- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- 1-544-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44488-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- P. K.
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. įgaliotai atstovei advokatei Vaivai Savickienei bei atstovui pagal įstatymą N. Ž.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2006-09-27 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metams; teismo patvirtintu 2021-05-10 prokuroro nutarimu BK 38 str. pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d.; teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. 2023 m. lapkričio 19 d., apie 18.30 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, žodinio konflikto metu tyčia sudavė rankomis ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį, padarydamas R. M. kairio momens minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakyje ir kairiame antakyje bei nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šiuo metu gyvena vienas, o įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini) gyveno su I. M. ir jos vaikais K. ir I., I. sūnus R. kartu negyveno. R. su juo visai nenorėjo bendrauti, tik rašinėjo jam grasinančias žinutes ir žalojo jo daiktus. Jis stengėsi nekonfliktuoti, į žinutes neatsakydavo. Su I. M. jie kartu gyveno apie metus laiko, po to įvykio kartu nebegyvena. Įvykis buvo pernai, lapkričio 19 d. Prieš įvykį buvo jo mašina apipaišyta, dieną prieš – lapkričio 18 d. R. išmušė su buteliu jo mašinos stiklą, o jau kitą dieną užsipuolė jį. Kitą dieną po to, kai R. išdaužė mašinos stiklą, lapkričio 19 d., šis atėjo, kad mama parvežtų šį namo. Jis atsidarė langą ir paklausė R., kodėl šis taip elgiasi. Pats jis kalbėjo normaliai, be jokių keiksmažodžių, nešaukė. Tada pamatė, kad R. įėjo į laiptinę, matė, kad šis yra supykęs. Kai jis pamatė, kad R. įbėgo į vidų, išėjo saugoti, žiūrėti, kad ko nors, kokios žalos nepadarytų. Jis pats yra namo pirmininkas ir nenori, kad ką nors name sugadintų. Be to, pas jį tuo metu buvo pusseserė su dviem mažamečiais vaikais, išėjo, kad R. neateitų į butą. R. mama (I. M.) jau buvo nulipusi žemyn prie automobilio ir liko lauke, kai R. įbėgo vidun. Tada jis išėjo iš buto ir leidosi laiptais žemyn. Jie susitiko beveik laiptų apačioje, pusiaukelėje tarp pirmo ir antro aukšto. Jis pats nevartojo necenzūrinių žodžių, R. irgi tylėjo. Susitikus R. be jokių žodžių iš karto jam trenkė į galvą, kairę pusę su kietu buku daiktu. Matė, kad R. turėjo kastetą. Laiptinė buvo pilnai apšviesta, nes šviesa užsidega automatiškai. Kai R. sudavė jam pirmą smūgį, kitų žmonių šalia nebuvo. Jis juto smūgį, skausmą, o paskui jis tik gynėsi – viena ranka dengėsi, o kitą jo ranką laikė I. M., kuri atėjo iš lauko. Jis nesudavė nei vieno smūgio, tik gynėsi. Jis gavo gal 10-15 smūgių į kairę ranką, į galvą. Visi smūgiai jam buvo suduoti su kastetu, nes kumščiu trenkiant nebūtų atsiradusios tokios mėlynės. Jis R. tik pastūmė nuo savęs ir šis po to išbėgo iš laiptinės. Pirmo smūgio I. M. nematė, bet paskui viską matė, visus smūgius, kuriuos jis gavo. Viskas vyko be jokių žodžių. Po to, kai jis pastūmė R., smūgių nebegavo. Kai R. išbėgo, jis grįžo į butą, rado vos nenualpusią I. pusseserę L. G., kuri tuo metu buvo svečiuose. Ji buvo išsigandusi, galvojo, kad vyksta kažkas baisaus. Kol vyko grumtynės su R., ji buvo namuose, už durų ir tik girdėjo triukšmą. Jam iš prakirstos galvos bėgo kraujas, kurį jis nusiplovė. Paskui galva pradėjo labai tinti, tada jis išsikvietė greitąją ir atvažiavo kartu policija. Jis pasakė, kad sužalojo sugyventinės sūnus. I. buvo pasimetusi, sakė, kad tokio savo vaiko nėra mačiusi, jo neatpažįsta. Jie kalbėjo su I. apie įvykį ir apie keistą vaiko elgesį. I. jam sakė, kad matė pas R. kastetą. Ką I. sakė policijai, negirdėjo, nes ruošėsi į ligoninę. Girdėjo tik, kad ji sakė, kad jis nepiktai paklausė R. kodėl daužo langus. Jis nežino, iš kur pas R. tie sužalojimai, jie ne nuo jo, sužalojimus padarė ne jis. Iš laiptinės R. toks kruvinas neišbėgo, koks buvo po kurio laiko atsiųstose nuotraukose. Po įvykio jis su R. nebendravo. R. tik vėliau parašė jam žinutę, kad jį vis tiek pagaus, į ką jis atsakė: „ateini su kastetu ir dar drįsti tokias žinutes rašinėti“. Jis su I. bendravo dar kurį laiką, paskui išsiskyrė, nebegyveno kartu gal nuo vasario. Jis žino, kad yra pareikšti ieškiniai. Jis nepripažįsta TLK ieškinio, bet galėtų atlyginti, kad greičiau pasibaigtų viskas. R. 2400 eurų ieškinio jis nepripažįsta, nes jis visiškai nepagrįstas. Ten vien striukė sugadinta už gal 400 eurų. Reikia įrodymų, kad ji tiek kainavo. Striukės kaina nereali. Reikėtų įrodymų už kiek pirko. Savo veiksmais jis negalėjo jos sugadinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis papildomai parodė, kad jis nesudavė R. smūgio į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu taip sakyti prašė I. M.. Šiandien jis sakė tiesą, kad nesudavė R. nei vieno smūgio. Jo ūgis yra 176 cm, R. gal šiek tiek mažesnis. Žino, kad šis pradėjo lankyti kažkokias kovinių veiksmų treniruotes. Jis stovėjo ant paskutinio laipto, po smūgio nusileido į aikštelę. Buvo tyrėja ir vyko parodymų patikrinimas įvykio vietoje. I. laikė jo dešinę ranką, gal bijojo, kad jis netrenktų vaikui. I. jam sakė, kad matė kastetą vaiko rankose, paskui sakė, kad nematė. Kaltę dėl visų šių įvykių aplamai turėtų prisiimti I., kuri lakstė nuo vieno vyro prie kito. TLK ieškinį jis sumokėtų tik todėl, kad greičiau viskas pasibaigtų, nors jo nepripažįsta. Jis buvo apklaustas antrą kartą ir patvirtino pirminius parodymus, bet šiandien jis sako, kad smūgio į nosį R. nesudavė ir striukės nesugadino. Jis įvykio metu buvo blaivus, ar R. buvo išgėręs, nežino, bet akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, bet gal iš įniršio.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-22 P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo. Galvos traumų neturėjo. Įtarimo esmę suprato. Dėl jam įteikto įtarimo gali paaiškinti sekančiai, kad apie metus laiko gyvena kartu su sugyventine I. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini). I. M. turi sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su jais negyvena. Jis šiuo metu gyvena su močiute N. J.. Jis su R. nebendrauja, nes kaip supranta, jis pyksta ant jo, nes jis gyvena su jo mama. R. nusistatęs jo atžvilgiu, nesusitaiko su I. sprendimu, kad ji nutraukia santuoką su jo tėvu, kuris gyvena užsienyje, bet dažnai grįžta į Lietuvą, ir tuomet R. M. gyvena kartu su savo tėvu, adresu (duomenys neskelbtini). 2023-11-19, apie 19 val. R. M. paskambino savo mamai, t. y. jo sugyventinei I. M. ir paprašė parvežti namo į (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad jis yra prie jų namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet I. apsirengė ir išėjo laukan, o jis atsidaręs virtuvės langą pažiūrėjo per langą ir pastebėjo R. M.. Žiūrėdamas pro atdarą langą, R. jam pasirodė agresyvus, nes nenustovėjo vietoje, vaikščiodamas muistėsi, pasirodė neramus. Matė kaip I. atsidariusi laiptinės duris išėjo laukan ir pasakė "R., važiuojam, namo parvešiu". Ir kaip tik užsidarinėjo laiptinės durys. Pamatė kaip R. prabėgo staigiai pro I. ir ranka gaudydamas laiptinės duris, kad šios neužsidarytų, nes jis nežinojo laiptinės kodo, įbėgo į laiptinę. Tai pamatęs, jis iš buto išbėgo į laiptinę, nes norėjo apsaugoti savo namus ir turtą nuo R., kad jis nepridarytų žalos. Išbėgęs į laiptinę, laiptais lipo žemyn, kur lipdamas tarp 1 ir 2-o aukšto susitiko su sparčiu žingsniu skubiai laiptais aukštyn lipusiu R., kuris pažiūrėjo į jį ir nieko nesakęs smogė ranka jam į kairę galvos pusę. Pagal smūgio stiprumą suprato, kad jis kažką turėjo rankoje. Tuomet pradėjo gintis, nes R. toliau jam smūgiavo ranka. Sudavė į kairę ranką. Pamatė, kad rankoje, kuria jam smūgiavo, jis laiko juodos spalvos daiktą, panašų į kastetą. Po to jis ta pačia ranka laikydamas joje kastetą sudavė smūgį į pakaušį. Smūgių buvo ir daugiau, bet jis stengėsi išvengti jo smūgių juos blokuodamas, numušdamas jo smūgius ranka, stūmė į šoną. Smūgiavo jis (M.) jam daug kartų, tų smūgių galėjo būti virš 20. Šių grumtynių metu pastebėjo, kad prie jų atėjo I., tačiau kuriuo momentu ji prie jų priėjo, negali pasakyti. I. bandė stabdyti sūnų, kišo rankas per vidurį tarp jų ir stūmė sūnų į šoną. I. dar surėkė, kad jos sūnus turi kastetą. Bijojo, kad R. tuo kastetu neužtrenktų netyčia ir I.. Vienu momentu norėjo jį pagauti, užspausti, kad jis nusiramintų, nebesimosikuotų su kastetu, bet to padaryti negalėjo, nes jis pastoviai mosikavosi tuo kastetu. Link įvykio galo, grumtynių metu, gindamasis, kad jis (M.) jo labiau nesužalotų, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė R. M. į nosį bei jį pastūmė, nes niekaip negalėjo jo sutramdyti. Vienu metu R. M. pasileido laiptais žemyn. Jis ėjo laiptais žemyn į lauką, pasižiūrėti, ar R. ko nors nepadarys kieme stovėjusiam jo automobiliui. Išėjo į lauką. Lauke R. pasižiūrėjo į jo automobilį, pasakydamas jam: „suka, aš tave dar pagausiu“ ir nubėgo. Po to grįžo į butą, kur po valandos laiko iškvietė GMP, nes jam kairėje galvos pusėje pradėjo tinti galva, bijojo, kad nebūtų kokių nors rimtesnių pasekmių. Vėliau tą patį vakarą greitosios med. pagalbos buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį, kur jam buvo nustatyta galvos poodinė kraujosruva. Vėliau kreipėsi apžiūrai į teismo med. ekspertus. Vėlesnės apklausos metu 2024-04-03 nurodė, kad tvirtina savo pirminius parodymus, tik nori paaiškinti, kad juose suklydo nurodydamas, kad R. M. su kaire ranka jam smūgiavo, nes smūgiavo dešine ranka (2 t., b.l. 151-154, 160-162).
Iš 2024-03-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įtariamajam P. K. pasiūlius, jis parodė laiptinės, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), įėjimo duris ir paaiškino, kad R. M. įsibrovė pro šias įėjimo duris į laiptinę. Po to P. K. užlipo laiptinės laiptais į antrą aukštą, iš kur lipdamas laiptais žemyn paaiškino, kad R. M. įsibrovus į laiptinę, jis lipo laiptais žemyn ir stovėdamas ant laiptų paskutinio laipto ties 1- ir 2-o aukšto laiptinės aikštelės, paaiškino, kad pribėgęs R. M. sudavė ranka su daiktu joje į kairę galvos pusę. Po to R. M. jam smūgiavo viena ranka-dešine, o jis šiuos smūgius atmušinėjo rankomis, t. y. atstatęs alkūnę ja blokavo R. M. smūgius, bandė rankomis R. M. atstumti nuo savęs, sutramdyti. P. K. pasakė, kad jis įvykio metu nulipo nuo paskutinio laipto į aikštelę, kur toliau vyko grumtynės su R. M., t. y. stengėsi pagauti dešinę R. M. ranką. R. M. smūgiavo toliau jam dešine ranka į kairę ranką, kurią sulenkęs dengėsi galvą. Smūgių neskaičiavo. Taip pat grumtynių metu R. M. jam sudavė smūgius ir į galvą, smūgių galėjo būti ne mažiau penkių, tiksliai neskaičiavo. Jis R. M. smūgių nesudavė, tik gynėsi bandydamas atstumti ir pagauti ranką. Viskas vyko trumpai, apie minutę laiko. Taip pat P. K. nurodė vietą aikštelėje bei paaiškino, kad šioje vietoje, t. y. jo ir R. M. šone stovėjo M. ir ji laikė jo dešinę ranką (2 t., b.l. 165-170).
Iš teisme pagarsintų nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotų parodymų matyti, jog jis apklausos metu parodė, kad dėl ko pakviestas apklausai, žino. Įvyko nesusipratimas, muštynės buvo. Kuomet tėtis būna Lietuvoje, gyvena su tėčiu. O kuomet tėtis būna išvykęs į užsienį, tada jo mama sugrįžta gyventi į (duomenys neskelbtini) ir gyvena tuomet su mama. Kuomet gyvendavo su tėčiu, mama gyvendavo pas P.. Kur P. gyvena, nežino tikslaus adreso, bet kaip nueiti, žino. Kada tai buvo, nepamena, maždaug prieš dvi savaites laiko, valandos nepamena, bet jau buvo tamsu, buvo (duomenys neskelbtini), kuomet paskambino mamai ir paklausė kada grįš namo į (duomenys neskelbtini). Mama sakė, kad negrįš ir pasakė atvažiuoti pas P.. Jis su autobusu atvažiavo pas P. K.. Nuėjo iki jo namų, paskambino telefonu mamai, kad ji išeitų į kiemą, nes norėjo su mama pakalbėti. Pats laukė kieme. Matė, kad iš buto, kur gyvena pas P., išlindo pro langą, pažiūrėjo, nuėjo. Pro tą patį langą išlindo minėtas P., kuris pradėjo jį įžeidinėti, vadindamas jį valkata, sakė, kad namo parveš, čigonu, bomžiuku. Jis (K.) jį kalbino, pravardžiavo iki kol į kiemą išėjo mama. Mamai išėjus iš laiptinės, spėjo pagriebti laiptinės duris ir P. kvietė ateiti. Įėjo į laiptinę, nes norėjo P. išsivesti į kiemą pasišnekėti prie mamos. Laiptinės aikštelėje, tarp pirmo ir antro aukšto, susitiko su P., kur jis atėjo. Jis gyvena antrame aukšte. Jis (K.) priėjęs prie jo trenkė rankos kumščiu jam į viršutinę kūno dalį, tiksliai negali pasakyti į kurią vietą. Trenkė rankos kumščiu P. atgal, pataikė į galvą. Tada prie jų atėjo jo mama. Mama juos pradėjo skirti. Jie toliau su P. mušės, suduodami vienas kitams smūgius, iki to momento kol jis (K.) jam rankos kumščiu pataikė į nosį. Nuo suduoto smūgio parkrito. Aptemo akyse. Matė, kad mama laikė P.. Paskui atsistojo ir pajuto, kad iš nosies bėga kraujas. Atsistojęs išėjo iš laiptinės, o mama liko stovėti laikydama P.. Viso muštynių metu P. jam galėjo suduoti ne mažiau kaip 10 smūgių rankos kumščiu. Vienas smūgis buvo suduotas į nosį, juto smūgį į galvos kairės pusės smilkinį, į dešinį petį. Pagrinde visi smūgiai buvo suduoti į viršutinę kūno dalį, veidą. Jis jam (K.) irgi galėjo suduoti kokius dešimt smūgių, tiksliai nežino. Smūgius sudavė kumščiu. Nieko rankose neturėjo. Ant kairės rankos riešo buvo uždėtas rankinis metaliniu korpusu ir apyranke laikrodis. Pataikė P. į veidą, viršutinę kūno dalį. Nori pasakyti, kad smūgį pirmas sudavė P., o tuomet jis jam atgal. Jis mano, kad muštynių metu jis gynėsi nuo P. smūgių, besigindamas jam suduodamas atgal. Išėjęs iš P. laiptinės, jis nubėgo į kažkokį kiemą ir iš ten paskambino tėčiui. Paskui jo paimti atvyko jo krikšto tėtis D. M., kuris jį paėmęs nuvežė pas močiutę, o iš ten nuvyko į ligoninės priimamąjį, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis. Praėjus kokiai savaitei jam buvo atlikta nosies operacija. Nuo P. suduotų smūgių jam skaudėjo. Muštynių metu buvo suplėšyta jo striukė, kuri įplyšo keliose vietose, plyšiai nedideli. Ją reikia vežti taisyti. Daugiau niekas nebuvo sugadinta. Su P. nelinkęs taikytis (1 t., b.l. 56-59).
Iš teisme pagarsintų nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, jog jis apklausos metu parodė, kad yra R. M., jam 15 metų. Įtariamasis P. K. turėjo būti jo patėvis, su juo nesieja giminystės ar šeimos ryšiai. Pasižada sakyti tiesą ir nieko nemeluoti. Žino dėl ko yra pakviestas į teismą, tai dėl apklausos, kuri yra susijusi su įvykiu, tai buvo nesusipratimas ir mušimas. Jis norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) į savo tikrus namus. Tėtis tuo metu buvo užsienyje, o mama buvo pas P. K.. Nuvyko iki P. K. ir paskambino mamai. Paprašė mamos, kad ji jį parvežtų namo. P. K. išlindo per langą ir pradėjo jį provokuoti įžeidinėdamas ir žemindamas negražiais žodžiais. Mama išėjo į kiemą. Jis P. K. pasakė, kad ateitų į kiemą pasikalbėti, jis tuo metu buvo savo bute. Jis įėjo į laiptinę, jie susitiko antrame aukšte ir pradėjo smūgiuotis. P. K. trenkė pirmas. Jam trenkė į galvą ir į viršutinę kūno dalį su kumščiu ne mažiau 10 kartų. Jis jam trenkė atgal į tas pačias vietas, t. y. į viršutinę kūno dalį. Trenkė iš kumščių, panašiai tiek pat smūgių, apie 10 kartų. Tada atėjo mama ir juos išskyrė. Jis išėjo iš laiptinės, atvyko krikštatėvis ir jį nuvežė pas močiutę, iš ten vežė į ligoninės priėmimo skyrių. Jam nustatė nosies lūžį. Tai galėjo būti 2023 m. lapkričio 19 d., buvo vakaras, pradėję tempti, galėjo būti apie 19 val. Jis atėjo pas mamą iki P. K. buto, kuris yra miesto centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten gyvena P. K.. Tuo metu pas P. K. gyveno ir jo mama. Jo mama yra I. M.. Jam pas P. K. gyventi neteko, nes jis nenorėjo. Iki įvykio su P. K. jie nebendravo. Nebendravo, nes jis nenori patėvio . P. K. bandė su juo bendrauti, tačiau tas jų nebendravimas atsirado dėl to, kad jis nenorėjo su juo bendrauti. Nuvykęs iki P. K. gyvenamosios vietos, norėdamas, kad mama jį parvežtų į (duomenys neskelbtini), jis paskambino mamai ir paprašė jį parvežti. Mama sutiko. Jis suprato, kad turėjo laukti išeinančios mamos. Belaukiant mamos per buto langą išlindo P. K. ir jam pasakė „valkata, ką čia veiki?“, pradėjo įžeidinėti ir žeminti. Jis dėl tokio P. K. elgesio pasijuto blogai, jautė pyktį, agresiją, liūdesį. Tai trūko apie 5-10 minučių, kol mama išėjo į kiemą. Jis nesuprato dėl ko P. K. taip su juo elgiasi. Jis klausė, dėl ko šis taip jį vadina. Gali būti, kad atsakydamas jam ir gi vartojo necenzūrinius žodžius. Kai išėjo mama, jis P. K. pasakė, kad jis išeitų su juo pasikalbėti. Norėjo, kad jis išeitų ir jie pasikalbėtų visi apie tai, dėl ko jis( K.) jį taip įžeidinėja. Mano, jei jį kažkas įžeidinėja, jis turėtų pasišalinti. Jei kažkas jį įžeidinėja, galima būtų ir pranešti, jei tai nebūtų juokavimas. P. K. jį įžeidinėjo ne juokais, o rimtai. Mano, kad dėl to turėjo pasakyti mamai, bet jis to nepasakė, nes iš karto kvietė jį į kiemą aiškintis. Jis P. K. pakvietė ir kai mama išėjo į kiemą, jis įėjo į laiptinę. Į laiptinę įėjo tam, kad P. K. išsikviesti į kiemą. Negali atsakyti, dėl ko taip pasielgė, durys atsivėrė ir jis įėjo. Laiptinėje antrame aukšte susitiko su P. K.. P. K. gyvena ar antrame, ar trečiame aukšte. Įėjęs į laiptinę lipo laiptais link P. K.. Susitikus P. K., jie nieko vienas kitam nepasakė ir jis (K.) pradėjo jam smūgiuoti. Su savimi tuo metu turėjo tik laikrodį ant rankos, jokių juodos spalvos daiktų neturėjo. P. K. nieko nesakęs jam sudavė smūgį į viršutinę kūno dalį, o jis jam sudavė atgal ten pat. Jis P. K. galėjo suduoti apie 7 smūgius, o jis (K.) jam sudavė iki 10 smūgių, bet jis tiksliai nepamena. Juos bandė išskirti jo mama, ji spiegė ir bandė rankomis juos išskirti. Mamai jų išskirti nepavyko, nes jie toliau mušėsi. Konfliktas baigėsi tuo, kad gavo smūgį į nosį ir jis trumpam neteko sąmonės. Negali pasakyti ar tai buvo paskutinis smūgis, nes kiek pamena, po to jis nebesmūgiavo. Po to smūgio mama prispaudė P. K. prie sienos, jis išėjo iš laiptinės ir nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, paskambino užsienyje buvusiam savo tėčiui, kuris paskambino jo krikštatėviui, kuris atvyko paimti jo. Lauke su P. K. nebendravo. Po to, kai jis išėjo iš laiptinės, mama jam skambino daug kartų, bet jis neatsiliepė, tačiau negali paaiškinti dėl ko. Nuėjo prie P. K. namų, nes norėjo , kad mama jį parvežtų į namus. Po to, kai mama pasakė, kad jį parveš, jis įėjo į laiptinę pasikalbėti su P. K.. Tuo metu jis suprato, kad fiziškai stipresnis už jį yra P. K., nes jis yra suaugęs, bet vis tiek ėjo su juo kalbėtis, nes jo nebijo. Po P. K. smūgių patyrė žalą, bet jis negalvojo, kad jie mušis. Iki šio konflikto su P. K. konfliktų nebuvo. Jie anksčiau buvo apsipykę ir jis P. K. automobilį buvo apipurškęs aerozoliniais dažais. Tai buvo 2023 m. vasarą. P. K. žinojo, kad tai padarė jis. Po to, kai lipo aukštyn iki P. K., jis nežino ar jis galvojo, kad gali apgadinti jo turtą. P. K. mama rašydavo iš jo telefono SMS pranešimus, pats jam nerašė. Jis P. K. yra parašęs grasinančią SMS žinutę. Pacitavo savo SMS žinutę, rašytą P. K. „Tu suka, nugesinsiu tave“. P. K. jam atrašė „Tu dar suka su kastetu drįsti pas mane ateiti“. Jis (M.) pas jį nebuvo atėjęs su kastetu. Jų tarpusavio konfliktas tęsiasi ilgesnį laiką . Mamai pasakė, kad jo nebūtų jų namuose, kai jis yra namuose. Tačiau jis (K.) atvyko, kai jis buvo namuose ir dėl to jo automobilį ištepė dažais. Tos jų muštynės yra jų konfliktų situacijų tęsinys. Jis su P. K. ryšio nepalaiko. Jis kasteto neturėjo ir nežino kas tai yra. Automobilį ištepė dažais, nes P. K. atvyko pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Jis nesilaikė jo reikalavimo, nes jam pasakė, kad jis jam nepatinka ir taip pasielgęs jį išprovokavo. Po aptariamo įvykio, po muštynių, jis su mama bendravo. Jie susitiko ligoninėje, tačiau apie tai, kas įvyko daug nekalbėjo. Su P. K. po muštynių nebendravo. P. K. SMS žinučių nerašė. Ligoninėje gydėsi nosies lūžį, nes jam buvo daryta operacija. Ligoninėje praleido 4 dienas. Ligoninėje gydėsi tik nosies lūžį, nes jam atvykus į ligoninės priėmimo skyrių jo jau iš ligoninės neišleido. Iki nosies operacijos ligoninėje gulėjo vieną dieną, kitą dieną buvo operacija, o po to gulėjo dar 2 dienas. Kiti veido sumušimai sugijo savaime. P. K. smūgius sudavė lyg ir abejomis rankomis. Po muštynių ant jo dešinės rankos plaštakos nubrozdinimai atsirado dėl P. K. suduotų smūgių. Jis kaip ir gynėsi, dėl to sudavė smūgius P. K., jis galėjo patirti skausmą. Nuo aptariamo įvykio iki šiol su P. K. nebendravo. Jo P. K. neatsiprašė, jis jo ir gi neatsiprašė. Be P. K. automobilio ištepliojimo dažais daugiau niekaip kitaip jo automobilio nesugadino, automobilio stiklo neišdaužė (1 t., b.l. 75-78).
Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su P. K. buvo sugyventiniai, gyveno kartu beveik visus 2023 metus, dabar su P. santykių nebepalaiko. Įvykis buvo 2023-11-19, (duomenys neskelbtini). Jai apie 19 val. paskambino sūnus R., kad ji parvežtų jį namo. Kol ji rengėsi, P. su sūnumi kažką kalbėjosi pro langą, bet P. tonas nebuvo malonus, ji negirdėjo apie ką jie kalbėjo. Ji išėjo iš buto ir nulipo į apačią. Kai ji pradarė lauko duris, kurios yra su kodu, R. griebė už durų, įpuolė į vidų ir užbėgo laiptais į viršų. Jis susitiko laiptinės aikštelėje su P.. Ji puolė R. vytis. Liudytoja nežino, kokiu tikslu R. įbėgo į laiptinę ir bėgo aukštyn. Jis buvo suirzęs ir nusiminęs. Ji vijosi, nes turėjo jį parvežti namo. Kai pasivijo, jie buvo susikibę, vyko grumtynės. Smūgiavo vienas kitam rankomis. Ji nežino, kas pradėjo muštynes. P. sudavė į krūtinę R.. Sūnus buvo priremtas prie sienos, buvo parkritęs ant žemės. Buvo trenkta ir į veidą ranka. Kažkur į veido priekį Po smūgio R. parkrito ant žemės, o P. smūgiavo toliau. Ji norėjo juos išskirti, šaukė, kad jie baigtų. Nei vienas nieko nekalbėjo, ji tik šaukė: baikit, baikit. Rankose nei pas vieną ji nematė jokių daiktų. Paskui R. parkrito ant žemės nuo smūgio į veidą. Kraujo ji nematė. Kai R. parkrito ant žemės, P. jį tiesiog nuspyrė nuo laiptų. R. laiptais nusirideno žemyn, o tada P. dar kartą nuspyrė R. nuo laiptų. Ji galvojo, kad R. neteko sąmonės, nes visiškai nejudėjo. Kai P. nuspyrė jį antrą kartą, R. atsistojo ir išbėgo iš namo. Ji nekvietė pagalbos, nes buvo šokas. Ji dar vijosi R., bet lauke jo neberado, tada grįžo namo. Ji kalbėjosi su P. apie tai, kas atsitiko. P. galva buvo kruvina, jie apžiūrėjo, tada kvietė greitąją. P. nesakė, kas pirmas pradėjo, o sūnus sakė, kad P.. Ji nematė, ar R. nosis buvo sužalota, nes buvo tamsu. Tik koridoriuje kitą dieną ji pamatė kraujo lašus. Kitą dieną ji nuvažiavo pas mamą, kur buvo nuvažiavęs R.. Jam buvo mėlynės po akimis, kraujosrūvos ant veido. Mano, kad tie sužalojimai nuo P. smūgių. Kai sūnus tą vakarą parvažiavo pas močiutę, jie nuvažiavo iš karto į ligoninės priimamąjį. Iš karto po įvykio ji bandė skambinti sūnui, bet jis neatsiliepė, mano, kad buvo supykęs. Šeštadienį prieš įvykį ji kvietė į kavinę, bet R. neatėjo. Sūnus buvo nusiteikęs priešiškai P. atžvilgiu, buvo P. mašiną apipurškęs dažais, sakė, kad ji gali P. kviesti į svečius, bet tik tada, kai jo nėra namie. Dabar jos santykiai su R. daug geresni, bet apie P. jis nenori nieko girdėti. Po sužalojimų, kažkokių liekamųjų pasekmių pas R. nėra. Kol ji gyveno su P., R. jautėsi psichologiškai blogai, jie buvo nutolę, ji daug pastangų dėjo, kad vėl jie būtų artimesni. Dėl lūžusios nosies R. negalėjo lankyti treniruočių. Dėl įvykio R. buvo emociškai sugniuždytas. Buvo striukė apiplėšyta, pūkai išlindę. Prieš įvykį striukė buvo sveika. Liudytoja neturi striukės įsigijimo dokumentų, bet ji kainavo apie 600 eurų, nešiojo kokius 2 metus. Liudytoja nelaiko pykčio P. K..
Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. nepažįstas, šis jam ne giminaitis. Jis žino dėl ko yra teisme. Įvykis buvo 2023 m. lapkričio mėn. jam paskambino brolis V. ir paprašė paimti R. iš Panevėžio centro, nes šis kažkur susimušė. Jis paėmė R. ir nuvežė iki sesers K.. R. veidas buvo kruvinas ir nosis sužalota. Jis neklausinėjo R. kaip šis jaučiasi, šis tik sakė, kad skauda galvą, kad susimušė su mamos draugu. R. jam nieko daugiau nesakė, nei kas pirmas pradėjo, nei dėl ko mušėsi. R. buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis ir striuke, kuri buvo iškruvinta ir įplyšus. R. neturėjo kokių nors įrankių žalojimui, jis bent nematė.
Liudytoja N. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. pažįsta, jis buvęs jo dukros draugas. Įvykis buvo pernai lapkričio mėn. 2023-11-19 paskambino jai žentas V. M., kuris dirba užsienyje, ir pasakė, kad anūkas R. sumuštas ir jis dabar yra ligoninės priimamajame ir kad jį sumušė mamos draugas P.. Kai ji nuvažiavo į ligoninę, R. papasakojo, kad jis atėjo prie mamos namų, pro langą išlindo P. ir pradėjo jį visaip įžeidinėti. Tada R. pasakė, kad: išeik pasikalbėti. Jie susitiko laiptinėje ir ten vyko grumtynės. P. trenkė R. į nosį, buvo pargriautas, vietomis neatsimena, nes lyg ir buvo praradęs sąmonę. Jis gerai neatsimena, kaip išbėgo iš to namo. Tada R. paskambino tėčiui į Daniją, o šis dėdei ir seseriai ir jie nuvežę R. į ligoninę. Ji paties įvykio nematė, jai viską papasakojo R.. Jis nesakė, kas pirmas pradėjo. Pasakė tik, kad pirmiausia įžeidinėti pro langą pradėjo P., tada R. pakvietė jį išeiti į kiemą pasikalbėti. Tada jis įėjo į laiptinę ir susidūrė su P.. R. bėgo į laiptinę, nes norėjo pakalbėti su P. ir išsiaiškinti kodėl šis koliojasi pro langą. Pirmas užsipuolė P.. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, N. J. juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad ji matė R. po sužalojimo, turi nuotrauką, ji nuvažiavo iš karto į priėmimą. Matėsi, kad sužalojimai švieži. Nosis buvo mėlyna, susisukusi, skruostas nubrozdintas, galvoje vien gūzai. Ji klausė R., ar jam skauda, bet nelabai ką sakė. Sakė, kad neatsimena, kaip išėjo iš laiptinės ir iš karto skambino tėčiui. Kartu buvo mama, bet ji atėjo, kai jau muštynės buvo prasidėjusios. I. juos skyrė, šaukė, kad baigtų. R. mama matė P. suduotus smūgius, kaip jis nuspyrė R. nuo laiptų. Su P. R. buvo nedraugiškas, nenorėjo, kad mama su juo draugautų. R. sakė, kad išpiešė P. mašiną. Po įvykio R. visą savaitę, gal ir ilgiau, gyveno pas ją, jis buvo prislėgtas, liūdnas. Ji bandė padėti, siūlė nueiti pas psichologą, bet R. nenorėjo. Pas ją R. grįžo tiesiai iš ligoninės, jo striukė buvo suplėšyta, kraujuota, pūkai išlindę. Viskas buvo sugadinta, matėsi, kad šviežiai. Striukė brangi, nes ji žino tą prekės ženklą. Nežino, kiek dukra už ją mokėjo. Ji patikrino anūko striukės kišenes, bet jose nieko nebuvo. Kai grįžo iš ligoninės, R. nesiskundė skausmais, bet aišku, kad jautėsi blogai. Ji kėlėsi ir naktį pasižiūrėti, sakė, kad pykina, negera. Buvo pirkti vaistai nuo skausmo. R. galvą skaudėjo, nes ir operaciją nosies darė. R. neatsimena kai ko, bet pagrindiniai sužalojimai galvoje, šonas buvo su mėlynėmis. R. vis dar įsitempęs, bet bendrauja, eina su draugais susitikti. Kad R. išdaužė automobilio langą, ji žino tik iš P..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. J. parodė, kad 2023-11-19, apie 20 val. 00 min., jai paskambino V. M. ir pasakė, kad kažkas sumušė R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmime. Ji iš karto nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur sutiko anūką R. M., kuris jai paaiškino, kad 2023-11-19, apie 19.00 val. buvo Panevėžio mieste ir norėdamas grįžti namo paskambino savo mamai I. M. ir paprašė, kad ji išeitų į kiemą ir parvežtų jį namo adresu (duomenys neskelbtini). R. M. būnant namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir laukiant savo mamos, pro atidarytą langą ant jo pradėjo šaukti I. M. sugyventinis P. K. „Čigonas, chuliganas, valkata“. Kaip anūkas R. pasakojo, kad dėl tokių P. K. įžeidinėjimų labai susinervino ir supyko ant P. K., dėl to kai mama I. M. pradarė koduotas laiptinės duris, jis staigiai įbėgo į laiptinę su tikslu išsivesti į kiemą P. K. ir su juo išsiaiškinti, kaip R. teigė- išsišnekėti. Einant R. į laiptinę, ties 2-3 aukštu sutiko P. K., tačiau R. tiksliai neatsimena ar buvo pasakyti kokie žodžiai, atsimena, kad pirmas jam rankos kumščiu smogė P. K., tada įvyko grumtynės, kurių metu ne daugiau 10 smūgių kumščiais sudavė P. K. R. atžvilgiu, o R. ne daugiau 5 kartus rankos kumščiais sudavė P. K.. Kaip pasakojo R., paskutinis smūgis buvo pataikytas į nosį ir jis išgriuvo ant žemės. Atsistojęs nuo žemės, jis pasišalino iš laiptinės ir nuvyko pas tetą K. M., adresu (duomenys neskelbtini). Tetai papasakojęs kas įvyko, abu jie nuvyko į ligoninės priėmimą, o tuo metu atvyko ir ji pas juos. Kiek žino, R. mama I. M. skiriasi su savo vyru V. M., vyksta teismo procesas, I. M. apie 6 mėn. gyvena pas savo naują sugyventinį P. K. adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22-25).
Iš teisme pagarsintų liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis apklausos metu parodė, kad yra R. M. tėtis. Iki 2023 m. Kalėdų vyko skyrybų procesas su R. motina I. M.. Skyrybų proceso metu R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu išvykdavo įvairiam laikotarpiui, priklausomai nuo darbų apimties, dirbti į užsienį. Tuomet I. M. grįždavo gyventi minėtu adresu. Kuomet jis gyvendavo būdamas Lietuvoje minėtu adresu, tai tuo laikotarpiu I. M. tuo adresu negyvendavo. Jis žinojo, kad I. M. turėjo kitą vyrą-P., pavardės nežino, su kuriuo palaikė artimus santykius ir pas jį gyvendavo tuo metu kai jis būdavo Lietuvoje. 2023 m. lapkričio 19 d. buvo išvykęs į užsienį, buvo vakaras, kuomet jam paskambino sūnus R., kuris jam papasakojo, kad jis nuėjo pas motiną (I. M.) paprašyti, kad ši jį parvežtų į namus. Sūnus sakė, kad į laiptinę išėjo minėtas P., su kuriuo susiginčijo ir kuris jį primušė. Sūnus pasisakė, kad galimai jam P. sulaužė nosį, nes labai bėga kraujas. Tuomet jis paskambino savo broliui D. M., kuris tuo metu kaip tik buvo mieste, kurio paprašė, kad nuvežtų jo sūnų R. pas jų motiną. R. jam buvo pasisakęs, kad kuomet jis skambino, buvo miesto centre, vaikščiojo. Tai pasakė ir broliui D.. Vėliau jam paskambino brolis D., kuris jam pasakė, kad R. nuvežė pas jų motiną, tačiau pastebėjo, kad R. nosis kreiva, greičiausiai bus lūžusi. Tuomet sesės K. paprašė, kad ji nuvežtų R. į ligoninės priimamąjį. Paskui artimieji jį informavo, kad R. nosis lūžusi. Į Lietuvą sugrįžo 2023 m. gruodžio viduryje. Ar tai I., ar tai R. papasakojo, kad įvykio metu su P. buvo suplėšyta R. striukė. Tyrėja jam parodė striukės nuotrauką. Atpažino, kad tai R. striukė. Šią striukę R. parvežė iš užsienio. Kada sūnui šią striukę pirko, negali pasakyti, nepamena, nes kiekvienos kelionės metu sūnui vis ką nors parveža. Galėjo šią striukę pirkti prieš metus laiko. Kiek už striukę mokėjo, negali pasakyti, nepamena. Pamena, kad perkant šią striukę buvo akcija. Ji nauja kainuoja apie 1000 Eur. Mano, kad pirkdamas striukę už ją galėjo sumokėti apie 400 Eur. Tiksliai nepamena. Kadangi su sūnumi yra panašaus kūno sudėjimo, todėl dalinasi rūbais. Pirmiau šią striukę nešiojo jis, o paskui atidavė ją R.. Todėl ši striukė yra R. nuosavybė. Žino, kad iki įvykio su P. ši striukė buvo gero stovio. Su sūnumi dėl valios išreiškimo dėl civilinio ieškinio P. nieko nekalbėjo. Šiuo metu su žmona I. M. susitaikė ir gyvena visi kartu, atšaukė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. <...> (1 t., b.l. 100-103).
Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. nepažįsta, jis jai ne giminaitis. Žino, kad teisme yra dėl R. M. sumušimo. Buvo sekmadienis, lapkričio 19 d., paskambino brolis D. ir pasakė, kad atveža pas ją į namus R., kuris yra sumuštas. D. paskambino R. tėtis, brolis V., kuris dirba užsienyje, ir pasakė, kad R. sumuštas ir paprašė jį parvežti. Ji atidarė duris, o ten sumuštas R.. R. buvo paakiai pamėlę, nosis sulaužyta, striukė sudraskyta, suplėšyta. Akivaizdu, kad suplyšo muštynių metu, nes ir pats R. buvo visas sudaužytas, gavo gal 10 smūgių. R. jai pasakė tik, kad jį sumušė patėvis P.. Tada jie nuvažiavo į priimamąjį su taksi. Ji dar paskambino R. močiutei, ir ji atvažiavo. Paskui į ligoninės priimamąjį atvažiavo P. ir jie kalbėjosi. R. sakė, kad jis nuėjo iki mamos, kad jį parvežtų namo. Tada P. išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir prasidėjo muštynės. Gali būti, kad pradėjo konfliktą P.. Santykiai tarp R. ir P. buvo blogi, nes P. tyčiodavosi iš visų I. vaikų, žemino juos. Jai taip sakė kiti žmonės. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu, ji juos patvirtino kaip teisingus. Liudytoja nežino, kaip R. šiandien jaučiasi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad yra R. M. teta. Jo tėtis V. M. yra jos brolis. 2023 m. lapkričio 19 d., buvo sekmadienis, vakare, apie 19 val., būnant namuose <...> paskambino brolis V. M., kuris tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Paskambinęs brolis V. M. jai pasakė, kad sūnėną R. nuvežčiau į ligoninę, nes R. sumuštas. Netrukus pas ją į namus atvyko ir pats R., kurį atvežė brolis D. M.. Pamatė, kad R. veidas sumuštas, matėsi, kad jo nosis deformuota, veidas buvo kruvinas, buvo pamėlusi kairė ausis, po dešine akimi buvo kraujosruva. Viena akis buvo užtinusi, bet kuri pusė, negali pasakyti. Buvo ištynusi viršutinė kairės pusės lūpa. Daugiausiai sužalojimų matėsi kairėje veido ir galvos pusėje. Pastebėjo, kad R. striukė šone, tiksliai kurioje vietoje, negali pasakyti, buvo suplėšyta. R. labai pergyveno dėl suplėšytos striukės. Taip pat pastebėjo, kad jo vilkėto sportinio treningo gobtuvas buvo suteptas , balta spalva. R. jai papasakojo, kad jis nuėjo mamos paprašyti, kad jį parvežtų namo. R. sakė, kad mamos draugas šūkavo pro langą, jį vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. R. sakė, kad jis įėjo į laiptinės vidų, kur jį puolė tas vyras. R. smulkiau nieko neaiškino. Pamačiusi sumuštą R., priėmė sprendimą vežti R. į ligoninės priimamąjį. Jiems būnant ligoninės priimamajame, R. jai parodė ir pasakė, kad atvyko jį sumušęs vyras. Ji to vyro asmeniškai nepažįsta, yra mačiusi iki tol einantį kartu su R. mama I. prasilenkiant. Būnant ligoninėje, apie sumuštą R. pranešė paskambinusi pagalbos telefonu 112. Po šio įvykio su R. mama I. bendravo per Kalėdas, bet su ja nieko apie R. sumušimą nekalbėjo (1 t., b.l. 106-109).
Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. nepažįsta, šis jam ne giminaitis. Jis dirba Panevėžio AVPK reagavimo skyriuje. Dėl smurto artimoje aplinkoje įvykiai dažni, todėl jis nagrinėjamo įvykio neatsimena. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-15 duotus parodymus (1 t., b. l. 118-121) bei liudytojo rašytą 2023-11-20 tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 145-146), liudytojas juos patvirtino kaip teisingus bei papildomai parodė, jog kažkokių matomų sužalojimų ant R. nepastebėjo, bet jie iš toliau apžiūrėjo, arti nepriėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2023-11-19 kartu su reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule G. T. dirbant Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriuje, apie 20 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad į namus atėjo sugyventinės sūnus 14-metis, kuris kartu su jais negyvena, gyvena atskirai su tėvu ir pranešėjui, 38 metų, kastetu prakirto galvą ir pabėgo. Kartu su kolege G. T. pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), buto nepamenu, kur bute buvo rastas nukentėjęs asmuo-P. K. ir dvi moterys, kurių viena buvo minėto asmens sugyventinė. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad beveik tuo pačiu metu atvyko ir medikai. P. K. paaiškino, kad sugyventinės sūnus R. su kažkuo, galimai kastetu, trenkė jam į galvą ir prakirto, labai skaudėjo. Matėsi, kad P. K. iš galvos bėgo kraujas. Taip pat P. K. paaiškino, kad pamatė R. kieme pro langą, kad jis bando patekti į laiptinę, plėšė duris, ko pasekoje pateko į laiptinę. Tada jis, t.y. P. K., ir gi išėjo į laiptinę , tarp jo su R. kilo žodinis konfliktas dėl galimi R. apgadinto prieš kurį laiką P. K. automobilio. P. K. nurodė, kad jis įtaria, kad jo automobilį galėjo apgadinti R.. P. K. paaiškino, kad su R. apsistumdė, ko pasekoje R. jam trenkė į galvos sritį, galimai kastetu, tai sprendžia pagal smūgio stiprumą. Kokie buvo paties P. K. veiksmai, jis nekomentavo, tik pamena, kad kažką minėjo, kad R. pastūmė ir šis pabėgo. Medikai P. K. pristatė į ligoninę, kur nuvyko ir jie su kolege, nes jiems reikėjo atlikti P. K. apklausą bei sužinoti iš medikų kokie jam nustatyti sužalojimai. Nuvykus į ligoninę, medikai apžiūrėjo P. K., kur jam buvo nustatytas galvos sumušimas, išleistas gydytis į namus. Ligoninės priėmimo skyriaus patalpose bendraujant su P. K., prie jų priėjo moteris, kaip iš pokalbio suprato, minėto R. teta, kuri pradėjo priekaištauti P. K., kad šis sulaužė R. nosį. Ši moteris bandė išprovokuoti konfliktą, bet P. K. nesileido į konfliktą, paaiškindamas minėtai moteriai, kad kviestųsi policiją. Pagal situaciją suprato, kad R. sėdi priėmimo laukiamajame, jokių akivaizdžių sužalojimo požymių ant jo nepastebėjo. Kartu su R. buvo dar viena moteris, kaip paaiškėjo vėliau-jo močiutė. Bendraujant su P. K., prie jų priėjo R. teta, kuri pasakė, kad dabar ji nori rašyti pareiškimą dėl R. sumušimo. Tuomet nuėjo į tarnybinį ir atvyko į policijos komisariatą , kur jiems iš paskos atvyko R. močiutė ir teta bei pats R.. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad R. nepilnametis, todėl su juo nebuvo aiškintasi įvykio aplinkybių, nes jo atstovė tuo metu buvo močiutė , kurios pavardės nepamena, todėl R. sužalojimo aplinkybės buvo aiškinamasi su jo močiute, kuri buvo apklausta kas jai žinoma apie R. sužalojimo aplinkybes liudytoja, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes daugiau jokių aplinkybių nepamena (1 t., b.l. 118-121).
Iš tyrėjo M. K. 2023-11-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad jam dirbant pagal įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad nepilnametį R. M., gim. (duomenys neskelbtini) sumušė jo patėvis (mamos sugyventinis) P. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. rankos kumščiais trenkė R. M. į nosį ir į veidą, ko pasekoje vaikinui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyti galvos sumušimai ir nosies lūžis. Taip pat užregistruotas ROIK (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad į policiją kreipėsi ir pareiškimą rašė P. K. dėl galvos sumušimo, jį sumušė R. M.. R. M. mama I. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Filmuota BODY G. T. (1 t., b.l. 145-146).
Liudytoja G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. K. nepažįsta, jis jai ne giminaitis. Ji dirba Panevėžio AVPK, vyr. patrulės pareigose. Jai dažnai tenka vykti į iškvietimus dėl smurto. Šiek tiek įvykį prisimena. Iškvietė juos medikai, kai nuvyko į vietą, rado asmenį, kurio galvoje buvo kirstinė žaizda, medikai jį vežėsi į ligoninę. Asmuo sakė, kad posūnis trenkė į galvos sritį. Ligoninėje sutiko ir posūnį. Sakė, kad jam patėvis sulaužė nosį, skundėsi, kad skauda. Apklausė posūnį ir močiutę. Posūnio veide akivaizdžių sužalojimų ji nematė. Su juo ji bendravo per atstumą. Dėl ko konfliktas kilo ir jo eigos nepamena. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-15 duotus parodymus (1 t., b. l. 124-127), liudytoja juos patvirtino kaip teisingus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. T. parodė, kad 2023-11-19 kartu su reagavimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju M. K. dirbant Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriuje, apie 20 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad į namus atėjo sugyventinės sūnus 14-metis, kuris kartu su jais negyvena, gyvena atskirai su tėvu ir pranešėjui, 38 metų, kastetu prakirto galvą ir pabėgo. Pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), buto nepamena, kur bute buvo rastas nukentėjęs asmuo-P. K. ir dvi moterys, kurių viena buvo minėto asmens sugyventinė. Beveik tuo pačiu metu atvyko ir medikai. P. K. paaiškino, kad sugyventinės sūnus R. su kažkuo, galimai kastetu, trenkė jam į galvą ir prakirto, labai skaudėjo. Matėsi, kad P. K. iš galvos bėgo kraujas. Taip pat P. K. paaiškino, kad pamatė R. kieme pro langą, kad jis bando patekti į laiptinę, plėšė duris, ko pasekoje pateko į laiptinę. Tada jis, t.y. P. K., ir gi išėjo į laiptinę, tarp jo su R. kilo žodinis konfliktas dėl galimai prieš kurį laiką R. apgadinto P. K. priklausančio automobilio. P. K. nurodė, kad jis įtaria, kad jo automobilį galėjo apgadinti R.. P. K. paaiškino, kad su R. apsistumdė, ko pasekoje R. jam trenkė į galvos sritį, galimai kastetu, tai sprendžia pagal smūgio stiprumą. Kokie buvo paties P. K. veiksmai, jis nekomentavo, tik pamena, kad kažką minėjo, kad R. pastūmė ir šis pabėgo. Medikai P. K. pristatė į ligoninę, kur nuvyko ir jie, nes reikėjo atlikti P. K. apklausą bei sužinoti iš medikų kokie jam nustatyti sužalojimai. Nuvykus į ligoninę, medikai apžiūrėjo P. K., kur jam buvo nustatytas galvos sumušimas, išleistas gydytis į namus. Ligoninės priėmimo skyriaus patalpose bendraujant su P. K., prie jų priėjo moteris, kaip iš pokalbio suprato, minėto R. teta, kuri pradėjo priekaištauti P. K., kad šis sulaužė R. nosį. Ši moteris priešiškai nusiteikusi P. K. atžvilgiu. P. K. nesileido į konfliktą, paaiškindamas minėtai moteriai, kad kviestųsi policiją. Pagal situaciją suprato, kad R. sėdi priėmimo laukiamajame, suprato ir pamatė kuris tai asmuo. Pastebėjo, kad tam vaikinui veido sritis ties nosimi buvo paraudusi. Kartu su R. buvo dar viena moteris, kaip paaiškėjo vėliau-jo močiutė. Bendraujant su P. K., prie jų priėjo R. teta, kuri pasakė, kad dabar ji nori rašyti pareiškimą dėl R. sumušimo. Baigus bendrauti su P. K., išvyko į policijos komisariatą , kur iš paskos atvyko R. močiutė ir teta bei pats R.. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad R. nepilnametis, todėl su juo nebuvo aiškintasi įvykio aplinkybių, nes jo atstovė tuo metu buvo močiutė, kurios pavardės nepamena, todėl R. sužalojimo aplinkybės buvo aiškinamasi su jo močiute, kuri buvo apklausta, kas jai žinoma apie R. sužalojimo aplinkybes, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes daugiau jokių aplinkybių nepamena (1 t., b.l. 124-127).
Iš tyrėjo M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-11-19, apie 19 val. 55 min., gyvenamojo namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), tarp 2-3 aukšto, blaivus P. K. panaudojo fizinį smurtą R. M. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra ne daugiau 10 kartų kumščiais smogė į veidą. Tokiais P. K. veiksmais R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje R. M. nustatytas galvos sumušimas, nosies kaulų lūžimas (1 t., b.l. 9-12).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas mūrinis daugiabutis, dviejų laiptinių gyvenamasis namas. Laiptinė, kuri yra dešinėje namo pusėje, užrakinta koduotomis durimis. Patekus pro rudos spalvos koduotas laiptinės duris, matomi laiptai, su dešinėje pusėje esančiu tamsiai rudos spalvos mediniu turėklu, vedantys į antrą ir iš antro į trečią aukštus. Antro ir trečio aukšto laiptų aikštelėje yra tiksli įvykio vieta. Pati laiptinė dažyta pusiau geltonos, pusiau baltos spalvos. Minėtoje laiptinės aikštelėje, kur yra tiksli įvykio vieta, kairėje pusėje matomas langas su palange. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b.l. 13-19).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini), 2023-11-19 20:56 val. patalpintas garso pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kur K. M. praneša, kad patėvis sumušė nepilnametį vaiką keturiolikos metų, kad yra ligoninės Priimamajame, nes visas pas jį veidas sumuštas, sudaužytas (2 t., b.l. 8-11).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusiojo R. M. striukė. Striukė yra pūkinė, chaki spalvos, striukės medžiaga yra susiūta horizontaliomis (skersinėmis) siūlėmis. Striukė per visą ilgį yra užsegama užtrauktuku, striukės apykaklė bei rankovių rankogaliai užsegami rudos spalvos metalinėmis spaudėmis. Striukės priekinėje pusėje apatinėje dalyje yra dvi šoninės įleistinės kišenės, užsegamos užtrauktukais. Ant kairiosios rankovės yra prisiūta baltos spalvos medžiaginė emblema su gamintojo logotipu (ženklu) ir užrašu „MONCLER“. Striukės vidinėje pusėje kairiosios kišenės vietoje yra prisiūta baltos spalvos medžiaginė etiketė su gamintojo logotipu (ženklu) ir užrašu „MONCLER“, striukė yra „3“ dydžio (žr. apžiūros protokolo priede fotolentelėje pav. Nr. 1 - Nr. 5). Ant striukės, panaudojant specialias kriminalistines priemones (naudotas šviesos šaltinių komplektas „Foster+Freeman Crime-lite 82S IR & 82S W+B“), buvo ieškoma galimai kraujo pėdsakų (dėmių ar sutepimų) bei mechaninių pažeidimų (įplyšimų). Apžiūros metu nustatyta: ant striukės apykaklės priekinės dalies viršaus dešinėje pusėje, ties apykaklės viršutine siūle, yra matomos rusvos spalvos (galimai kraujo) dėmelės. Apžiūros metu, ant rusvos spalvos dėmelės, esančios ant striukės apykaklės viršaus, siekiant nustatyti ar tai kraujas, panaudojant „Hemastix“ juostelę buvo atliekamas testas. Testas buvo teigiamas, juostelė nusidažė tamsiai žalia spalva (žr. pav. Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8); striukės išorėje priekinėje pusėje kairiosios įleistinės kišenės srityje (žr. pav. Nr. 9, Nr. 10), striukės išorėje nugarinėje pusėje viršutinėje dalyje prie kairiosios rankovės siūlės (žr. pav. Nr. 11, Nr. 12), ant striukės kairiosios rankovės išorės nugarinėje pusėje (žr. pav. Nr. 13, Nr. 14) yra matomi striukės išorinės medžiagos mechaniniai pažeidimai (įplyšimai); striukės vidinėje pusėje dešiniosios įleistinės kišenės srityje yra matomas kišenės vidinės medžiagos mechaninis pažeidimas (įplyšimas) (žr. pav. Nr. 15, Nr. 16); striukės dešiniosios rankovės pažasties srityje yra matoma prairusi išorinė susiuvimo siūlė (žr. pav. Nr. 17, Nr. 18) (2 t., b.l. 58-70). Striukė grąžinta pagal pakvitavimą I. M. (2 t., b.l. 71-75).
Iš tyrėjos J. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis R. M., 2023-11-19 telefoninių pokalbių analizė. Analizės metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 00.29val. Iki 01.40val. bendraujant su Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei internetu jungtasi prie celių (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nuo 02.33val. Iki 07.40val. jungtasi prie celių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nuo 08.33val. Iki 14.27val. jungtasi prie celių (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. 14.33val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nuo 14.40val. Iki 14.53val. Jungtasi prie celių (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Nuo 14.55val. Iki 15.20val. jungtasi adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. 15.33val. jungtasi (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 15.42val. iki 16.04val. jungtasi (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. 16.04val. Jungtasi prie celės adresu (duomenys neskelbtini, Panevėžio m. 16.27val. Jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nuo 16.27val. Iki 17.07val. jungtasi prie celės adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Nuo 17.07val. Iki 17.35val. jungtasi prie celių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. 17.27val. Užfiksuotas pokalbis su Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M.). 17.35val. Jungtasi prie celių (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. 17.36val. jungtasi prie celių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Užfiksuotas kontaktas su Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M.). Nuo 18.04val. Iki 18.05val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nuo 18.07val. iki 18.09val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 18.09val. Užfiksuoti kontaktai su Nr. (duomenys neskelbtini) (I. M.). Nuo 18.17val. iki 18.24val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 18.17val., 18.20val. užfiksuotas kontaktas su Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M.). 18.24val. Jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Nuo 18.25val. iki 18. 37val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 18.34val. Užfiksuotas kontaktas su Nr. (duomenys neskelbtini) (V. M.). 18.37val. Jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. 18.39val. Jungtasi (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 18.48val. iki 19.04val. jungtasi (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 19.04val. iki 19.05val. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 19.05val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 19.10val. kontaktas su Nr. (duomenys neskelbtini), 19.20val. kontaktas su Nr. (duomenys neskelbtini). 19.25val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 19.35val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 19.36val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 19.45val. jungtasi prie celės (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 20.00val. iki 21.41val. jungtasi prie celių (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuo 21.44val. iki 23.40val. jungtasi prie celių (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Kita informacija neturi reikšmės tyrimui (2 t., b.l. 84-86).
Žemesnės instancijos teismas
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas (duomenys neskelbtini) iš pareigūno kūno kameros. Matyti, kad įrašo trukmė 5 min. 24 sek. Vaizdo ir garso įrašas atliekamas pareigūno kūno kamera (toliau pareigūnas Nr.1), patalpoje, prie dirbtinio apšvietimo. Vaizdo įrašas spalvotas, neryškus. Įrašo pradžioje matyti, kad pareigūnas Nr.1, kurio kūno kamera daromas įrašas, yra privataus gyvenamojo namo svetainėje. Patalpa didelė, matomas televizoriaus staliukas, televizorius, valgomasis stalas ir kėdės prie stalo. Patalpos galinėje sienoje yra durys, jos uždarytos, šoninėje sienoje, kairėje, yra durys, jos atidarytos. Prie uždarytų durų stovi jauna moteris, tamsių ilgų plaukų, apsirengusi tamsiomis kelnėmis, vyšniniu džemperiu (toliau moteris Nr.2). Prie valgomojo stalo ant kėdės sėdi vyriškis, apsirengęs tamsiais trumparankoviais marškinėliais (toliau vyriškis Nr.1). Prie jo yra Panevėžio greitosios medicininė pagalbos darbuotoja, paramedikė (toliau paramedikė Nr.1), ji tvarsto vyriškiui Nr.1 galvą. Prie vyriškio Nr.1 ant stalo yra lagaminėlis su medikamentais ir tvarsčiais. Sužalojimų vaizdo įraše nesimato, nes užstoja paramedikė Nr.1. Už vyriškio Nr.1 stovi policijos pareigūnas (toliau pareigūnas Nr.2) ir moteris: trumpų plaukų, apsirengusi rusvos spalvos bliuzoną su užrašu „Mickey“ ir džinsines kelnes (toliau moteris Nr.1). Šalia pareigūno Nr.1, kurio kūno kamera filmuojama, stovi paramedikas vyras (toliau paramedikas Nr.2). Įrašo pradžioje girdisi, kaip žmonės tarpusavyje kalba, bet sunku suprasti, kas ką pasako. Paramedikas Nr.2 pareigūnui Nr.1 paduoda kažkieno asmens tapatybės kortelę. Pareigūnas Nr.1 sako: “Adresas šitas? O šeimos gydytojas kas?“. Tuo metu uždarytos durys atsidaro ir į kambarį įeina 7-8 metų mergaitė. Ji nueina į svetainę, vaizdo įraše jos nebesimato. Pareigūnas Nr.2 klausia moters Nr.1:“Dabar kiek jam metų?“. Moteris Nr.1:“Keturiolika, bus penkiolika gruodyje“. Pareigūnas Nr.2:“Kur jūs gyvenat? Moteris Nr.1:“ (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas Nr.2:“Čia viskas vyko?“. Moteris Nr.1:“Ne, laiptinėje“. Įrašo 2 min. 30 sek. paramedikė Nr.1 baigia apžiūrėti sužeistą vyriškio Nr.1 galvą. Pareigūnas Nr.2 sako: “Telefono numerio man jūsų reikės“. Vyriškis Nr.1 padiktuoja telefono numerį. Pareigūnas Nr.1: „Dėl pareiškimo rašymo: kai iš ligoninės jus paleis, tada į (duomenys neskelbtini). Jūs jį vešitės?“, pasisuka į paramedikę Nr.1. Paramedikė Nr.1: „Reikia, kad užregistruotų, nes mūsų įrašų nemato, kad ligoninė aprašytų ir tada bus išrašas, turės ką pateikti, kokie buvo sužalojimai“. Vyriškis Nr.1: tai dabar po ligoninės“. Pareigūnas Nr.1:“Jeigu norit, turit noro rašyt ant jo pareiškimą, tai galit“. Vyriškis Nr.1:“Šiąnakt jau buvo, išmušė stiklą mašinai, dabar čia vėl atėjo. Pareigūnas Nr.1:“Dėl stiklo rašėt pareiškimą?“. Vyriškis Nr.1:“Rašiau. Tą agresorių reikia kažkaip sutvarkyti, nes čia…“. Pareigūnas Nr.2:“ Keturiolika metų. Kas dabar ten tokios atsakingos? Vaikų teisių komisija?“. Vyriškis Nr.1:“Tai man po ligoninės kaip, kur?“. Pareigūnas Nr.1:“Į (duomenys neskelbtini). Neaišku, kiek laiko jus apžiūrinės“. Paramedikė Nr.1: “Greitai“. Pareigūnas Nr.1:“Galim važiuoti ir mes į ligoninę“. Paramedikė Nr.1:“Žiūrint kiek žmonių bus, bet dabar traumų daug kaip ir nėra“. Pareigūnas Nr.1:“Galim ir ligoninėj pareiškimą prisiiminėti, mašinoj atsisėdę. Vis tiek situaciją žinom. Jis ne subjektas, čia labai detalių smulkių nereikia. Foto pasidarysim laikinas“. Girdisi moters balsas, bet nesimato, kas kalba: “Kito vaiko duomenų nereikia?“ Pareigūnas Nr.1:“Laiptinėje kas nors dar matė jį?“. „Aš mačiau“,- atsako moteris Nr.2. Vyriškis Nr.2:“Išėjo mama, sakė, kad parveš į sūnų miestą. Aš buvau čia. Jisai nieko negirdėdamas, ką ta mama pasakė, plėšė duris, nes kodas yra. Aš iš čia išbėgau į laiptinę“, - sako vyriškis Nr.1. Pareigūnas Nr.1 sako: “Vyksit į ligoninę? Vyriškis Nr.1:“Taip“. Pareigūnas Nr.2:“Einam mes. Pirmas aukštas bus? Baudžiamosios bylos nepradėsim, nes jis ne subjektas yra“. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas (duomenys neskelbtini) iš pareigūno kūno kameros. Matyti, kad įrašo trukmė 1 min. 36 sek. Vaizdo ir garso įrašas atliekamas pareigūno kūno kamera (toliau pareigūnas Nr.1), patalpoje, prie dirbtinio apšvietimo. Vaizdo įrašas spalvotas, neryškus. Įrašo pradžioje matyti, kad pareigūnas Nr.1, kurio kūno kamera daromas įrašas, yra Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje. Pareigūnas Nr.1 ir dar vienas pareigūnas (toliau pareigūnas Nr.2) stovi palatoje ir kalbasi su vyriškiu. Vyriškis yra vidutinio ūgio, trumpų plaukų, apsirengęs tamsia striuke su gobtuvu, ant kurio yra užsiūtas kailis (toliau vyriškis Nr.1). Pareigūnas Nr.2 klausia: “Dėl ko jūs pykstatės?“. Vyriškis Nr.1 aiškina situaciją: “Paprasčiausiai konfliktuoja, nes mama skiriasi su vyru. Tas vyras agresyvus, taip, taip, tai čia vienas vaikas, vyriausiasis…“. Pareigūnas Nr.2:“Kokie sugyventinės duomenys?“. Vyriškis Nr.1:“I. J.“. Pareigūnas Nr.2:“Kiek jai metų? Apie“. „Tuoj, palaukit, atrinksiu,- sako vyriškis Nr.1:“Aštuoniasdešimt šešti, liepos 13“. „Kiek jūs kartu?“- klausia pareigūnas Nr.2. „Metai, - atsako vyriškis Nr.1.“Pykstatės su tuo jos sūnum?“- klausia pareigūnas Nr.2. „Aš nesipykstu, - sako vyriškis Nr.1:“Tą pyktį laiko jos vyras ir jį nuteikinėja, agresyvus darosi. Tas vyras Danijoj ten vagia ir grįžta čia. Niekus čia nedirbantis, dėl to I. nori išsiskirti taikiai, bet neišeina, o jis per vaikus manipuliuoja“. Netoliese girdisi moteriškas balsas, bet kas kalba, nesimato:“ vaikas muštas, galva suskaldyta, galit pasižiūrėti, nosis sulaužyta“. „O kur kastetas juodas?“- klausia vyriškis Nr.1:“Neverkit, eikit, kvieskitės savo policiją, jūs kvieskitės, gerai, nematei, neaiškink, su kastetu prakirsti galvą?“- vyriškis Nr.1 pirštu rodo sau į kairės pusės smilkinį, kur matosi nedidelė žaizdelė odoje (2 t., b.l. 87-90, 91).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: kairio momens minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje ir kairiame antakyje bei nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje R. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-11-19; sužalojimai R. M. padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai R. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; P. K. veiksmai sukėlė R. M. fizinį skausmą; R. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 136).
Iš specialisto G. S. paaiškinimų protokolo matyti, jog jis paaiškino, kad dirba teismo medicinos ekspertu Valstybinės teismo medicinos tarnyboje , Panevėžio skyriuje adresu Panevėžys (duomenys neskelbtini). 202311-21 dieną atliko R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūrą pagal Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 2-ojo poskyrio vyr. patrulio G. T. 2023-11-19 užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėtas R. M. kūnas ir nustatytos poodinės kraujosruvos veide, o odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje į išvadą buvo įtraukti dėl jų pastebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje iš ligoninės gautuose med. dokumentuose. Šie odos nubrozdinimai paminėti tik klinikinėje diagnozėje, bet jie neaprašyti pateiktuose med. dokumentuose. Jie galėjo atsirasti ne patiriant smūgius, o pačiam asmeniui atsitrenkiant ar griūnant. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai galėjo atsirasti ir jam pačiam duodant smūgius kitam asmeniui. Apžiūros metu R. M. nurodė, kad savo ranka (dešine plaštaka) sudavė smūgius patėviui. Kiti R. M. nustatyti kūno sužalojimai atsirado nuo kito asmens suduotų smūgių. Po R. M. kūno apžiūros 2023-11-21 10.15val. buvo surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 130-132).
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta Vaiko situacijos vertinimo anketa apie R. M. (1 t., b.l. 151-165).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo pateiktos informacijos matyti, kad 2023-11-19 20.02 val. Panevėžio regioninėje dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., Pacientas: P. K. (2 t., b.l. 1-3).
Iš ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad pranešėjas P. K. 2023-11-19 20.02 val. paskambinęs į Bendrosios pagalbos centrą pranešė, kad sugyventinės sūnus kastetu prakirto galvą ir pabėgo; grafoje „papildoma informacija“ nurodyta, jog 2023-11-19 apie 19.55 val. gyvenamojo namo laiptinėje, ties antru aukštu, adresu (duomenys neskelbtini), R. M. kaire ranka vieną kartą trenkė jam į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b.l. 166-167).
Žemesnės instancijos teismas
Iš apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas policijos registruojamų įvykių registre 2023-11-19 19:58 val. patalpintas garso pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kur pranešama, kad sugyventinės vaikas įsiveržė į laiptinę ir su kastetu puolė muštis (1 t., b.l. 168-171).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: muštinė paviršinė žaizda kairiame momenyje, odos nubrozdinimai viršugalvyje ir kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir galvos kairėje pusėje P. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-11-19; sužalojimai P. K. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai P. K. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimai sukėlė P. K. fizinį skausmą; P. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 196).
Iš tyrėjos J. M. 2023-12-27 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad juo nutarta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pažeidėjui R. M. dėl 2023-11-19, apie 20.02 val. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate registruoto pranešimo adresu Panevėžys (duomenys neskelbtini), kur nepilnametis asmeniui kastetu prakirto galvą ir pabėgo. Nutarime nurodyta, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad R. M. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau neturi amžiaus, nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka (1 t., b.l. 172-178).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti iš teisme duotų parodymų, kaltinamasis P. K. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur, pasak jo, laiptinėje susitikus su nukentėjusiuoju R. M., pastarasis jam pirmas su kietu buku daiktu – kastetu, sudavė smūgį į galvą, po ko sudavė dar daugiau smūgių jam į kairę ranką ir į galvą, dėl to jis gynėsi ir tik pastūmė R. nuo savęs, jokių smūgių šiam nesudavė, ir šis po to išbėgo iš laiptinės. Teismas gi tokius teisme duotus kaltinamojo parodymus dėl jo būtinosios gynybos ir smūgių nukentėjusiajam nesudavimo, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip matyti, nukentėjusysis R. M. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jam laiptinėje susitikus su kaltinamuoju, pastarasis pradėjo smūgiuoti, P. K. jam pirmas trenkė rankos kumščiu į viršutinę kūno dalį, tiksliai negali pasakyti į kurią vietą, po ko dar iš kumščių jam trenkė į galvą ir į viršutinę kūno dalį ne mažiau 10 kartų, po ko vėliau jam nustatė nosies lūžį. Nukentėjusiojo teigimu, po kaltinamojo pirmo smūgio jam, jis P. K. sudavė atgal, po ko jie abu mušėsi suduodami vienas kitam smūgius iki to momento, kol P. K. jam rankos kumščiu pataikė į nosį.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jo ir kaltinamojo mušimąsi kaltinime nurodytomis aplinkybės, ir tai, kad kaltinamasis sudavė smūgius R. M., įskaitant ir smūgį pastarajam į nosį, patvirtino liudytoja teisme apklausta, betarpiškai įvykį, išskyrus pirmą smūgį, mačiusi I. M.. Kad pirmas smūgį sudavė kaltinamasis nukentėjusiajam ir kad nukentėjusysis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo sumuštas P. K., seka ir iš liudytojų N. J., K. M., D. M., teisme pagarsintų liudytojo V. M. parodymų. Be to, minėti nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto G. S. paaiškinimams, apžiūrų protokolų duomenims. Taigi, netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie atitinka ir kitus bylos duomenis, teismas pagrindo nenustatė. Taip pat vertintini ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, nes, nors pastarieji liudytojai yra nukentėjusiojo artimos aplinkos žmonės, jų parodymai tarpusavyje esmingai vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo bei atitinka kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus.
Tuo tarpu analizuojant kaltinamojo parodymus matyti, jog jie proceso metu buvo nenuoseklūs bei prieštaringi, kas sudaro pagrindą juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu P. K. duotų parodymų, jis apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad R. M. kastetu sudavęs jam galimai virš 20 smūgių, o jis stengėsi išvengti smūgių juos blokuodamas, numušdamas R. smūgius ranka, stumdamas į šoną, ir tik link įvykio galo, grumtynių metu, gindamasis, kad R. M. jo labiau nesužalotų, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė R. M. į nosį bei jį pastūmė, po ko R. M. pasišalino. Tokius parodymus P. K. davė pirminės apklausos metu 2023-11-22, juos paskui jis patvirtino ir vėlesnės apklausos metu 2024-04-03. Gi parodymų patikrinimo vietoje 2024-03-15 metu kaltinamasis jau nurodė, jog jis R. M. smūgių nesudavė, tik gynėsi bandydamas atstumti ir pagauti šio ranką.
Teisme duodamas parodymus kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis prieš jį smūgiavo ir sudavė jam gal 10-15 smūgių į kairę ranką, į galvą, o jis pastarajam nesudavęs nei vieno smūgio, šį tik pastūmęs nuo savęs ir šis po to išbėgęs iš laiptinės, gi ikiteisminio tyrimo metu jis sakęs netiesą dėl smūgio į nosį R. sudavimo, nes to prašiusi tuo metu su juo gyvenusi R. mama I. M.. Teismas gi pastebi, kad tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, be to, tokie jo teiginiai prieštarauja kitiems jo paties teiginiams ir prasilenkia su logika.
Pats kaltinamasis teisme apklausos pradžioje parodė, kad su I. M. kartu po to įvykio nebegyveno, vėliau apklausos metu jau teigė, kad jis su I. bendravo dar kurį laiką, paskui išsiskyrė, nebegyveno kartu gal nuo vasario. Tuo tarpu pastebėtina, kad antroji apklausa, kuomet kaltinamasis pats patvirtino pirmos apklausos metu duotus savo parodymus, kur teigė sudavęs smūgį R. į nosį, vyko 2024 m. balandžio 3 d., praėjus tam tikram laikui nuo bendro gyvenimo su I. M. baigties ir jų išsiskyrimo, todėl buvusiomis aplinkybėmis visiškai neįtikima, jog P. K. tuo laikotarpiu dar klausytų ir atsižvelgtų į jo teisme įvardintą I. M. galimą prašymą dėl parodymų turinio davimo (kokius parodymus jam duoti).
Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jo R. M. suduotą smūgį pastarajam į nosį, kurių P. K. teisme išsigynė ir nebepripažino, atitinka ir byloje surinktų, aukščiau paminėtų įrodymų visumą (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą), kuria netikėti teismas pagrindo nenustatė.
Kaltinamasis prieštaringas buvo nurodydamas ir kitas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu per 2023-11-22 apklausą teigdamas apie savo gynybinius, o R. – puolamuosius veiksmus, P. K. parodė, kad įvykio metu I. bandė stabdyti sūnų, kišo rankas per vidurį tarp jų ir stūmė sūnų į šoną. Vėliau gi 2024-03-15 parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat ir teisme P. K. jau aiškino, kad įvykio metu jo ir R. M. šone stovėjo I. M., kuri laikė jo dešinę ranką, nes gal bijojo, kad jis netrenktų vaikui. Ši aplinkybė, ją vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje ir nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia pagrįstai manyti, jog I. M. kaltinamojo ranką laikė anaiptol ne dėl to, kad pastarasis nesigintų, o priešingai – kad neatliktų ja puolamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kaip jis pats nurodė – kad jis netrenktų vaikui, kas atskleidžia tuo metu buvusį kaltinamojo veiksmų pobūdį.
Teismas be kita ko pastebi ir tai, kad pats kaltinamasis teisme parodė apie savo pranašumą prieš nukentėjusįjį fizine prasme – jis ir aukštesnis, ir tvirtesnis už R. M., be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama apie R. M. padarytus sužalojimus ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje, o iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. sužalojimai padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog prieš R. M. buvo atliekami aktyvesni veiksmai, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus ir prieštarauja kaltinamojo teisme duotiems parodymams apie smūgių nesudavimą nukentėjusiajam ir puolamųjų veiksmų pastarojo atžvilgiu neatlikimą.
Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ir kaltinamojo teiginių apie nukentėjusiojo veiksmus puolant jį – kaltinamąjį – su kastetu. Pats nukentėjusysis tokią aplinkybę neigė, jos teisme nepatvirtino ir liudytoja I. M.. Kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių minėtus kaltinamojo teiginius, byloje nėra.
Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl laikyti juos patikimais, teismo manymu, nėra pagrindo.
Toliau teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma – paties nukentėjusiojo, liudytojų N. J., K. M., D. M., V. M. parodymai, rašytiniai dokumentai – rodo, kad nukentėjusysis netrukus po įvykio žodžiu informavo apie įvykį tėvą V. M., o netrukus apie įvykį tapo žinoma ir liudytojams D. M., K. M., N. J., kurie matė R. M. sužalotą. Kaip matyti iš liudytojų N. J., K. M., V. M. parodymų ir kitų byloje surinktų duomenų, neilgai trukus R. M. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą ir netrukus apie įvykį dėl jo sužalojimo buvo pranešta policijai, ką patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. K. ir G. T. parodymai, kūno kamerų apžiūros protokolo duomenys.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. padaryti kairio momens minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje ir kairiame antakyje bei nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-11-19, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai R. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; P. K. veiksmai sukėlė R. M. fizinį skausmą; R. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 136). Ši specialisto išvada iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus, neprieštarauja ir liudytojų I. M., N. J., K. M., D. M., V. M. parodymams. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis teisme. Nukentėjusiojo bei aukščiau išvardintų liudytojų parodymų analizė leidžia pagrįstai manyti, kad iki kaltinime nurodyto įvykio ir kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų, šis buvo sveikas, o po kaltinamojo veiksmų R. M. buvo nustatyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išvardinti, kaltinime nurodyti sužalojimai. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam minėti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ar leidžiančių abejoti nukentėjusiuoju, jo nurodytomis fizinio smurto patyrimo aplinkybėmis, teismas nenustatė.
Nors kaltinamasis teigė nuo nukentėjusiojo tik gynęsis, teismo nuomone, duomenų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš R. M. atliko būtinosios ginties tikslais, byloje nepakanka, o surinktų įrodymų visuma liudija apie kaltinamojo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį, kas leidžia pagrįstai kaltinamojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis P. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas R. M. atžvilgiu nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis P. K. veikus būtinosios ginties sąlygomis. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad P. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo P. K. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Bausmės skyrimo, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis P. K. padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Jis yra vidutinio amžiaus, išsituokęs, jo paties teigimu – turi vieną nepilnametį vaiką, yra dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Iš byloje esančių duomenų apie kaltinamojo teistumą matyti, jog, nors šiuo metu kaltinamasis P. K. galiojančio teistumo neturi, anksčiau jis yra įvykdęs dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Administracinių nusižengimų registro išrašas gi rodo, kad P. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas sumokėjęs.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam P. K. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, bausmės trukmę nustatant trumpesnę nei vidurkis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė šioje byloje pareiškė 476,35 Eur civilinį ieškinį dėl R. M. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (2 t., b.l. 41-44). Civilinį ieškinį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, gydymo paslaugos, kurių poreikį sąlygojo kaltinamojo nusikalstami kaltinime nurodyti veiksmai, nukentėjusiajam buvo realiai suteiktos, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui prašomą 476,35 Eur turtinės žalos atlyginimą iš P. K..
Šioje byloje taip yra pareikštas civilinis ieškinys nepilnamečio nukentėjusiojo interesais, kuriuo prašoma priteisti jam iš kaltinamojo P. K. 400 eurų turtinei, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (1 t., b.l. 93-94).
Dėl turtinės žalos reikalavimo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinime nurodyto įvykio metu buvo suplėšyta R. M. striukė 400 eurų vertės. Pastarasis reikalavimas buvo palaikomas ir teisminio nagrinėjimo metu. Kad įvykio metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo dėvėta striukė parodė ne tik pats nukentėjusysis apklausos metu, bet ir liudytojai I. M., D. M., N. J., K. M., tai matyti ir iš teisme pagarsintų liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, striukės apžiūros protokolo. Netikėti šių duomenų visuma teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, šiuos duomenis vertinant byloje nustatytų įvykio aplinkybių kontekste, teismas neabejoja, kad P. K. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį metu galėjo būti suplėšyta pastarojo dėvėta striukė, kas leidžia daryti išvadą apie reikalavimo turtinės žalos atlyginimui pagrįstumą. Tačiau teismas pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra civilinio ieškovo pareiga.
Šioje byloje nei teikiant civilinį ieškinį, nei vėliau teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo pateikti jokie 400 eurų dydžio turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai. Teisme liudytoja apklausta nepilnamečio nukentėjusiojo mama I. M. parodė negalinti pateikti civiliniame ieškinyje nurodytos striukės įsigijimo dokumento. Iš jos bei teisme pagarsintų nepilnamečio nukentėjusiojo tėvo V. M. parodymų matyti, kad jie negalėjo įvardinti konkrečios minėtos striukės įsigijimo kainos, be to, jie galimą kainą nurodė skirtingai. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai pastarųjų liudytojų parodymais, minėta striukė buvo nešiojama jau ne trumpą laiką (I. M. teigimu – apie dvejus metus), V. M. teigimu – pirmiausiai buvo nešiojama jo paties, po to – sūnaus R. M..
Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, nepateikus teismui striukės įsigijimo vertę pagrindžiančių objektyvių dokumentų, įvertinus ir striukės nenaujumą, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo P. K. nukentėjusiojo naudai 60 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetant. Ši suma, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra protingo dydžio.
Dėl neturtinės žalos reikalavimo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamojo veika nukentėjusiajam sukėlė skaudžias pasekmes, jis patyrė ne tik sveikatos sutrikimus, bet dvasinio pobūdžio išgyvenimus – jį kankino nemiga, nerimas, buvo apribotas bendravimas. Šios aplinkybės atsispindi ir paties nepilnamečio nukentėjusiojo parodymuose, taip pat liudytojų I. M., D. M., N. J., K. M., V. M. parodymuose, specialisto išvadoje. Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą, paties nukentėjusiojo elgesį ir veiksmus.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas vidutinio amžiaus, dirbantis, išsituokęs, anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš nepilnametį nukentėjusįjį, kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, teisme neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir teigė tik besigynęs.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, jo sveikatos būklę, paties nukentėjusiojo elgesį kaltinamojo atžvilgiu iki įvykio ir jo metu, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiajam prašoma priteisti 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistina 600 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.
Kaip minėta, nukentėjusiojo interesais pareikštu civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jai priteistą žalą (660 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Šioje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo interesams atstovauti buvo paskirta įgaliota atstovė advokatė Vaiva Savickienė, kuri suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokatės suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 550 eurų. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nepilnamečiui nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš P. K. valstybės naudai.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 23,79 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 8 (mėnesiams), neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš P. K. 60 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinei ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 660 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
I. M. paskirti nepilnamečiui R. M. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės, įpareigojant šias lėšas naudoti išimtinai R. M. interesams.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. K. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 476,35 Eur (keturi šimtus septyniasdešimt šešis eurus 35 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš P. K. valstybei: 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti ir 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.