- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-706-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. įgalioto asmens B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, kuria ieškovo A. J. ieškinį atsisakyta priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. 2009-03-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2007-10-02 AB „Vilniaus pergalė“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr.P-541, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 136 str. 3 d. 2 p. į atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. 2 p., priteisti iš atsakovo AB „Vilniaus pergalė“ 2048 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei 632,83 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 292,74 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. J. ieškinį atsakovui AB „Vilniaus pergalė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bei kompensacijos išieškojimo ir grąžino jį ieškovui A. J.. Teismas nustatė, kad ieškinį ieškovo vardu pasirašė asmuo B. K., kuri yra netinkama ieškovo atstovė pagal CPK 56 str. 1 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl atsisakė priimti ieškinį. Teismas pažymėjo, kad asmuo, nesantis kito asmens atstovu ir neturintis teisės atstovaujamojo asmens vardu atlikti konkretaus procesinio veiksmo, pažeidžia dispozityvumo principą.
Šalies argumentai
Ieškovo A. J. įgaliotas asmuo B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo A. J. ieškinio pareiškimą. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, pažeidžia ieškovo teisę kreiptis teisminės gynybos, priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. B. K. pagal jai ieškovo išduotą įgaliojimą pasirašė ieškinį, kurį pagal 2009-02-27 B. K., kaip ieškovo įgalioto asmens, sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokate L. Žukauskaite, parengė advokatė. Teismo posėdžiuose ieškovą atstovaus advokatė, todėl advokatė L. Žukauskaitė yra tinkama atstovė byloje. Negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl to, kad jame pareikštas aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo arba jis pareiškiamas pasibaigus ieškinio senaties terminui, nes taip būtų pažeisti tikslingumo ir ekonomiškumo, teisės į teisminę gynybą principai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis A. J. išduotu įgaliojimu B. K., nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo A. J. pateiktą ieškinį pasirašė ne pats ieškovas, ne ieškinyje nurodyta atstovė advokatė L. Žukauskaitė, o B. K. pagal įgaliojimą. CPK 111 str. 4 d. nustato, jog tuo atveju, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą ir pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Kas gali būti fizinio asmens atstovais teisme, nurodoma CPK 56 str. 1 d., t. y. atstovais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jie atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Kiti asmenys gali būti atstovais pagal pavedimą kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais (CPK 56 str. 2 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. J. 2009-01-21 išdavė įgaliojimą B. K., kuriuo įgaliojo B. K. atstovauti jo interesams ar sudaryti teisinės pagalbos sutartis dėl atstovavimo administraciniuose ar bendrosios kompetencijos teismuose, visose administracinėse ar civilinėse bylose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiam, su teise pateikti ieškinius, taip pat vienai pasirašyti ir pateikti skundus, ieškinio pareiškimus, priešieškinius, atsikirtimus į juos, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismo sprendimus ar nutartis tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, daryti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tačiau vien šio įgaliojimo pagrindu B. K. negali būti ieškovo atstovė teisme su visomis iš atstovavimo santykių kylančiomis teisėmis ir pareigomis, iš jų ir pasirašyti ieškinį ieškovo vardu, nes teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad B. K. priklauso CPK 56 str. 1 d. nurodytų asmenų grupei, t. y. kad B. K. yra atstovė, kuri atstovauja savo artimam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovą atstovauja advokatė L. Žukauskaitė, tačiau su ieškiniu nebuvo pateiktas advokatės L. Žukauskaitės atstovavimą patvirtinantis dokumentas, advokatė L. Žukauskaitė nepasirašė ieškinio.
CPK 111 str. 5 d. nustato, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento. Ieškinyje nebuvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškinio negalėjo pasirašyti pats ieškovas A. J.. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes pagal CPK 115 str. 2 d. pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu. Atsisakyti priimti ieškinį galima tuomet, jei per nustatytą terminą nepašalinami nurodyti trūkumai (Civilinio proceso kodekso komentaras, I dalis, 2004, P. 319).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas atskirojo skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. J. ieškinį, panaikinimo. Netenkintinas atskirojo skundo reikalavimas – išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės, nes ieškinys yra su trūkumais, kurie nėra pašalinti, ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.