Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-155-154/2008

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.2.14.8.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės ir Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl A. J., R. S., K. V. ir R. B. turto užvaldymo – areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl A. J. turto užvaldymo - areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;

- pagal LR BK 182 str. 2 d. dėl R. J. J. turto užvaldymo – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl G. A. turto užvaldymo - areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2007-11-14 paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, apgaule – žadėdamas R. S., K. V., R. B. ir A. J. gerai apmokamą vairuotojo darbą Lietuvos sukarintoje slaptoje tarnyboje, žinodamas, kad realiai tokios galimybės neturi, už priėmimo į darbą dokumentų sutvarkymą savo naudai įgijo svetimą turtą: R. S. priklausančius 100 eurų (1 euro vertė 3,4528 Lt), K. V. priklausančius 100 eurų, R. B. priklausančius 100 eurų ir A. J. priklausančius 100 eurų bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po pusės metų, 2006 m. gegužės – balandžio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apgaule – toliau žadėdamas R. S., K. V., R. B. ir A. J. tą patį vairuotojo darbą Lietuvos sukarintoje slaptoje tarnyboje, žinodamas, kad realiai tokios galimybės neturi, papildomai už įdarbinimo dokumentų sutvarkymą savo naudai įgijo svetimą turtą: R. S. priklausančius 70 Lt, K. V. priklausančius 70 Lt, R. B. priklausančius 70 Lt ir A. J. priklausančius 70 Lt, tokiu būdu iš viso apgaule savo naudai įgijo 1661,12 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. apgaule - piktnaudžiaudamas pasitikėjimu bei žadėdamas nupirkti iš tos pačios Lietuvos sukarintos slaptos tarnybos du nurašomus automobilius po 700 Lt su nuolaida, kaip būsimam darbuotojui, savo naudai įgijo svetimą turtą – A. J. priklausančius 1300 Lt.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis dėl skolų (daugiau nei 400 000 eurų) įvairiems fiziniams asmenims būdamas itin blogos finansinės padėties, 2006 m. spalio 24d., 13.30 val., Šiaulių rajono pirmajame notarų biure, esančiame Vilniaus g. 224, Šiauliuose, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jo dalį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi S. L., apgaule – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir nepranešdamas apie savo finansinę padėtį bei žadėdamas R.J. J. už perduotus pinigus per 10 dienų, t.y. iki 2006 m. lapkričio 4 d. nupirkti keturis BMW automobilius po 12 000 Lt (iš viso už 48 000 Lt) LR Vidaus reikalų ministerijoje skelbiamo aukciono metu ir grąžinti 28 000 Lt ir vieną nupirktą automobilį BMW, Šiaulių rajono pirmajame notarų biure sudarydamas su R. J. J. 40 000 Lt paskolos sutartį, tokiu būdu siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo pinigus ir tariamai rodydamas sąžiningus ketinimus bei per sutartą 10 dienų laikotarpį nenupirkdamas žadėto automobilio ir negrąžindamas pinigų, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 40 000 Lt.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis dėl skolų (daugiau nei 400 000 eurų) įvairiems fiziniams asmenims būdamas itin blogos finansinės padėties, 2007 m. kovo 2 d. apie 16 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams tikslams, apgaule – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir nepranešdamas apie savo finansinę padėtį bei žadėdamas G. A. už perduotus pinigus per 10 dienų, t.y. iki 2007 m. kovo 12 d. Šiauliuose skelbiamo aukciono metu nupirkti automobilį „VW Passat“ iš savivaldybėje nurašytų automobilių bei sudarydamas su G. A. rašytinę 4000 Lt paskolos sutartį, tokiu būdu siekdamas paskatinti nukentėjusįjį parduoti savo pinigus ir tariamai rodydamas sąžiningus ketinimus bei per sutartą 10 dienų laikotarpį nenupirkdamas žadėto automobilio ir negrąžindamas pinigų, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – G. A. priklausančius 4000 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Skunde apeliantas nurodė, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl A. J., R. S., K. V. ir R. B. turto užvaldymo, neatsižvelgė į tai, jog norėdamas įkurti savo įmonę, joje minėtiems asmenims pasiūlė darbą. Sukarintoje organizacijoje darbo jis nesiūlė, mano, kad nukentėjusieji šią aplinkybę galėjo nurodyti supykę dėl negrąžintų pinigų. Iš paimtos pinigų sumos matyti, kad jie buvo skirti dokumentų įforminimui. Nepavykus įkurti įmonės, jis su nukentėjusiaisiais susitikdavo ir juos informuodavo, kad pinigus grąžins, t.y. apgauti pastaruosius neturėjo jokio tikslo. Teismas, pripažindamas jį kaltu, neįvertino ir tos aplinkybės, jog dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jis nukentėjusiajam A. J. grąžino dalį pinigų, t.y. 1600 Lt, kas taip pat patvirtina, kad jis neturėjo išankstinės tyčios apgauti nukentėjusiuosius.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad sandoris dėl automobilio, kurį jis buvo pažadėjęs nupirkti A. J., neįvyko pardavėjui paprašius žymiai didesnės sumos. Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl minėtos nusikalstamos veikos, neatsižvelgė į tai, kad jis ir nukentėjusysis buvo pasirašę paskolos raštelį, nukentėjusysis žinojo, kokiu tikslu jam duoda pinigus, tai darė laisvanoriškai, ir, užuot šias aplinkybės vertinęs kaip sandorio neįvykdymą, kurį reguliuoja civilinės teisės normos, tai vertino kaip sukčiavimą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo kaltės neteisėtai užvaldžius R. J. priklausančius 40 000 Lt, netinkamai vertino tiek jo (R. S.), tiek nukentėjusiojo parodymus, t.y. būtent tai, jog nukentėjusysis iš anksto žinojo, kokiu tikslu skolina pinigus, paskolos sutartį patvirtino notaras. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo veiksmai dėl iš nukentėjusiojo R. J. pagal paskolos sutartį 2006-10-24 gautų 40 000 Lt atitinka LR CK 6.870 str. sampratą. R. J. padavus ieškinį teismui dėl kreditorinių reikalavimų nevykdymo, teismas 2007 m. rudenį priėmė įsakymą dėl žalos atlyginimo. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. nurodė, kad jam pretenzijų nereiškia ir mano, kad tai jo problema, jog jis paskolino pinigus. R. S. manymu, šios aplinkybės rodo, kad jo veiksmuose tyčios apgauti nukentėjusįjį R. J. nebuvo. Jis taip pat neturėjo tyčios apgauti ir nukentėjusįjį G. A..

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad jam nesuprantamas teismo teiginys „dėl skolų įvairiems fiziniam asmenims (daugiau nei 400 000 eurų)“, nes teismas neįvardijo, kokie tai asmenys, o liudytojas J. V. paaiškino, kad dėl jam (J. V.) negrąžintų 130 000 Lt yra priimtas teismo preliminarus sprendimas. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad jis (R. S.) pinigus skolinosi civilizuotai, be to, J. V. teismui paaiškino, kad jis negalvojo, jog gali būti apgautas.

Nuteistojo R. S. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis taip pat buvo įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Be to, teismas minėtą nutarimą atsisakė prijungti prie bylos. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, policijos įgaliotinio charakterizuojamas teigiamai, užsiregistravęs darbo biržoje.

Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas adv. S.Staškus prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė L.Mažeikienė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ir iš nuteistojo R. S. apeliacinio skundo, ginčo dėl to, kad R. S. iš nukentėjusiųjų K. V., A. J., R. S. ir R. B. 2005m. gruodžio mėnesį įgijo iš kiekvieno po 100 eurų, o dar po pusmečio,- po 70 litų dėl pastarųjų įdarbinimo, nėra. Apeliantas R. S. ginčija tik tą aplinkybę, kad jis nieko neketino apgauti, nes minėtus asmenis pažadėjo įdarbinti darbininkais jo steigiamoje dujų įrangos montavimo įmonėje, o nepavykus tokios įmonės įsteigti, tiesiog išleido gautus pinigus savo reikmėms. Apeliantas neigė, kad pinigus iš visų keturių nukentėjusiųjų išviliojo apgaule, t.y. žadėdamas juos įdarbinti slaptoje sukarintoje tarnyboje, susijusioje su NATO, kur, neva, nukentėjusiesiems bus mokamas didelis atlyginimas.

Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų K. V., A. J., R. S. ir R. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmos instancijos teismo įvertinti įrodymai, kad pinigus iš pastarųjų nuteistasis R. S. išviliojo apgaulės būdu, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu.

Iš nukentėjusiojo K. V. parodymų teisme matyti, kad 2005 m. pas jį atėjęs R. S. pasiūlė darbą sukarintoje tarnyboje. Sakė, kad darbas bus Šiauliuose, jis bus susijęs su NATO ir užsieniu, tačiau darbovietės buveinės ir pavadinimo jis nesakė. Jam (K. V.) sutikus su R. S. pasiūlymu, pastarasis paskambinęs po keleto dienų paprašė jo surasti dar keletą vyrų darbui vairuotojais sukarintoje tarnyboje. Jis (K. V.) darbą pasiūlė savo draugams A. J., R. S. ir R. B.. R. S. pasakius, kad už dokumentų sutvarkymą kiekvienam iš jų reikės duoti po 100 eurų, jie sumokėjo R. S. nurodytą sumą. Prieš pasiūlydamas įdarbinti, R. S. sakė, kad jis pats dirba sukarintoje tarnyboje. Kalbos apie darbą su dujų įranga nebuvo, R. S. nesakė, kad už paimtus pinigus pirks dujų įrangą. Darbo jis (K. V.) laukė apie pusę metų. R. S., paklaustas apie įdarbinimą, vis sakydavo, kad yra tvarkomi dokumentai, prašė palaukti. Vėliau R. S. pasakė, kad dokumentų tvarkymui pritrūko 70 Lt. Negalėdamas pastarajam pinigų perduoti pats, paprašė, kad 70 Lt R. S. perduotų A. J.. Praradęs viltį gauti darbą, paprašė, kad R. S. pinigus jam grąžintų, tačiau nuteistasis pinigų negrąžino (t.2, b.l. 57).

Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusieji A. J., R. S. bei R. B., nurodydami, jog 2005m. R. S. pažadėjo juos įdarbinti sukarintoje įstaigoje ir už dokumentų sutvarkymą paėmė iš jų po 100 eurų, o vėliau – dar po 70 Lt. Apie tai, kad kuria savo įmonę, R. S. nesakė. Pažado įdarbinti R. S. neištesėjo, pinigų jiems negrąžino. R. S. buvo liepęs jiems atvažiuoti prie Šiaulių rajono policijos komisariato, žadėdamas susitikimą su iš Vilniaus atvažiuosiančiais viršininkais, turėjusiais juos įdarbinti, tačiau į sutartą vietą nei nurodyti asmenys, nei pats R. S. neatvyko ( t.2, b.l. 58-60). Nukentėjęs A. J. pažymėjo, kad jis 2005 metais dirbo įmonėje direktoriaus pavaduotoju, todėl visiškai nelogiškas R. S. aiškinimas, kad jis norėjo įsidarbinti R. S. steigiamoje įmonėje dujinės įrangos montavimo darbininku.

Analogiškus nuoseklius parodymus nukentėjusieji K. V., A. J., R. S. ir R. B. davė ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 24-26, 34-35, 45-46, 58-59).

Iš A. J. ranka rašyto ir R. S. papildyto 2006-03-19 „Paaiškinimo“ matyti (t.1, b.l. 23), kad R. S. iš A. J., R. B., R. S. ir K. V. paėmė po 100 eurų, asmens dokumentų kopijas, foto nuotraukas, sveikatos pažymėjimų originalus (t.1, b.l. 23). Nuteistasis R. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, negalėjo objektyviai paaiškinti, kodėl jis iš minėtų asmenų paėmė pinigus bei išvardintus dokumentus jų įdarbinimui, jei pats jokios įmonės įsteigęs neturėjo, jos realiai nesteigė ir šių asmenų įdarbinti neturėjo kur. Aplinkybę, kad nuteistasis R. S. nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo, savo įmonės nebuvo įsteigęs, patvirtina byloje esančios pažymos, kuriose nurodyta, jog R. S. nuo 1998-01-01 iki 2007-11-28 verslo liudijimas nebuvo išduotas, individuali veikla nebuvo įregistruota (t.1, b.l. 89, 160, t.2, b.l. 73). Nors nuteistasis teigė už surinktus pinigus būsimam verslui pirkęs dujinę įrangą bei ją pelningai pardavęs, tačiau teismo posėdžio metu teisėjo paklaustas „kodėl gautus už parduotą įrangą pinigus negražinote nukentėjusiems, o išleidote savo reikmėms“, atsakė, kad jam tuo laiku reikėjo pinigų. Šis nuteistojo atsakymas iš esmės patvirtina, kad pinigus iš nukentėjusiųjų apgaule R. S. išviliojo ne jų įdarbinimui ir ne bendro verslo steigimui, o dėl to, kad apgaulės būdu norėjo įgyti svetimą turtą- pinigus.

Nuteistojo R. S. apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusieji A. J., R. B., R. S. ir K. V. jį apkalba supykę dėl negražintų pinigų, deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas.

Kolegija pripažįsta nepagrįstu nuteistojo R. S. apeliacinio skundo teiginį, kad iš nukentėjusiojo A. J. 2006-08-03 paimdamas 1300 litų, jis neturėjo tikslo jo apgauti, nes A. J. pinigus davė savanoriškai ir žinojo, kokiu tikslu juos duoda.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nukentėjęs A. J. neginčijo, kad pinigus nuteistajam R. S. jis padavė pats, jo neverčiamas, tačiau tvirtino pinigus nuteistajam atidavęs būdamas pastarojo suklaidintas, t.y. tikėdamasis, kad R. S. už tuos pinigus nupirks du automobilius. Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų matyti, kad R. S. jam paskambinęs pasakė, jog karinėje tarnyboje parduodami du automobiliai „VW Vento“ su didelėmis nuolaidomis, t.y. po 1100 Lt, sakė kad automobiliai bus parduodami per aukcioną, kad viskas sutarta su aukciono organizatoriumi. R. S. pasakius, kad jam reikia pinigų automobiliams nusipirkti, jis pastarajam davė 1100 Lt ir surašė raštelį, kad R. S. jam 1100 Lt grąžins po mėnesio. Vėliau R. S. pasakius, kad dar reikia pinigų automobilio kurui, jis davė jam dar 200 Lt. Nesulaukęs žadėtų automobilių, pareikalavo, kad R. S. grąžintų pinigus. Žiemą prie „Statoil“ degalinės pastarasis jam grąžino 600 Lt (t.2, b.l. 58-59).

Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo R. S. veiksmus kaip svetimo turto įgijimą apgaulės būdu, o jo parodymus, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes nuteistasis negalėjo paaiškinti, kur, iš ko ir už kiek ketino įgyti A. J. pažadėtus automobilius, melavo A. J., kad automobiliai jau įgyti ir tik reikia dar pinigų kurui, taip iš jo išviliodamas papildomai 200 litų, nors teisme tvirtino, kad automobilio A. J. nenupirko, nes jo „pažįstamas“ padidino automobilio kainą. Pažymėtina tai, kad nors R. S. nurodė dėl konkretaus automobilio A. J. pirkimo taręsis su „pažįstamu“ asmeniu, bet neatsiminė net jo vardo, niekaip jo neindividualizavo. Teisme R. S. patvirtino, kad nenupirkęs automobilio A. J. pinigus išleido savo reikmėms, nes jam reikėjo pinigų. Kolegijos nuomone, būtent tai, kad R. S. reikėjo pinigų, buvo pagrindine priežastimi apgaulės būdu išvilioti iš A. J. 1300 litų, pateikiant jam melagingą automobilių pirkimo versiją.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas įvertino nuteistojo R. S. teiginį dėl A. J. grąžintų pinigų ir A. J. civilinio ieškinio netenkino.

Apelianto skundo teiginį, kad jis su nukentėjusiais, tame tarpe R. J., buvo sudaręs oficialų civilinį sandorį, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip sukčiavimas, kolegija laiko nepagrįstu dėl šių motyvų. Svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe sandorių, paveldėjimo bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais, t.y. teisėtai. Sukčiavimo kaip nusikaltimo pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Iš nukentėjusiojo R.J. J. parodymų matyti, kad 2006m. spalio mėnesį R. S. jam pasiūlė nupirkti automobilius, paaiškindamas, kad dėdė laimėjo konkursą Vidaus reikalų ministerijoje dėl automobilių išpardavimo. Patikėjęs R. S., jis perdavė pastarajam 40 000 Lt. Iš šios sumos 29 000 Lt į R. S. nurodytą sąskaitą pervedė jo (R.J. J.) sūnus D. J., o likusius 11 000 Lt jis perdavė grynais pinigais. Tarp jo ir R. S. buvo sudaryta paskolos sutartis. R. S. jam žadėtų automobilių nenupirko, pinigų negrąžino. Vėliau jis sužinojo, kad pinigai buvo pervesti ne į R. S., o į S. L. sąskaitą, taip pat sužinojo, kad S. L. sau pasiliko 8000 Lt, o likusius pinigus pasiėmė R. S. (t.1, b.l. 116-117). Minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo D. J. parodymai, kad pas jo tėvą R.J. J. atvykęs R. S. nurodė dirbantis Radviliškio policijoje, kad yra susijęs su Vidaus reikalų ministerija, siūlė pirkti 4 automobilius, sakė, kad automobiliai BMW bus perkami iš Vidaus reikalų ministerijos. R. S. pinigus sakė pervesti į jo nurodytą sąskaitą, paaiškindamas, jog tokiu būdu jie pinigus perves įmonei, kuri yra automobilių pardavimų organizatorė. Pervedus pinigus į R. S. nurodytą sąskaitą, paaiškėjo, kad pinigus pervedė į S. L. sąskaitą. R. S. skambino ir jo tėvas, ir jis pats, tačiau automobilių nesulaukė, pinigų R. S. negrąžino (t.1, b.l. 116-117, t.2, b.l. 64-65).

Iš byloje esančio 2006 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad D. J. pervedė į S. L. sąskaitą 29 000 Lt (t.1, b.l. 130), 2006 m. spalio 24 d. paskolos sutartis (t.2, b.l. 78-80) patvirtina, jog R.J. J. perdavė R. S. 40 000 Lt. Liudytojas S. L. parodė, kad R. S. iš jo žemės sklypo pirkimui buvo pasiskolinęs 8000 Lt , kuriuos žadėjo greitai grąžinti, tačiau skolos iš karto negrąžino, o maždaug po pusės metų R. S. nurodė, kad jo seneliai pardavė žemę, jo paprašė pasakyti banko sąskaitos numerį ir į jo sąskaitą pervedė 29 000 Lt. 8000 Lt iš šios sumos jis (S. L.) pasiliko sau, o likusius pinigus (21 000 Lt) atidavė R. S. (t.1, b.l. 132-133, t.2, b.l. 63). Minėti liudytojo S. L. parodymai patvirtina, kad skolindamasis iš R.J. J. pinigus, R. S. numatė, kad žodinės sutarties dėl automobilių įgijimo jis nevykdys, pinigų R.J. J. negrąžins, o skolintais pinigais padengs skolą S. L. ir galimai kitiems asmenims arba pinigais pasinaudos pats. Nors R. S. neigė S. L. buvęs skolingas 8000 litų, o 2000 ar 3000 litų davęs už pasinaudojimą jo sąskaitą, tačiau liudytojo S. L. parodymus dėl 8000 Lt skolos patvirtina liudytojo G. P. parodymai, jog 2006 m. jis matė, kaip S. L. paskolino R. S. 8000 Lt, dėl to netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo. R. S. parodymus, kad jis, būdamas skolingas eilei asmenų, vien už pasinaudojimą sąskaita S. L. sumokėjo 2 ar 3 tūkst. litų, kolegija laiko nelogiškais, be to prieštaraujančiais S. L. parodymams.

Iš liudytojo J. V. parodymų matyti, jog S. S., kuris jam taip pat prisistatinėjo kaip dirbantis vidaus reikalų sistemoje, ne kartą skolinosi iš jo pinigus ir yra jam skolingas daugiau nei 100 000 Lt. Jam iš R. S. yra priteista 400 000 eurų (t.2, b.l. 60).

Aplinkybę, kad nuteistasis 2006 metais J. V. buvo skolingas ir jam 2007 m. pavasarį grąžino 40 000 Lt, teisiamajame posėdyje nurodė ir pats R. S. (t.2, b.l. 61-62). Tai patvirtina, jog nuteistojo tikslas buvo padengti ankstesnes skolas iš nukentėjusiojo R.J. J. gautais pinigais. Tai, jog nuteistasis net nesistengė grąžinti R.J. J. pinigų, patvirtina ir R. S. parodymai, kad už iš R.J. J. gautus pinigus, jis nusipirko sau BMW modelio automobilį, kainavusį 9000 ar 10000 Lt (t.2, b.l. 61-62).

Apelianto kaltė apgaule įgijus G. A. turtą įrodyta šio nukentėjusiojo, iš dalies - ir paties nuteistojo parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo G. A. parodymų matyti, kad vieną rytą jam paskambinęs R. S. paprašė susitikti, o susitikus pasakė, kad aukciono būdu Vilniaus savivaldybė parduoda automobilius BMW už 8000 Lt bei „VW Passat“ už 6000 Lt ir pasisiūlė jam nupirkti automobilį. Sakė, kad automobiliai pagaminti prieš 3 ar 4 metus ir mažai naudoti. Jis (G. A.) surašė paskolos sutartį ir automobilio pirkimui davė R. S. 4000 Lt. Dešimties dienų laikotarpiu R. S. turėjo jam arba atvaryti automobilį, arba grąžinti pinigus. Nesulaukęs žadėto automobilio, jis R. S. ne kartą skambino, dvi savaites važinėjo į „M.“ automobilių aikštelę, buvo nuvažiavęs pas R. S. į namus, kur iš pastarojo žmonos sužinojo, kad jis ne pirmas ateina dėl skolų. Automobilio R. S. jam nenupirko, pinigų negrąžino (t.2, b.l. 63-34). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 161-162), juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Iš 2007-03-02 paskolos sutarties matyti, kad G. A. perdavė R. S. 4000 Lt (t.1, b.l. 158). Teisiamojo posėdžio metu R. S. patvirtino paėmęs iš G. A. 4000 Lt (t.2, b.l. 63). Savo kaltę iš G. A. apgaulės būdu įgijęs 4000 litų nuteistasis pripažino 2007-08-13 apklaustas įtariamuoju (t.1, b.l. 171-172), tik vėliau ėmė neigti savo kaltę. Dėl nuteistojo parodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs motyvai ir juos apeliacinės instancijos teismas laiko teisingais.

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis R. S. jai sakė jog dirba policijoje komisaru, po to – Lietuvos saugume, tačiau iš tikrųjų niekur nedirbo, atlyginimo į namus neparnešdavo. Apie savo verslą R. S. nieko jai nepasakojo, į užsienį nevažiuodavo, jo pasas visą laiką buvo namuose. Pas juos į namus ateidavo žmonės ir jų buvo ne viena dešimtis, kurie sakydavo, jog R. S. jiems yra skolingas pinigų, sakydavo, kad jis žadėjo parvaryti automobilius (t.1, b.l. 69-70, t.2, b.l. 60-61). Šie liudytojos K. S. parodymai patvirtina, kad nuteistasis, žadėdamas nukentėjusiuosius įdarbinti bei įgyti jiems automobilius, turėjo tikslą apgaulės būdu įgyti jų turtą, t.y. pinigus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo R. S. kaltės apgaule įgijus svetimą, t.y. nukentėjusiųjų K. V., A. J., R. S., R. B., R.J. J. ir G. A., turtą - pinigus.

Nuteistojo R. S. skundo argumentas, kad jam nesuprantamas apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytas teiginys „dėl skolų įvairiems fiziniam asmenims (daugiau nei 400 000 eurų)“, yra nepagrįstas, nes, apeliantas nurodė tik sakinio dalį, o visas sakinys skundžiamame nuosprendyje yra: „dėl skolų įvairiems fiziniams asmenims (daugiau nei 400 000 eurų) būdamas itin blogos finansinės padėties“, kuris reiškia, kad apeliantas apgaulės būdu 2006-10-24 įgydamas 40000 litų iš nukentėjusiojo R.J. J. bei apgaulės būdu 2007-03-02 įgydamas 4000 litų iš nukentėjusiojo G. A., jau buvo ženkliai prasiskolinęs kitiems asmenims ir iš anksto žinojo, kad iš minėtų nukentėjusiųjų pasiskolintų pinigų sutartyse nurodytais terminais negrąžins ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdys. Nuteistasis, įgydamas pinigus iš R.J. J. ir G. A., žinojo apie turimą negrąžintą 1661,12 Lt skolą A. J., R. B., R. S. ir K. V., 1300 litų skolą A. J., 8000 Lt skolą S. L., 40000 litų skolą V. V.. Iš liudytojo J. V. parodymų matyti, kad R. S. 2006 metais ne kartą iš jo skolinosi pinigus (virš 100000,- litų) ir jam iš pastarojo yra priteista 400 000 eurų. Šiuos J. V. parodymus patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2007m. birželio 1d. preliminarus sprendimas, iš kurio matyti, kad iš R. S. J. V. priteista 400 000 eurų skola, 8548 eurų palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas sudaro daugiau nei vieną milijoną litų (t.1, b.l. 138-139). Byloje nėra duomenų, kad R. S. 2005-2007 metais būtų turėjęs kokį nors vertingesnį turtą ar pelningą verslą, kuris galėtų garantuoti jo prisiimtų finansinių įsipareigojimų įvykdymą, todėl akivaizdu, kad R. S. finansinė padėtis buvo bloga, kurią jis bandė gerinti sukčiaudamas.

Nuteistojo R. S. skunde nurodyta aplinkybė, kad kitoje baudžiamojoje byloje (dėl 40000 litų skolos negrąžinimo V. V.), kurioje jis taip pat buvo įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo kaltės padarius nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepaneigia.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, policijos įgaliotinio charakterizuojamas teigiamai, užsiregistravęs darbo biržoje, taip pat nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nuosprendį.

Kolegijos nuomone, nuteistajam R. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos. Bausmės paskirtos nepažeidžiant LR BK 54 straipsnio nuostatų. Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.2 dalyje, R. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.