Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 93-687 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį aštuoneriems metams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas sugriežtinant paskirtą bausmę ir paskiriant jam laisvės atėmimą dešimčiai metų. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai – 2 metai 5 mėnesiai 14 dienų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 93-687 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. D., konstatuodamas, kad šiuo metu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. skundas tenkintinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši įstatymo redakcija gerokai išplečia galimybę nuteistiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims būti paleistiems lygtinai iš pataisos namų. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir naujai galiojančioje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal naujai įtvirtintą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje, kuriame išdėstytas BPK 360 straipsnio pakeitimas, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo V. D. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl patvirtinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą – sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo V. D. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. D. yra atlikęs ne tik minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (½), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet ir žymiai didesnę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – ¾. Iš psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistajam nustatyta tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinančių, tiek didinančių veiksnių. Tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, tokie kaip teigiama darbinė motyvacija, konkretūs darbinės veiklos planai, nuolatinis gyvenamas būstas, emocinis žmonos palaikymas, šiuo atveju, nusveria tikimybę, kad nuteistasis nekeis savo mąstymo ir elgesio, piktnaudžiaus alkoholiu ar dėl finansinių įsipareigojimų darys naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis beveik visą bausmės atlikimo laiką dirba, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, o iki sulaikymo buvo įgijęs statybininko specialybę, pagal kurią laisvėje dirbo apie du metus, šiuo metu taip pat turi konkrečių planų dėl darbo laisvėje, be to, per visą bausmės laiką jis vykdė savo, kaip nuteistojo, pareigas, dėl ko buvo net 19 kartų skatintas ir nė karto nebaustas drausmine tvarka, leidžia manyti, kad laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir naujų nusikaltimų nedaryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis ne kartą yra pelnęs pataisos namų administracijos pasitikėjimą juo, ką parodo jo perkėlimas į lengvąją grupę, vėliau – ir į atvirąją koloniją, suteikta teisė vykti be sargybos, gyventi ir dirbti už pataisos namų teritorijos ribų, taip pat – suteiktos trumpalaikės išvykos į namus ir atostogos. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, sutaria su kitais nuteistaisiais, yra nekonfliktiškas, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą elgesį, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia tikėtis, kad nuteistais ir laisvėje vengs situacijų, kurios galėtų jį pastūmėti ryžtis pakartotinai nusikalsti. Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad V. D. per beveik aštuonerius laisvės atėmimo metus pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal „OASys“ – 17 balų). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl V. D. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija, vienbalsiai priimdama nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl V. D. lygtinio paleidimo patvirtintinas ir, nepaisant jam privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sąlygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutarė:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 93-687 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D.“.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti V. D. šias baudžiamojo poveikio priemones:

50 valandų nemokamų darbų, atlikti per penkis mėnesius, atliekant ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį;dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.