija“ (1 t., b.l. 110). Neabejotinai analogiško pobūdžio išlaidų turi ir atsakovas. Taigi, šalių turtinė padėtis praktiškai yra panaši, bet pastebėtina, kad ieškovė dar gauna nemažą savo tėvų savanorišką finansinę paramą. Atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, kiekvieno iš jų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise vaikams i skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai), nes toks dydis bus proporcingas mažamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 3 straipsnio 1 dalis). Dalyje dėl didesnio nei 400 Lt išlaikymo ieškinys atmestinas. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Toks išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteista kas mėnesį vaiko išlaikymui po 300 Lt iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 52-53). Laikinasis išlaikymas įskaitytinas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt per mėnesį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 15 d., kas, atmetus atsakovo nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. pervestus 1900 Lt, sudarytų 6700 Lt, įpareigojant šią sumą sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė teigė nuo 2011 m. kovo mėnesio iš atsakovo negavusi pakankamai lėšų vaikui išlaikyti, pripažino tik tą atsakovo nurodytą jo teikto išlaikymo vaikui dalį, kuri byloje pagrįsta rašytiniais įrodymais, t.y. banko sąskaitos išrašu (1 t., b.l. 23-24) dėl 1900 Lt pervedimo jai, taip pat teismo posėdyje atsakovui pateikus 2011 m. lapkričio 30 d. mokėjimo dokumentą, kad M. S. už sūnaus išlaikymą darželyje sumokėjo 64,44 Lt (2 t., b.l. 15-16), be to, atsakovui nurodžius, kad jis gali pakviesti liudytoją, kurs matė, kaip jai atsakovas 2011 m. balandžio mėnesį perdavė 200 Lt grynais pinigais, šias sumas pripažino gavus. Atsakovas teismui paaiškino ieškovei per 2011 metus, be į jos sąskaitą pervestos sumos, dar grynaisiais perdavęs 1470 Lt, pirkęs maisto ir vaistų už 500 Lt. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas 2011 m. (skaičiuojant tik nuo kovo 1 d.) vien atsiskaitydamas mokėjimo kortele vaistinėje yra sumokėjęs 187,93 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neturi jokių sveikatos problemų, pats atsakovas taip pat neparodė turįs tokių problemų, taigi, yra pakankamas pagrindas teismui tikėti atsakovo parodymais, jog jis, šalims gyvenant skyrium, pirko vaistus sūnui, dėl to paties teismas tiki ir jo parodymais, jog ieškovei teikė paramą ir grynais pinigais, maisto produktais. Ieškovė, duodama paaiškinimus Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, nurodė, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikė, tačiau nereguliariai, bet ji nenurodė, jog atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas. Tą, jog atsakovas lėšas vaikui išlaikyti teikė nereguliariai, paaiškina paties atsakovo turtinė padėtis 2011-2012 metais: jo gaunamas atlyginimas nebuvo reguliarus, be to, yra pagrindo išvadai, kad pajamos nebuvo pakankamos ir atsakovui trūko lėšų pragyvenimui, nes šiuo laikotarpiu atsakovas ėmė daug greitųjų kreditų ir kitų paskolų, kuriuos iškart, gavęs atlyginimą, grąžindavo (1 t., b.l. 133-153). Teismas nenustatė pagrindo, dėl ko negalėtų tikėti atsakovo paaiškinimais – atsakovas teismui buvo atviras ir nuoširdus, jis pripažino savo santuokoje padarytas klaidas, jo paaiškinimai apie turtinę padėtį ir kitas aplinkybes atitiko ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis. Be to, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, šalys 2011 metų vasarą vėl gyveno kartu, tą netiesiogiai patvirtina ir atsakovo pateiktas 2011 m. liepos 7 d. išrašas iš www.alfa.lt svetainės (1 t., b.l. 166-167) apie ieškovės dalyvavimą televizijos laidoje „Didieji pokyčiai“ ir jos sutuoktinio džiaugsmą ieškovės fiziniais pasikeitimais, taip pat pačios ieškovė pateikta atsakovo 2012 m. birželio 12 d. pokalbio elektroninėje erdvėje rašytinė kopija, kurioje jis draugui rašo, jog laidojo E.s močiutę (2 t., b.l. 6). Todėl yra pagrindas išvadai, kad šalys šeimos materialinius poreikius tuo metu tenkino bendrai. Atsakovas pripažino, kad jis nuo 2012 metų pavasario išlaikymo vaikui neteikė. Esant tokiems bylos duomenims, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas iki 2012 m. kovo 1 d. teikė vaikui pakankamą, atsižvelgiantį vaiko poreikius, išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už du su puse mėnesio (nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 15 d.), skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį, t.y. 1000 Lt, įpareigojant atsakovą išlaikymo įsiskolinimą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalys nekilnojamųjų daiktų santuokos metu neįgijo (1 t., b.l. 14). Atsakovo M. S. vardu įregistruoti santuokoje įgyti automobiliai Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 1987 m., ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 1992 m. birželio 25 d. (1 t., b.l. 15), ieškovės E. S. vardu įregistruotas santuokoje įgytas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 2000 m. rugsėjo 22 d. (1 t., b.l. 16). Ginčo dėl šio turto padalijimo tarp šalių nėra, todėl ieškovės reikalavimas 5000 Lt vertės automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti jai, o 5000 Lt vertės automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 5000 Lt vertės automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui M. S., tenkintinas.

Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę leisti jam pasiimti 126 litrų akvariumą su visa jo įranga, augalais ir žuvimis (2 t., b.l. 63-64), tačiau priešieškinio CPK nustatyta tvarka nepateikė, todėl prašymas nenagrinėtinas.

Šalys kreditorių neturi. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl išlaikymas jam taip pat nėra reikalingas.

Atsakovas iš esmės neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai, išskyrus ieškovės pageidavimą, jog su vaiku jis bendrautų be pašalinių asmenų.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Toks ginčas sprendžiamas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK3.175 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu turėtų būti ribojamas, ieškovė nenurodė, kokie pašaliniai asmenys ir kokiu būdu jos sūnui bendraujant su tėvu galėtų pakenkti pačiam vaikui ar jo interesams, taip pat ieškovė nepagrindė savo prašymo riboti atsakovo galimybę su sūnumi vykti aplankyti giminaičių iš tėvo pusės tik iš anksto tai suderinus su ieškove ir gavus jos sutikimą. Tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovui su sūnumi bendrauti be pašalinių asmenų (išskyrus artimuosius giminaičius) ir vykti aplankyti sūnaus giminaičių iš tėvo pusės bei atsakovui bendravimo su sūnumi metu išvykti iš savo gyvenamosios vietos tik iš anksto suderinus su ieškove ir gavus jos sutikimą pripažintinas nepagrįstu. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad atsakovas M. S. pasiima sūnų R. S. kiekvieno mėnesio 1-ąjį ir 3-iąjį šeštadienį nuo 11 val., grąžina 19 val., o suderinęs su E. S. prieš vieną dieną, atsakovas gali vaiką pasiimti ir kitomis mėnesio dienomis sutartu laiku ir gražinti iki 19 val. Tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitinka paties vaiko interesus, padės išlaikyti ir stiprinti atsakovo ir jo sūnaus emocinius ryšius, vėliau, vaikui paaugus, gali būti keičiama bendravimo su tėvu tvarka.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos valstybei: ieškovė E. S. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes ji Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-508-634 (1 t., b.l. 51) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, o valstybei iš atsakovo priteistina 96,56 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 763 Lt žyminis mokestis ir 1434,03 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2 t., b.l. 86) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktai, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2008 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2804, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei ikisantuokinę S. pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iki einamojo mėnesio 10 dienos, pasikeitus banko rekvizitams, E. S. praneša apie tai atsakovui per tris dienas nuo pakeitimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.

Priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1000 Lt, įpareigoti atsakovą išlaikymo įsiskolinimą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Nustatyti atsakovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S. tvarką: M. S. pasiima sūnų R. S. kiekvieno mėnesio 1-ąjį ir 3-iąjį šeštadienį nuo 11 val., grąžina 19 val., o suderinęs su E. S. prieš vieną dieną, atsakovas gali vaiką pasiimti ir kitomis mėnesio dienomis sutartu laiku ir grąžinti iki 19 val.

Priteisti ieškovei E. S. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui M. S. automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. S. valstybei 763,00 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 96,56 Lt (devyniasdešimt šešis litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 859,56 (aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis litus 56 ct), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. S. valstybei 1434,03 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis litus 03 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.