Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ravainė“ dėl nuostolių regreso teise atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui UAB „Ravainė“ įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui R. V. įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-12-20 Prancūzijoje transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. V. apgadino kitą transporto priemonę Kia Rio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. buvo atsakovo darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Eismo įvykio metu minėta transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką – 1 103,24 Eur. Ieškovas pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnį kompensavo Prancūzijos nacionalinis draudikų biurui išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas dėl patirtų nuostolių raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas juos sumokėti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų padengęs ieškovo nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis). Ieškovas, atlyginęs tretiesiems asmenims padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovoatlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, kadangi per nustatytą terminą neatlygino ieškovui nuostolių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 1 103,24 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (1 103,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 25 Eur žyminis mokestis ir 105,37 Eur išlaidos už vertimo paslaugas ieškovo naudai.

Teismas patyrė 9,46 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ravainė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 103,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą tris eurus 24 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 103,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-31), iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 130,37 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ravainė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,46 Eur (devynis eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.