- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 1-654-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60719-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kaltinamasis
- V.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. (V.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bokštinio krano operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Bezdonių sen., Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2018 m. gruodžio 25 d., apie 11.15 val., Vilniuje, Balžio g.-Nemenčinės pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,34 promilės etilo alkoholio).
Taip V. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
V. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t. y.
- kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, psichiatrijos įskaitoje neįrašytas, narkologinėse įskaitose neįrašytas. 2018 m. gruodžio 25 d. iš pat ryto namuose Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, kiek tiksliai, pasakyti negali. Jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino buvusios žmonos brolis Edvinas, kuris paprašė atvežti degtinės. Jis sutiko. Kažkur nupirko degtinės butelį. Važiuodamas pas buvusios žmonos brolį pastebėjo, kad paskui jį važiuoja policijos automobilis su švyturėliais. Tai pastebėjęs iš karto sustojo. Policijos pareigūnas priėjo ir pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakė, kad vartojo. Policijos pareigūnas vietoje pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Patikrinus blaivumą buvo nustatytas virš trijų promilių girtumas. Pristatė jį į policijos komisariatą, (b. l. 23-24, 26-27).
- liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gruodžio 25 d. kartu dirbdamas su Vilniaus apskrities VPK rinktinės „VYTIS“ vyriausiuoju patruliu H. A., apie 11.05 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog į Bezdonis pajudėjo galimai neblaivus vairuotojas, vairuodamas automobilį Opel Zafira, sidabrinės spalvos. Minėtas automobilis Opel Zafira, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas važiuojantis Balžio gatve. Jie apsisuko ir, pasiviję automobilį Opel Zafira, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) 11.15 val. jį sustabdė Balžio g.-Nemenčinės pl. sankryžoje. Už automobilio vairo sėdėjo V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su V. V. pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Pasiūlius V. V. pasitikrinti blaivumą, šis sutiko. Patikrinus V. V. blaivumą 11.20 val. su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090, patikros sertifikatas Nr. 0850387, jam buvo nustatyta 3,27 promilės girtumas. Apie tai buvo informuotas AVPK OVS budėtojas. V. V. buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ir vėliau į 1 PK. Automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas į pagalbą iškviestam AP V1811, o vėliau nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21. Pristatant V. V. spec. priemonės panaudotos nebuvo (b. l. 9);
- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mogo Lt“, valdytojas – V. V. (b. l. 12);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Opel Zafira (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1600 Eur (b. l. 11, 13);
- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK0090 rodmenimis, iš kurių matyti, kad V. V. 2018 m. gruodžio 25 d., 11.21 val., buvo nustatytas 3,27 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. gegužės 26 d. (b. l. 17, 18);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12610/2018(01), kurioje konstatuota, jog V. V. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 25 d., 11.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 20).
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad V. V. 2018 m. gruodžio 25 d., apie 11.15 val., Vilniuje, Balžio g.-Nemenčinės pl. sankirtoje vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 3,34 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. V. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 48).
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto dėl asmeninių menkaverčių priežasčių, V. V. pats nurodė, kad buvusios sutuoktinės brolio prašomas būdamas neblaivus vežė šiam dar svaigalų, tačiau nusikaltimu žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 40-41), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, už paskutinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymą, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 42-43), dirbantis (b. l. 46), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, baustas administracine tvarka, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią sunkaus girtumo ribą) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 25 d., 11.15 val. iki 2018 m. gruodžio 26 d., 14.14 val., (dvi paros) (b. l. 33, 35). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. V. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,34 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. V. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už KET nusižengimus, taip pat ir už atsisakymą tikrintis blaivumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus tai, kad V. V. bylos duomenimis 2018 m. rugpjūčio 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris vykdomas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., nagrinėjamoje byloje paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) taikymo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegtas voke bylos gale, prie bylos viršelio) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ Regitra (b. l. 30-32).
Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 28-29).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. V. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1600 Eur. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – UAB „Mogo Lt“, kaltinamasis yra šio automobilio valdytojas (b. l. 12). Atsižvelgiant į V. V. nustatytą sunkų girtumo laipsnį, kuris žymiai viršijo minimalią sunkaus girtumo ribą, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš V. V. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Opel Zafira vertę, t. y. 1600 Eur. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. V. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, darbingas. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1600 Eur (b. l. 11), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ar jų turtui. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Neskirti V. V. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes automobilį Opel Zafira nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. (V.) V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. V. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. gruodžio 25 d. 11.15 val. iki 2018 m. gruodžio 26 d. 14.14 val. vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL, t. y. 2300 eurų (du tūkstančiai trys šimtai) eurų.
Paskirti V. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. V. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dokumentą – V. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti valstybės įmonei Regitra, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamajam V. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš V. V. automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų valstybės naudai.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.