Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ ieškinį atsakovui P. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amber Vilnius“ kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovui P. L., kuriame prašo: 1) pripažinti, kad P. L. yra pagrįstai atleistas iš darbo pas darbdavį UAB „Amber Vilnius“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2025 m. sausio 22 d.; 2) priteisti iš P. L. 952,97 Eur, kurie jau yra išieškoti iš UAB „Amber Vilnius“, antstolei įvykdžius skubiam vykdymui pavestą DGK sprendimo dalį; 3) priteisti iš P. L. bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; 4) priteisti iš P. L. 5% dydžio procesines palūkanas.

Ieškovės atstovas direktorius T. P. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad bendrovėje vairuotojai dirba slenkančiu darbo grafiku pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo grafikai buvo pakabinti. Darbo grafikus tvirtina direktorius. Taip pat paaiškino, jog bendrovėje ta pačia transporto priemone naudojasi ne vienas darbuotojas. Vairuotojas turi prisiregistruoti prie pamainos. Atsakovas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir išėjo. Prašymą įteikė vadybininkui N. R., jis nėra atsakingas už personalą. Bendrovėje nėra tvarkos, pagal kurią būtų registruojami prašymai.

Ieškovės atstovas advokatas Klaidas Armalis teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vairuotojai paprastai visus prašymus teikia vadybininkui, vėliau prašymai nukeliauja iki buhalterijos, su jais supažindinamas ir direktorius. Atsakovo prašymas direktoriui nebuvo asmeniškai pateiktas, tačiau, jam buvo paaiškinta, kad reikia atidirbti, tačiau atsisakė. Vadybininkas ne po direktoriaus išsakytos valios paaiškino, kad reikės atidirbti. Vadybininkas žino, kaip viskas turi būti. Prašymo pateikimo dieną atsakovas galėjo dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo atleidimo iš darbo UAB „Amber Vilnius“ pagrindo ir su tuo susijusių teisinių padarinių.

Byloje nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės UAB „Amber Vilnius“ ir atsakovo P. L. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 314, kuria atsakovas įdarbintas vairuotoju neterminuotam laikotarpiui (e. b. l. 43-50). 2025 m. sausio 14 d. prašymu, atsakovas kreipėsi į darbdavį, kuriame nurodė, jog pageidauja nutraukti darbo santykius pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą – sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją (e. b. l. 58). Pensijos gavėjo pažymėjimas patvirtina, jog P. L. senatvės pensija paskirta 2023 m. liepos 28 d. (e. b. l. 55). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas iš darbo atleistas 2025 m. sausio 22 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (e. b. l 38). 2025 m. sausio 22 d. atsakovas pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai, kuriame prašė įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą; priteisti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę darbo išmoką ir priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas (e. b. l. 78-79). Darbo ginčų komisija 2025 m. vasario 6 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1701/2025 iš dalies tenkino P. L. prašymą ir nusprendė: pripažinti, kad darbo sutartis tarp P. L. ir atsakovės UAB „Amber Vilnius“ nutraukta 2025 m. sausio 14 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Išieškoti P. L. naudai iš atsakovės UAB „Amber Vilnius“ 1615,19 Eur, neatskaičius mokesčių, išeitinę išmoką, 170,24 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Likusioje dalyje P. L. prašymą atmetė kaip nepagrįstą (e. b. l. 61-65). Nesutikdamas su sprendimu, darbdavys įstatymų nustatyta tvarka pateikė ieškinį teismui.

DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 3 dalyje numatyta, jog darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

DK 58 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą (DK 58 straipsnio 6 dalis).

Byloje ginčo nėra dėl to, jog prašymo atleisti iš darbo pateikimo metu, t. y. 2025 m. sausio 14 d. atsakovas buvo sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių dirbdamas UAB „Amber Vilnius“, todėl turėjo teisę teikti darbdaviui prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovė neneigė, jog atsakovo prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2025 m. sausio 14 d. gavo, tačiau nurodė, jog po prašymo pateikimo, atsakovas nebeatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, nors įspėjimo laikotarpiu turėjo dirbti. Vertindamas tokius ieškovės argumentus, teismas pažymi, jog atsakovas išreikšdamas valią jį atleisti iš darbo prašymo pateikimo dieną turėjo lūkestį, jog prašymas bus tenkintas. Tačiau darbdaviui jo netenkinus, darbdavys, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių pusė, turėjo aiškiai informuoti atsakovą, jog su prašyme nurodyta atleidimo data nesutinka. Pažymėtina, jog DK 25 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Šiuo atveju ieškovės atstovai teismo posėdyje nepaneigė aplinkybės, jog atsakovas nebuvo informuotas apie UAB „Amber Lietuva“ direktoriaus sprendimą netenkinti atsakovo prašymo dėl jo atleidimo iš darbo 2025 m. sausio 14 d. – jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra. Be to, atsakovo paaiškinimais, jis pats skambino direktoriui, tačiau su juo buvo atsisakyta kalbėtis. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pateikė vadybininkui N. R. (ieškovės atstovai patvirtino, jog įmonėje tokia yra nusistovėjusi praktika), kuris pasakė, jog perduos direktoriui. Bendrovėje nėra vidiniu administraciniu aktu nustatytos tvarkos, kaip turi būti teikiami ir nagrinėjami darbuotojų prašymai. Šalys skirtingai aiškina minėto vadybininko toliau sekusius veiksmus: atsakovo paaiškinimais jis nieko neaiškino ir neinformavo, jog reikės atidirbti, tuo tarpu ieškovės atstovai teisme tvirtino priešingai – jog vadybininkas atsakovui paaiškino, kad reikės atidirbti, t. y. kad darbo sutartis šiuo pagrindu galėtų būti nutraukta tik jeigu P. L. penkias darbo dienas atliks vairuotojo pareigas, tačiau atsakovas atsisakė. Šioje vietoje yra būtina pažymėti, jog esminė aplinkybė šiame ginče yra ne tai, kokio turinio pokalbis tarp minėtų asmenų buvo, nes vadybininkas nėra už personalą bendrovėje atsakingas asmuo ir personalo klausimai, direktoriaus paaiškinimu, į jo funkcijas nepatenka. Tačiau esminiu dalyku yra tai, kad įmonės vadybininkas neturi sprendimo priėmimo teisės, t. y. priėmęs iš darbuotojo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ir nesant direktoriaus sprendimo dėl (ne)atleidimo tą pačią dieną, darbdavio vardu neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo sprendimui priimti ir apie jį informuoti atsakovą. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nebuvo informuotas darbdavio, kad darbo sutartis negali būti nutraukta tą pačią dieną, kurią yra pateiktas prašymas, ir atsakovui dar reikia dirbti 5 darbo dienas.

Ieškovės atstovai teismo posėdyje nesutiko su atsakovo paaiškinimais, kad neva jis nežinojo, jog teikdamas prašymą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pagal DK turi dar atidirbti. Tokią savo poziciją grįsdami aplinkybe, jog atsakovas savo prašymuose tiek darbdaviui, tiek Darbo ginčų komisijai vadovaujasi būtent DK normomis. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas savo prašymuose atleidimą iš darbo grindžia DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovui yra žinoma, jog įstatyme yra nustatyta pareiga įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Atsakovas nėra teisininkas, jo atstovo paaiškinimais, atsakovas turi vidurinį išsilavinimą. Kita vertus, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta, yra svarbu tai, jog darbdavys neinformavo tinkamai atsakovo, jog jo prašymas atleisti iš darbo prašymo pateikimo dieną yra netenkintas.

Atsakovo paaiškinimais, jis 2025 m. sausio 14 d. iš darbo išvyko, ne dėl to, kad nenorėjo dirbti, bet todėl, kad nebuvo su kuo dirbti, nebuvo pateiktas darbo grafikas ir darbo priemonės. Tačiau darbdavio atstovai tvirtino, jog visos sąlygos dirbti atsakovui buvo. Vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, teismas laiko labiau tikėtinais atsakovo paaiškinimus, kad darbui nebuvo sąlygų, t. y. bendrovėje buvo seni darbo grafikai nuo rugsėjo mėn., tuo tarpu ieškovė šiai aplinkybei paneigti jokių įrodymų nesiteikė pateikti. Atsakovo atstovas teisme pastebėjo, jog vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis portale rekvizitai.lt ieškovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 30 darbuotojų 2024 m. gruodžio mėn. iki 5 darbuotojų dabar. Teismas taip pat pastebi, kad to paties portalo duomenimis yra pablogėjusi ir ieškovės finansinė padėtis – atsakovo prašymo teikimo metu ieškovė turėjo socialinio draudimo skolą ir pradelstą mokesčių nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai pateikė prašymą atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovei neinformavus atsakovo, kad netenkina jo 2025 m. sausio 14 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo, neišvengiamai kilo pareiga įforminti atsakovo darbo sutarties pasibaigimą. Nustačius, kad ieškovės direktoriui kilo pareiga įforminti atsakovo darbo sutarties pasibaigimą, nes atsakovas rašytiniu pareiškimu nutraukė darbo sutartį, ieškovė nebeturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovo atleidimo kitu nei DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Juo labiau, kad ieškovės direktorius atsakovo atleidimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, procedūrą iniciavo jau po to, kai atsakovas 2025 m. sausio 14 d. pareiškimu iniciavo darbo sutarties nutraukimą sukakus socialinio draudimo senatvės pensijos amžiui dirbant pas tą darbdavį.

Net ir vertinant ieškovės DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atsakovo atleidimo pagrindą, teismas pažymi, kad šio pagrindo egzistavimo ieškovė neįrodė. Klausimas dėl atsakovo neatvykimo į darbą nebuvo keliamas 5 darbo dienas. Su atsakovo nebuvo susisiekta, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas, jog netenkintas jo 2025 m. sausio 14 d. prašymas ir, esant tokiai situacijai, turi atvykti į darbą, nebuvo aiškinamasi neatvykimo į darbą priežastys. Be to, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą darbdavys nevykdė DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos pareikalauti darbuotojo raštinio paaiškinimo.

Ieškovei neįrodžius, jog darbo santykiai su atsakovu nutrūko DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo P. L. atleidimą teisėtu ieškovės nurodomu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas, pripažintina, kad ieškovės UAB „Amber Vilnius“ ir atsakovo P. L. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra neteisėtas ir darbo santykiai tarp šalių nutrūko DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nuo 2025 m. sausio 14 d.

Atmetus ieškinį dėl atsakovo atleidimo pagrindo teisėtumo ir nustačius, kad tarp šalių darbo santykiai nutrūko DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu spręstina dėl atsakovui DK 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos priteisimo. DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal ieškovės pateiktą darbo užmokesčio pažymą atsakovo vidutinis vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 893,76 Eur, todėl jis turi teisę į 1787,52 Eur (893,76 Eur x 2) išeitinę išmoką (su mokesčiais). Kadangi vykdant Darbo ginčų komisijos 2025 m. vasario 6 d. sprendimą iš ieškovės 807,60 Eur, neatskaičius mokesčių, suma jau išieškota, atsakovui priteistina 979,92 Eur išeitinė išmoka (su mokesčiais). Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio ieškovė neginčijo, nepateikė duomenų, jog ji atsakovui būtų išmokėta, todėl priteistina atsakovui 170,24 Eur (su mokesčiais) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tuo tarpu ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 952,97 Eur išieškotos sumos ir procesinių palūkanų priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 4 dalies nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas byloje patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovo ieškinys yra atmetamas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pritiesiamos iš ieškovės.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias sudaro 8,08 Eur valstybei priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“, juridinio asmens kodas 304066851, ir atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu.

Pakeisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“, juridinio asmens kodas 304066851, ir atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo pagrindą į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2025 m. sausio 14 d.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Amber Vilnius“, juridinio asmens kodas 304066851, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo santykių pabaigą 2025 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“, juridinio asmens kodas 304066851, atsakovui P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 979,92 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 92 ct) išeitinę kompensaciją ir 170,24 Eur (šimto septyniasdešimt eurų 24 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių) ir 1331 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“, juridinio asmens kodas 304066851, 8,08 Eur (aštuonių eurų ir 08 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.