Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2018-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-795/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
1-1174-795/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39241-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-795/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39241-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2.14.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. pagrobė svetimą turtą:

2018 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 15.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagrobė G. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20", 649 Eur vertės, su jame buvusiomis UAB "Tele2" ir UAB "Telia Lietuva" SIM kortelėmis, bendros 30 Eur vertės. Tokiu būdu, M. L. pagrobė G. P. priklausantį 679 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., tikslios valandos nepamena, susitiko su G. P.. Kaltinamojo namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gėrė degtinę. G. P. savo mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20" pasidėjo ant stalo. G. P. ruošiantis išeiti M. L. palydėjo jį iki namo pirmojo aukšto sugrįžęs į namus pamatė, kad G. P. pamiršo pasiimti savo mobiliojo ryšio telefoną. M. L. sumanė iš šio telefono pasipelnyti, todėl nusprendė jo G. P. negrąžinti. Tą pačią dieną, maždaug po pusvalandžio, nuvažiavo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir šį telefoną pridavė už 70 Eur. Tą pačią dieną G. P. tėvai klausinėjo M. L., ar jis nepavogė G. P. telefono. Pasakė, kad G. P. telefono jo namuose nepaliko. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, pažada atlyginti padarytą materialinę ir moralinę žalas (b. l. 117-118).

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 11.00 val., pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyko buvęs klasiokas M. L. ir pasiūlė važiuoti pas jį išgerti degtinės. Kartu nuvyko į alkoholinių gėrimų parduotuvę, vėliau į M. L. namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur dviese vartojo alkoholinius gėrimus. M. L. domėjosi jo telefonu. Išgėrus maždaug pusę butelio prarado atmintį, nuo to momento nieko neatsimena, nepamena net kaip grįžęs į tą pačią dieną, apie 19 val., pasigedo mobiliojo ryšio telefono "Huawei P20", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 649 Eur vertės su SIM kortelėmis "Tele 2" ir "Telia Lietuva", vienos kortelės vertė 15 Eur, bendros 30 Eur vertės. Mobiliojo ryšio telefonas "Huawei P20" iktieiminio tyrimo metu jam grąžintas, dėl telefono žala nepadaryta. Dėl SIM kortelių padaryta 30 Eur turtinė žala bei moralinė žala (b. l. 1-5, 29-31).

Liudytojas N. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 14.00 val., jo sūnus G. P., būdamas pas draugą M. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš savo telefono "Huawei P20" skambino jo žmonai N. P.. Tą pačią dieną sūnus grįžo į namus, tačiau telefono nebeturėjo. Sūnus serga, vartoja vaistus, į namus parėjo apsvaigęs. Apie telefono dingimą sūnus nieko neaiškino, kadangi pavartojęs vaistų nebendrauja, vaistų poveikis tęsiasi nuo 8 iki 10 valandų, vėliau sūnus gali bendrauti. Telefonas registruotas sūnaus G. P. vardu, jis už telefoną moka pats iš savo neįgalumo pašalpos. Sūnus G. P. turi neįgalumą, tačiau nėra pripažintas neveiksniu (b. l. 8-14).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. spalio 25 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, darbuotojas pateikė sutartį Nr. 2329, mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo sutartyje Nr. 2329, užfiksuota, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d., M. L. pateikęs savo pasą Nr. (duomenys neskelbtini), užstatė mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20 L", gavo 70 Eur paskolą (b. l. 49).

2018 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas apžiūrėjo mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20 L". Apžiūros protokole užfiksuotas mobiliojo ryšio telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas be išorinių pažeidimų. Mobiliojo ryšio telefonas "Huawei P20 L" po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam G. P. (b. l. 50-56, 57).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagrobė G. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20", su jame buvusiomis UAB "Tele2" ir UAB "Telia Lietuva" SIM kortelėmis, bendros 30 Eur vertės. Tokiu būdu M. L. pagrobė G. P. priklausantį turtą už 649 Eur. Kaltinamojo kaltė pagrobus svetimą turtą įrodyta. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, M. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. L. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo pagrobtą turtą užstatydamas lombarde.

Kaltinamajame akte, aprašant M. L. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis nukentėjusiajam priklausantį turtą pagrobė 2018 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 15.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos padarymo laiko valandų ar minučių tikslumu, pakanka nustatyti nusikalstamos veikos įvykdymo dieną. Nurodyta aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamasis M. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. M. L. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 92-106, 107). Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB "B." (b. l. 91), šiuo metu dirba UAB „G.“. Kaltinamasis nėra sukūręs šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų neturi.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tvirtino, jog gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. L. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, M. L. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis artimas minimaliam, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės dydžiui.

Kaltinamasis M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. L. 2018 m. lapkričio 19 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis įpareigojimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 121-123, 124-126).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. L. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudamas atlyginti 30 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 32-32).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis M. L. pagrobė 679 Eur vertės G. P. turtą: mobiliojo ryšio telefoną "Huawei P20", su jame buvusiomis UAB "Tele2" ir UAB "Telia Lietuva" SIM kortelėmis, bendros 30 Eur vertės. Pagrobtas turtas - mobiliojo ryšio telefonas "Huawei P20 L“ grąžintas nukentėjusiajam. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas nukentėjusiojo turtas - UAB "Tele2" ir UAB "Telia Lietuva" SIM kortelės 30 Eur vertės. Kaltinamasis M. L. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, pagrobto turto vertės neginčija, ir įsipareigoja padarytą žalą atlyginti (b. l. 127). Tarp šios nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir M. L. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 30 Eur nukentėjusiajam G. P. turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. L. nusikalstamos veikos nukentėjusysis G. P. prarado telefone buvusias SIM korteles, jose buvusią informaciją, neabejotinai patyrė išgyvenimus dėl pagrobto turto, kol dalis šio turto buvo surasta ir grąžinta nukentėjusiajam. Be to, nebuvo pateisinti jo lūkesčiai, bendraujant su buvusiu klasioku. Kaltinamasis M. L. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, ir, neabejotina, tokiu būdu sukėlė jam dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl ligos jaučiau socialinio bendravimo stygių, mažai su kuo bendrauja. todėl vertino bendravimą su kaltinamuoju. M. L. žino apie nukentėjusiojo ligą, jo vartojamus vaistus, nepaisant to pats pasikvietė nukentėjusįjį vartoti alkoholį. G. P. dėl tokio kaltinamojo M. L., buvusio klasioko, su kuriuo jis leido laiką, nusikalstamų veiksmų neabejotinai pasijuto pažemintas ir šokiruotas.

Kaltinamasis M. L. yra darbingo amžiaus, pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pripažįsta ir neturtinės žalos dydžio neginčija (b. l. 127). Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir G. P. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusio ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Kaltinamasis M. L. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per šešis mėnesius (b. l. 130).

Teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą terminą (BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Sodros informacinės duomenų bazės duomenimis, M. L. dirba UAB „G.“, vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuris tenkintas iš kaltinamojo priteisina 30 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, jog bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį, įvertinus tai, kad bausmės - baudos įvykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, todėl kaltinamojo prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 54 MGL (2700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 36 MGL (1800 Eur) baudą.

Kaltinamajam M. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį įpareigojimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusio ir civilinio ieškovo G. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. L. priteisti 30 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir įspėti kaltinamąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, M. L. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė