- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-125-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00011-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- P. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams.
Iš P. J. priteista 2000 Lt P. M. neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), O. M. gyvenamojo namo patalpoje, suduodamas smūgį kėde į galvą, o po to pargriovęs į lovą suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas sumušė P. M., t. y. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nukentėjusiojo P. M. ir jo žmonos D. M. parodymais. Visas konfliktas buvo dėl asmeninių paskatų. Teigia, kad P. M. nelietė, tik susistumdė. D. M. paaiškino, kad apelianto namuose girtaujama, dėl to kreipėsi į seniūniją, bet patvirtinančių duomenų nepateikė. Teigia, kad nedideli sužalojimai galėjo atsirasti besistumdant. Skundžiamas nuosprendis nepagrįstas. Teismas privalėjo pilnai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o surinktus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą ir vadovaujantis įstatymu. Tačiau teismas to nepadarė bei nepašalino prieštaravimų tarp P. J. ir kitų asmenų parodymų. Apeliantas teigia, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 140 str.
Nukentėjusysis P. M. atsikirtimu į apeliacinį skundą teigia, kad apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas. Apeliacinis skundas abstraktus ir nekonkretizuotas. Pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, o surinktus įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą ir griežtai vadovavosi tik įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad P. J. be rimtos priežasties sudavė kėde nukentėjusiajam į galvą, po to pargriovęs į lovą sudavė kumščiais smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus ne tik nukentėjusiojo žmonos D. M., bet ir nuteistojo ir jo sugyventinės parodymus, specialisto išvadą. Teismas nepaliko jokių nepašalintų prieštaravimų tarp apelianto ir kitų asmenų parodymų.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neigia padaręs BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ginčija įrodymų vertinimą ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau ištyrus bylos medžiagos duomenis, išanalizavus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu P. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad P. J. suduodamas smūgį kėde į galvą, o po to pargriovęs į lovą suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas sumušė P. M., taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir P. M. buvus konfliktui, tačiau teigia, kad gindamasis nuo P. M. sudavė jam kėde. Nukentėjusysis P. M. ir liudytoja D. M. parodė, kad užėjus pas O. M., pamatė alaus butelius ir norėjo juos nufotografuoti. Tuomet P. J. paėmęs kėdę trenkė P. M. į galvą, nuvertė ant lovos ir sudavė smūgius (b. l. 58-60). Liudytoja O. M. patvirtino, kad P. J. be priežasties paėmė kėdę ir sudavė P. M. į galvą (b. l. 60). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria P. M. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniajame petyje, dešiniajame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir dešinėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu (b. l. 7). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad P. J. su P. M. tik susistumdė. Nukentėjusiojo P. M. parodymai yra nuoseklūs, tiek aiškinantis įvykio aplinkybes, tiek teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos D. M., O. M., specialisto išvada, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu nuteistojo P. J. parodymai nėra nuoseklūs. Nuteistasis paaiškinime nurodė, kad su kėde sudavė P. M., o teisiamojo posėdžio metu – gal ir sudavė kėdės koja nukentėjusiajam per ranką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl P. J. kaltės 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.50 val., sudavus smūgį kėde P. M. į galvą, o po to pargriovus į lovą ir sudavus kumščiais P. M. į įvairias kūno vietas, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir P. J. išteisinti dėl šios veikos nėra jokio teisinio pagrindo.
Pripažinęs P. J. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą. Nors P. J. neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 34-35). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę. Paskirdamas nuteistajam mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės apribojimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę laikyti aiškiai per griežta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas ginčija nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį nurodydamas vienintelį argumentą, jog nuteistasis neturi pajamų atlyginti neturtinę žalą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, P. M. dėl prieš jį P. J. pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, pažeminimą, jautė nerimą, baimę. Nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriškai. P. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. P. M. prašė priteisti 6000 Lt neturtinės žalos. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistasis P. J. yra pensininkas, gauna tik senatvės pensiją, neturi nekilnojamojo ar kitokio turto, neturtinės žalos dydį sumažino iki 2000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 2000 Lt neturtinės žalos dydis, visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.