Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria jam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. kaltinamas tuo, kad jis pažeisdamas 2020 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705, 30 straipsnio „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės” reikalavimus, nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 18 d., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį, vienašūvį medžioklinį šautuvą IžK Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimo pateikti šaudmenis, neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį šaudmenų – 27 vienetus pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių tinkamų šaudyti, 242 vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių, tinkamų šaudyti iš įvairių graižtvinių ginklų, 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį, tinkamą šaudyti iš įvairių graižtvinių ginklų.

2. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2020 m. vasario 18 d., apie 21 val., automobiliu VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklinį šautuvą IžK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vienetų pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, tinkamų šaudyti, gabeno iš namų, esančių, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur apie 22 val. iš medžioklinio šautuvo IžK Nr. (duomenys neskelbtini) iššovė 14 vienetų šovinių į (duomenys neskelbtini) buto duris, (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, medžioklinį šautuvą IžK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 medžioklinį šovinį, tinkamą šaudyti, automobiliu VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iš (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. vasario 18 d., 23 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat jis, 2020 m. vasario 18 d., apie 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – žmoną J. M., pasiėmęs nusikaltimo įrankį ir priemones – neteisėtai laikomą 16-o kalibro lygiavamzdį, vienašūvį medžioklinį šautuvą IžK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vienetų pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, tinkamų šaudyti iš medžioklinio šautuvo IžK Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. automobiliu VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie J. M. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) buto durų, turėdamas tikslą patekti į butą ir įgyvendinti savo sumanymą, iš medžioklinio šautuvo IžK Nr. (duomenys neskelbtini) iššovė 14 kartų į (duomenys neskelbtini) buto duris, (duomenys neskelbtini), tačiau savo tikslo neįgyvendino dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes J. M. nebuvo namuose. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

4. Be to jis, 2020 m. vasario 18 d., apie 22 val. 20 min., kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini)pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW „Transporter“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje).

5. A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 18 d. 2020 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi A. M. buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams. Kardomoji priemonė buvo tęsiama ir paskutinį kartą pratęsta skundžiama 2020 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 18 d. Teismas nustatė, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra pasikeitę ar išnykę. Apygardos teismas nurodė, kad A. M. kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, taip pat jis kaltinamas vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymu. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas teistas už smurtą prieš savo sutuoktinę. Teismas darė išvadą, kad būdamas laisvėje A. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus galimybės pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.

3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas A. M. pratęsta pagrįstai.

4. Kardomosios priemonės suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, iš dalies paties kaltinamojo parodymuose, apžiūros, kratų ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose bei kitoje bylos medžiagoje.

5. Skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. ketino nužudyti savo žmoną, o tik šaudė į buto duris (spynas) norėdamas įeiti į butą, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumo. Šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iš esmės nenagrinėjamos. A. M. veiksmų galimos priežastys, jo tikslai, motyvai ir situacijos suvokimas yra bylos nagrinėjimo dalis ir reikšminga įrodymų vertinimui, todėl teisėjų kolegija plačiau šių argumentų neanalizuoja. Be to, A. M. teiginiai, kad apygardos teismas yra iš anksto įsitikinęs, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsti. Apygardos teismas nutartyje nepadarė išvados, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, o pateikė tik išvadą apie duomenų pakankamumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Apie pakankamą kiekį duomenų asmens kaltei pagrįsti teismas galėtų konstatuoti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Skundo argumentas, kad teismo motyvas dėl griežtos gresiančios bausmės suponuoja A. M. išankstinį nuteisimą, yra paremtas tik subjektyviu kaltinamojo vertinimu. Apygardos teismas, nutartyje nurodęs kaltinamajam gresiančios bausmės dydį už galimai padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos, o vertino kardomosios priemonės pratęsimui reikšmingas aplinkybes.

6. Suėmimas A. M. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Įstatymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindą kiekvienu atveju būtų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimą. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

7. Šioje byloje A. M. kaltinamas rengimusi padaryti labai sunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, taip pat kaltinamas vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymu. A. M. 2012 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu A. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams dėl nusikaltimo, kurį padarė prieš savo sutuoktinę. Baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja J. M. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Visgi, kaltinamasis praėjus vos 10 dienų nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo su ginklu lankėsi savo sutuoktinės J. M. gyvenamojoje vietoje, kur šaudė į jos buto duris. Jo veiksmai prieš sutuoktinę darosi vis pavojingesni ir tai rodo, kad ateityje jis gali padaryti dar pavojingesnį nusikaltimą prieš ją. Nurodytos aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį į smurtinį elgesį bei patvirtina, kad išlieka didelė tikimybė, jog A. M. netaikant suėmimo jis gali daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš savo sutuoktinę, kurios rengimusi nužudyti yra kaltinamas. Byloje yra duomenų, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. M. galimai padarė būdamas neblaivus, taip pat yra duomenų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu ir tai sustiprina tikimybę, jog pakartotinis piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais galėtų tapti naujų nusikalstamų veikų darymo priežastimi. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo motyvais, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kardomoji priemonė suėmimas buvo pagrįstai pratęsta.

8. Skunde nurodyta, kad A. M. reikia užbaigti santechnikos darbus, už kuriuos klientai yra sumokėję avansus, negali būti pagrindas švelninti jam paskirtą kardomąją priemonę, o taip pat nepaneigia tikimybės, kad A. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas prieš savo sutuoktinę.

9. Skunde teigiama, kad teismas kaltinamajam turėtų paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nekonkretizuojama, kokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti kaltinamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.