Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-15 · Administracinė byla Nr. I-6003-189/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-15
Bylos Nr.
I-6003-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00642-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Bronius Januška, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
M. S. K.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Gintarė Demir
Kategorijos
  • 1.3.5Užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Administracinė byla Nr. I-6003-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-00642-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo M. S. K. atstovei advokato padėjėjai Gintarei Demir,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-01-29 sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-138 (00103) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2, 3 ir 4 punktus (toliau – ir Sprendimas).

Pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodė, kad pareiškėjui 2015-04-02 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2016-04-02. Departamentas 2015-04-24 gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-850, kuriame buvo pateikta informacija ir apie pareiškėją. Siekiant įvertinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumą buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo vykdomos veiklos UAB „ACE-TECH“ ir pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje teisėtumo. Kilus įtarimui, kad pareiškėjas kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvoje buvo pateikęs suklastotą leidimą laikinai gyventi Graikijoje, Departamentas kreipėsi į Graikijos atitinkamas institucijas prašydamas informuoti apie pareiškėjui išduotą leidimą Graikijoje. Buvo gautas atsakymas, kuriuo Graikijos kompetentingos institucijos informavo, kad Graikijoje pareiškėjui leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas. Pareiškėjas pateikė suklastotą leidimą laikinai gyventi Graikijoje. Kartu buvo įvertinta ir pareiškėjo įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tai, kad pareiškėjas nuo 2015-11-01 negavo darbo užmokesčio, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo įkurta įmonė ūkinės veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, Departamentas priėmė sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2016-04-02.

Pareiškėjas iš esmės neginčija Sprendimo dalies, kuria panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas iš esmės prieštarauja Sprendimo daliai, pagal kurią pareiškėjui 3 metus, nuo leidimo panaikinimo dienos, draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką bei Sprendimo daliai, kuria nuspręsta į antrosios kartos SIS sistemą įvesti perspėjimą dėl pareiškėjo ir įvesti draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 3 metus, nuo leidimo panaikinimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad apie tai, kad jam buvo išduotas suklastotas leidimas gyventi Graikijoje, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Departamento Sprendimą. Kaip nurodė pareiškėjas, jis susipažino su asmeniu, kuris tvirtino galintis sutvarkyti visus reikalingus dokumentus leidimui gyventi Graikijoje gauti. Kadangi asmuo atrodė rimtas ir patikimas, pareiškėjas jam ir pateikė reikalingus dokumentus. Gavęs leidimą gyventi Graikijoje, vėliau nusprendė pradėti verslą Lietuvoje, todėl tuo pagrindu 2012 metų lapkritį kreipėsi į Departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Atkreipė dėmesį, kad, nors Departamentas ir teigia, kad pareiškėjas pateikė suklastotus dokumentus, tačiau pareiškėjas 2015-02-06 pateikdamas dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeisti, jokių suklastotų dokumentų nepateikė, nes galimai suklastotas dokumentas buvo pateiktas prašant išduoti dar pirmą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Akcentavo, kad pažeidimas padarytas dar prieš 3 metus, todėl neteisinga situacija, kad dabar, t. y. po 3 metų nuo suklastoto leidimo pateikimo dienos, jam yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo įsitikinimu, ši sankcija būtų pernelyg nutolusi nuo padaryto pažeidimo, todėl apsunkina pareiškėjo situaciją, yra neproporcingas jo padarytam pažeidimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo minėto pažeidimo dienos, iki pat šiandienos, pareiškėjas nėra padaręs jokių naujų nusižengimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 32) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus individualias faktines aplinkybes, leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis ir motyvus (suklastotas laikinas leidimas gyventi Graikijoje). Departamento nuomone, visų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad kyla pareiškėjo nelegalios migracijos rizika.

Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad jis nežinojo apie leidimo gyventi Graikijoje suklastojimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių esminių aplinkybių su šio leidimo gavimu, t. y., koks asmuo tarpininkavo, kaip jie susipažino, ar pareiškėjas buvo kreipęsis į kompetentingas Graikijos institucijas, kokią veiklą planavo Graikijoje ir kt. Be to, pareiškėjas nenurodo, ar apskritai buvo nuvykęs, ar gyveno Graikijoje, jei gyveno, tai kiek laiko, kokia veikla užsiėmė ir pan.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, pasinaudodamas neteisėtai įgytu ar suklastotu leidimu laikinai gyventi Graikijoje, atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko ir buvo Lietuvoje, pažeisdamas nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, ar seniau turėjo kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotų vizų ir leidimų gyventi, kada ir su kokiais dokumentais buvo atvykęs į Europos Sąjungos valstybes ir pan. Taip pat, pareiškėjas pateikdamas 2012-11-20 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kartu su neteisėtai įgytu (suklastotu) leidimu laikinai gyventi Graikijoje, prašyme nurodė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos adresas yra Danijos Karalystėje, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių kad jis tuo metu teisėtai joje gyveno. Pažymėjo, kad net ir priėmus pareiškėjo poziciją, kad jis nežinojo, kad leidimas laikinai gyventi Graikijoje yra suklastotas, ar neteisėtai įgytas, protingas ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, kad dėl leidimo gyventi privalo kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis šiomis aplinkybėmis, vienareikšmiškai tvirtina, kad kyla reali pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad paskirta sankcija yra pernelyg nutolusi nuo padaryto pažeidimo. Įvertinus aplinkybę, kad Departamentas neturėjo duomenų, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas yra neteisėtai įgytas ar suklastotas, aplinkybę, kad pareiškėjas šiuo dokumentu pasinaudojo bent du kartus, teigtina, kad pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė tebėra aktuali ir neišnyko. Atsakovo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas yra proporcinga priemonė.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-01-29 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-138 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jau turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būdamas UAB „ACE-TECH“ vieninteliu akcininku ir vadovu ir ketindamas toliau užsiimti teisėta veikla, 2015-02-06 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Departamento Imigracijos reikalų skyrius išnagrinėjęs prašymą, 2015-04-02 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2016-04-02.

Departamentas 2015-04-24 gavo iš Valstybės saugumo departamento raštą, kuriame taip pat buvo pateikta informacija ir apie pareiškėją. Buvo kilęs įtarimas, kad pareiškėjas dar pirmą kartą (2012-11-20) kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo, pateisindamas savo buvimą Lietuvoje, pateikė suklastotą leidimą gyventi, išduotą Graikijoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Graikija leidimo gyventi pareiškėjui nebuvo išdavusi. Buvo priimta išvada, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė neteisėtai įgytą ar suklastotą dokumentą – Graikijoje išduotą leidimą gyventi. Patikrinus pareiškėjo bendrovės veiklą buvo nustatyta, kad bendrovė veiklos nevykdo, turi skolą biudžetui, pareiškėjas darbo užmokesčio negaunantis nuo 2015-11-01, kas reikštų, jog jis neturintis pakankamai pragyvenimo lėšų, negauna realių pajamų, taip pat neturi galiojančio sveikatos draudimo. Atsižvelgiant į tai buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje nėra būtinas.

Departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 50 str. 1 d. 2 ir 8 punktais, 51 str. 4 dalimi, 127 str. 6 dalimi, 133 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, SIS II reglamento 24 str. 1 ir 3 dalimis, Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6, 11¹, 11³ ir 12 punktais, Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijai) 14 punktu 2016-01-29 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-138(00103), kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2016-04-02. Šiuo sprendimu taip pat nutarė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos (2 d.); į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti bei apsigyventi pagal Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo sprendimo laikinai gyventi panaikinimo dienos (3 d.); perduoti pareiškėjo bylą Migracijos valdybai spręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Pareiškėjas iš esmės nekelia ginčo dėl Sprendimo dalies, kuria panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2016-04-02, neteisėtumo. Dėl šios dalies ginčo byloje nėra. Pareiškėjas prieštarauja ir prašo panaikinti Sprendimo 2, 3 ir 4 punktus. Nustatyta, kad išduoto leidimo panaikinimo pagrindai – suklastoto leidimo gyventi, išduoto Graikijoje, pateikimas siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ūkinės veiklos, vykdytos Lietuvoje pasibaigimas. Panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjui atitinkamai kilo kitos neigiamos pasekmės nurodytos Sprendimo 2-4 punktuose, kuriuos pareiškėjas ir prašo teismo panaikinti.

Įstatymo 50 str. 1 d. 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 str. 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindus. Departamentas priimdamas Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu nustatė šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintus atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindus: kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); kai neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.). Įstatymo 50 str. 8 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Graikijoje išduoto suklastoto leidimo gyventi pateikimas, ūkinės veiklos nevykdymas, pajamų negavimas) įvertinus aptartų teisė aktų nuostatų kontekste, darytina išvada, kad Departamentas turėjo teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėta, kad dėl šių aplinkybių ginčo nekelia ir pats pareiškėjas.

ĮUTP 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šis reglamentavimas reiškia, kad sprendimui dėl uždraudimo atvykti pakanka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas (ĮUTP 133 straipsnio 5 dalis).

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos II skyriaus antrasis skirsnis. Kriterijų 2 punkte nustatyta, kad ši tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 2, 2¹ ar 3 dalyje nustatytu pagrindu. Priimant Kriterijų 2 punkte nurodytus sprendimus vadovaujamasi ĮUTP 133 straipsniu (Kriterijų 3 p.). Kriterijų 4 punkte nustatyta, kad priimant Kriterijų 2 punkte nurodytus sprendimus, vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktuose arba Migracijos departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Kriterijuose nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Kriterijuose numatyti draudimo atvykti laikotarpiai (Kriterijų 5 p.). Pagal Kriterijų 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Kaip ir nagrinėjamu atveju, Departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi šio teisės akto nuostatomis.

Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C. SIS teikia Migracijos departamentas. Į šį sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Taisyklių 5 punktas). Duomenys, kurie įrašomi į Sąrašą, nurodyti Taisyklių 6 punkte. Pagal šių taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 1987/2006 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Nustatyta, kad Departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė atsižvelgiant į konstatuotą pažeidimą – pateiktas suklastotas laikinas leidimas gyventi, išduotas Graikijoje, taip pat atsižvelgiant į kitas, privalomas vertinti aplinkybes (ūkinės veiklos nevykdymas, pajamų negavimas, skola biudžetui). Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, tuo tarpu remiantis ĮUTP 133 str. 1 dalimi, priimtas sprendimas dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, sudaro pagrindą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Taigi, Europos Sąjungos teisė leidžia priimti administracinį sprendimą, kurio pagrindu įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti, kai asmeniui panaikinamas išduotas leidimas gyventi, tuo pagrindu, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Reglamento 1987/2006 21 straipsnis nustato, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė įvertina jo proporcingumą, t. y. nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad Departamentas patikrinęs pareiškėjo vykdomos veiklos UAB „ACE-TECH“ ir gyvenimo Lietuvoje teisėtumą nustatė, kad bendrovė, kurios steigėjas pareiškėjas, jokios ūkinės veiklos nevykdo, taip pat buvo nustatyta, kad bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 498,47 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos buvo nustatyta, kad pareiškėjas negauna darbo užmokesčio nuo 2015-11-01, vadinasi pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkami pareiškėjas neturi ir galiojančio sveikatos draudimo. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės neturi jokio poreikio ir priežasties atvykti ir būti Lietuvoje. Pareiškėjas jokios ūkinės veiklos Lietuvoje nevykdo, šeimyninių santykių taip pat neturi, todėl jo įtraukimas į Sąrašą pernelyg didelės neigiamos įtakos jam neturėtų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas Lietuvos institucijoms pateikė suklastotus duomenis, siekdamas apgaulingai pasinaudoti suteikiama galimybe gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo ginčijamų papildomų apribojimų netaikymas prieštarautų teisėtumo ir sąžiningumo principams bei valstybės ir visuomenės saugumui. Papildomai pažymėtina, kad iš esmės Šengeno erdvėje stiprėjant nelegalios migracijos grėsmei, kitos Šengeno valstybės turi būti informuotos apie asmenis, kurie norėjo pasinaudoti/pasinaudojo, pateikiant apgaulingus duomenis, Šengeno erdvėje užsieniečiams suteikiamomis galimybėmis (vykdyti ekonominę veiklą, gyventi ir pan.). Atitinkamai darytina išvada, jog, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjo įtraukimas į Sąrašą bei perspėjimo įvedimas į SIS sistemą laikytinas proporcingomis priemonėmis. Nors, kaip nurodė pareiškėjas, pastarasis ir nežinojęs, kad jam Graikijoje buvo išduotas suklastotas dokumentas, tačiau, kaip teisingai pastebėjo Departamentas, pareiškėjas šio savo pagrindinio gynybinio argumento nepagrindė jokiais įrodymais (nenurodyti asmenys, kurių pagalba pareiškėjas gavo leidimą gyventi Graikijoje, nepateiktos susipažinimo su tais asmenimis aplinkybės ir pan.). Be to, kaip teisingai nurodė Departamentas, siekiant gauti tokio svarbumo dokumentą (leidimas suteikiantys teisę gyventi kitoje šalyje), pareiškėjas turėjo suprasti, kad tokių dokumentų (leidimo gyventi) išdavimas yra reglamentuotas teisės aktų nustatyta tvarka, ir kurių pagrindu leidimus gyventi išduoda tik kompetentingos valstybinės įstaigos, o ne privatūs asmenys, siūlydami savo privačias paslaugas. Šie pareiškėjo nurodyti argumentai niekaip nepateisina pareiškėjo veiksmų, įsigyjant suklastotą (nors ir nežinant, kaip teigia pareiškėjas) leidimą gyventi. Tai, kad pažeidimas buvo konstatuotas praėjus 3 metams nuo 2012 m. gauto leidimo gyventi Lietuvoje, pažeidimo masto ir reikšmingumo nesumažina. Pažymėtina, jog Sprendimo teisėtumo nepaneigia ir tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, per visą laikotarpį pareiškėjas nepadarė jokių naujų nusižengimų, laikėsi tiek Danijos, tiek Lietuvos reikalvimų ir vertina save kaip visai nepavojingu nelegalios migracijos atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Departamento sprendimai, kuriais nustatomas draudimas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, t. y. jie turi būti pagrįsti ne tik teisės normomis, bet objektyviais duomenimis (faktais), taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nurodyta akto apskundimo tvarka, o asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, turi būti pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo turinio aiškiai matyti, kad draudimas pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, atsižvelgus į tai, kad, siekiant gauti leidimą gyventi, pareiškėjas pasinaudojo suklastotu dokumentu, kurio pagrindu siekė legalizuotis ir tam tikram laikui legalizavosi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su šeimyninių santykių Lietuvoje neturėjimu, ūkinės veiklos nevykdymu, egzistuojančia skola biudžetui, pajamų negavimu. Taigi, Departamentas aiškiai nurodė priežastis, lėmusias Sprendimo priėmimą. Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai suprantami. Nustatytas draudimo atvykti terminas bei duomenų įvedimas į sistemą atitinka nurodytas ĮUTP ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas.

Apibendrinant darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo M. S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaRytis KrasauskasHalina Zaikauskaitė