- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-57/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Alvydas Pikelis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. T.
- Kategorijos
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, išnagrinėjo nuteistojo V. T. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu V. T. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5 punktą laisvės atėmimu septyniolikai metų, pagal BK 128 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 116 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestas, nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 dalies į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų, nusikalstama veika iš 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 144 straipsnį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, nusikalstama veika iš 1961 m. BK 116 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi V. T. kasacinis skundas atmestas.
V. T. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 12 d. apie 21.30 val. kartu su A. L., būdami abu girti, įsibrovė į G. V. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kilusio su G. V. konflikto metu bendrais veiksmais sudavė jam į įvairias kūno vietas 220 smūgių kumščiais, kojomis bei metaliniu žarstekliu: V. T. tyčia sudavė pargriuvusiam G. V. ne mažiau kaip 8 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, o tuo pačiu metu A. L. tyčia sudavė G. V. ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas bei 5 smūgius kumščiais į krūtinės ląstą, po to V. T. dar sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas žarstekliu. G. V. šiais veiksmais buvo padarytos daugybinės muštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, poliežuvio kaulo kairiojo rago ir skydinės kremzlės dešiniosios ataugos lūžimas, dvigubas krūtinkaulio ir daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, dešiniojo alkūnkaulio abipusis lūžis, kairiosios plaštakos ir pirštikaulio bazinės falangos lūžis, abiejų pėdų pirmųjų pėdikaulių lūžiai, išmuštas viršutinio žandikaulio kairiosios pusės 8-as dantis. Nuo viso kūno sumušimo, išsivysčius trauminiam šokui, nukentėjusysis mirė, t. y. V. T. tyčia itin žiauriai nužudė G. V.
V. T. taip pat nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 12 d. apie 22.00 val., būdamas girtas, (duomenys neskelbtini) G. V. name konflikto su G. V. metu tyčia sudavė smūgius žarstekliu į įvairias kūno vietas A. F., kuri nuo patirtų smūgių neteko sąmonės, o po to, nutempęs ją kartu su A. L. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato, žarstekliu sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai muštines žaizdas viršugalvio, apatinės lūpos, smakro srityse, daugybines viso kūno poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus. Iš viso A. F. buvo suduoti ne mažiau kaip 64 smūgiai. Šiais savo veiksmais V. T. tyčia padarė nukentėjusiajai lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą.
V. T. nuteistas ir už tai, kad 2001 m. lapkričio 12 d. apie 22.00 val. po to, kai nuo jo sumušimo A. F. prarado sąmonę ir negalėjo imtis savisaugos priemonių, kartu su A. L., būdami girti, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), nutempė A. F. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato ir paliko ją gulėti lauke iki kitos – lapkričio 13 d., 7.00 val. ryto, t. y. V. T. paliko A. F. pavojingoje gyvybei padėtyje, pats sudarydamas pavojingą jos gyvybei padėtį.
Nuteistasis V. T. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Šalies argumentai
Savo pareiškime V. T. nurodo, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 7 dalies, 190 straipsnio, 196 straipsnio, 197 straipsnio, 290 straipsnio 2 dalies pažeidimai, kuriuos, kasatoriaus nuomone, galima ištaisyti atnaujinus jo baudžiamosios bylos nagrinėjimą. V. T. mano, kad teismai neišsamiai, šališkai išnagrinėjo ir nustatė bylos aplinkybes, neobjektyviai vertino liudytojų ir nukentėjusiosios A. F. parodymus. BPK 190 straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, kad nebuvo atlikta akistata su nukentėjusiąja A. F., BPK 196 straipsnio pažeidimas – tuo, kad nebuvo suteikta galimybė duoti parodymus įvykio vietoje, BPK 197 straipsnio – kad nesuteikta galimybė atkurti tiriamo įvykio situaciją, o teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista BPK 290 straipsnio 2 dalis. Šie pažeidimai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, nebuvo garantuota įstatymo pareiškėjui suteikta teisė į gynybą ir išsamų bei nešališką bylos nagrinėjimą teisme. Teismai neturėjo pagrindo nukentėjusiosios A. F. parodymus vertinti kaip teisingus, nes ikiteisminio tyrimo metu jie buvo kelis kartus pakeisti. Be to, akivaizdūs šios nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prieštaravimai. Nuketėjusioji apkalba pareiškėją, siekdama sušvelninti A. L. atsakomybę. Be to, įvykio metu ji buvo neblaivi. Liudytojo T. M. parodymai tėra A. L. atpasakota versija. Liudytojai M. V., S. F. parodymai taip pat atkartoja liudytojos L. F. parodymus. Teismas neatsižvelgė į liudytojos J. S. paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojai A. P. ir V. V., neapklausta ir kiosko darbuotoja. Pareiškime taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai nebuvo patikrinta V. T. alibi. Pareiškėjas mano, kad nėra jokių objektyvių jo kaltės įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. T. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamoji byla atnaujinama tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį: teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį, punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, arba, ištaisius BK 63-65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę, ar, suėjus senaties terminui, ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės (ją sumažinti). Baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis (BPK 451 straipsnio 1-5 punktai). Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojant, kad jos nustatytos teisingai. Taigi atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai dar kartą netiriami ir nevertinami, o sprendimas priimamas pagal tas aplinkybes, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nes pagal BPK 451 straipsnį nėra galimybės atnaujinti procesą dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo konkrečius procesinius pažeidimus, kurie, kaip jau minėta, negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamosios bylos procesą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. V. T. nurodomos aplinkybės, net jeigu jos ir egzistuotų tikrovėje, nėra BPK 451 straipsnyje nurodyti bylos atnaujinimo pagrindai ar sąlygos, nes nenumatytos BPK 451 straipsnyje. Sprendžiant bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimą, nagrinėjami būtent baudžiamojo įstatymo, t. y. Baudžiamojo kodekso, o ne kitų įstatymų taikymo klausimai ir bylos atnaujinimas galimas tik nustačius BPK 451 straipsnyje nurodytus baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo atvejus. Jokio baudžiamojo įstatymo pažeidimo, kurį būtų galima ištaisyti atnaujinus baudžiamąją bylą, V. T. nenurodo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. T. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.