Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimo A. M. administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 6 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2008 m. spalio 5 d., 17 val. 10 min., Petrašiūnų kaime, Pakruojo rajone, vairavo transporto priemonę be valstybinio numerio ženklo būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilių girtumas) ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio, taip apgadindamas sau priklausiančią transporto priemonę ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133, 237 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad nuobauda, paskirta už sunkiausiąjį iš padarytų pažeidimų, kurio sankcijos ribose paskirta galutinė nuobauda, yra per griežta.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl savo padarytų pažeidimų, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino pakartotinai per metus padarytus tokios pačios rūšies pažeidimus, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl skyrė sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokio dydžio skirta nuobauda nėra per griežta, kadangi A. M. jau ketvirtą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus (b. l. 14- 15), o tai rodo, jog jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantas iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kurio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Pabrėžtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. A. M. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,38 promilių, o tokia asmens fizinė būsena jau artima sunkiam girtumo laipsniui, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas važinėti į darbą negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. Be to, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrintų eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl šeimos narių vežiojimas į darbą ar į mokyklą taip pat nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, pagalba išaiškinat pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, nustatė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo bandė išvengi atsakomybės bėgdamas nuo policijos pareigūnų (b. l. 2), pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, todėl negalima teigti, kad asmuo būtų išreiškęs gailėjimąsi ar padėjęs išaiškinti pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas A. M. gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo laikyti deklaratyviu ir nelaikyti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažymėtina, kad apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus (b. l. 14 – 15). Paskirtos nuobaudos nėra įvykdytos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dvi iš galiojančių nuobaudų yra už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kas ypatingai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas A. M., grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas grąžinti automobilį, tik po to, kai A. M. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (tai yra kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. inkriminuotų teisės pažeidimų sankcijose nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą pakeisti:

Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio VW Jetta (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. M.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.