Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Active-Joniškė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Active-Joniškė“ išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus tvarka. 2016 m. liepos 7 d. išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 11 265,46 Eur skolos, 675,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo kreditorei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir 67 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai iš skolininkės UAB „Active-Joniškė“.

2016 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl 2016 m. liepos 7 d. išduoto teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės UAB „Active-Joniškė“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo ir grąžino juos pateikusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad skolininkei siųsti procesiniai dokumentai (pareiškimo, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijos) įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu. Teismo pranešime skolininkei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Skolininkei per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nepateikus prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų, teismo įsakymas 2016 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjo ir 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo išsiųstas kreditoriui.CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą skolininkei buvo įteiktas 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Taigi prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo skolininkė teismui turėjo pateikti iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Skolininkė prieštaravimus teismui pateikė 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą.

CPK 73 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai veiksmai turi būti atliekami įstatymų nustatytais terminais. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti konkrečius procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kadangi skolininkė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo pateikė praleidus įstatyme nustatytą terminą, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, teismas pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį ir 439 straipsnio 2 dalį atsisakė priimti skolininkės pateiktus prieštaravimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Active-Joniškė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skolininkės prieštaravimus ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. išduotą teismo įsakymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skolininkė nesutinka su teismo išvada, jog teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Skolininkės direktorė teismo įsakymą su kitais procesiniais dokumentais atsiėmė, atvykusi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, 2016 m. lapkričio 17 d. Šią aplinkybę patvirtina įrašas teismo raštinėje ir byloje. Niekas iš skolininkės darbuotojų 2016 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytinai nepriėmė procesinių dokumentų, tai yra jokie procesiniai dokumentai šią dieną nebuvo įteikti skolininkei jos buveinės adresu. Skolininkė 2016 m. lapkričio 17 d. savo iniciatyva atsiėmė procesinius dokumentus ir tinkamai, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, 2016 m. lapkričio 29 d. teismui pateikė prieštaravimus Todėl skolininkė tinkamai įgyvendino CPK 439 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę pateikti prieštaravimus, laikėsi nurodyto 20 d. termino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su tinkamu procesinių dokumentų įteikimu ir procesinių terminų skaičiavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Juridinių asmenų registre deklaruotas skolininkės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. teismo įsakymą išsiuntė nurodytu adresu 2016 m. liepos 8 d. Minėta siunta grįžo neįteikta 2016 m. liepos 19 d. su žyma, jog gavėjas laiško neatsiėmė pašte.

Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyskta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi teismui nepavyko įteikti skolininkei procesinių dokumentų jos deklaruotoje buveinės vietoje, todėl teismas pagrįstai antra kartą, 2016 m. rugpjūčio 3 d. įšsiuntė teismo įsakymą skolininkei jos nurodytu buveinės adresu. Pastarasis laiškas taip pat 2016 m. rugpjūčio 18 d. grįžo neįteiktas su nuoroda, jog gavėjo adresas netikslus.

Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal aukščiau nurodytas teisės normas, esant nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad skolininkei teismo įsakymas buvo įteiktas praėjus dešimčiai dienų nuo teismo įsakymo išsiuntimo skolininkei 2016 m. rugpjūčio 3 d. Todėl skolininkės argumentas, jog jos vadovė tik 2016 m. lapkričio 17 d. atsiėmė procesinius dokumentus Vilniaus miesto apylinkės teisme, yra nepagrįstas. Pačioje byloje yra teismo siuntimo pažyma, kurioje nurodyta, jog skolininkės vadovė pasirašytinai dokumentus pati atsiėmė 2016 m. lapkričio 15 d., tačiau šie dokumentai buvo atsiimti jau po to, kai jie du kartus grįžo neįteikti ir pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas buvo pagrįstai pripažinti įteiktais, o teismo įsakymas įsiteisėjo, praėjus 20 d. po šio įteikimo, tai yra 2016 m. rugsėjo 5 d.

Skolininkė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais procesiniai dokumentai negalėjo objektyviai būti įteikti jos deklaruotoje buveinės vietoje, taip pat, kodėl jos vadovė tik lapkričio mėnesį, tai yra praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo, atvyko į teismą susipažinti su teismo dokumentais. Todėl pripažintina, kad nėra CPK 78 straipsnyje nustatytų pagrindų CPK 439 straipsnio 2 dalyje apibrėžtam 20 dienų terminui atnaujinti. Be to, skolininkė nei prieštaravimuose, nei atskirajame skunde tokio prašymo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepareiškė.

Skolininkė yra juridinis asmuo, todėl jai turi būti žinoma ir suprantama CK 2.49 straipsnyje apibrėžta juridnio asmens buveinės reikšmė ir galimos pasekmės, jeigu jos deklaruotos buveinės adresu vyksta susirašinėjimas. Skolininkės nenurodė, dėl kokių priežasčių net du kartus jai siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Pirmą kartą, tai yra 2016 m. rugpjūčio 8 d., siųsti dokumentai buvo grįžę su žyma, jog gavėjas laiško neatsiėmė pašte, tai yra jai turėjo būti paliktas AB “Lietuvos paštas” pranešimas, jog jai buvo siųsta registruota siunta. Skolininkė nenurodė jokių priežasčių, kodėl apie galimą siuntą ji nesidomėjo pašte bei kodėl tik 2016 m. lapkričio 15 d. atvyko susipažinti su byla į teismą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skolininkės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.