- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-332-290/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-138, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. Š. 2009 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia - 2009 m. gruodžio 14 d., o pabaiga – 2021 m. birželio 12 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 3 mėnesiai 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 95-138 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos S. Š., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad S. Š. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismo nuteistasis S. Š. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino jo pastangų resocializuotis. Neatsižvelgė į tai, kad jis atliko iš viso daugiau nei ¾ paskirtos bausmės, kad šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas – skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio veikloje, galiojančių nuobaudų neturi. Jis savo elgesiu įrodė, kad įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės.
3.2. Nuteistasis pažymi, jog jo elgesio svarstymas Drausmės komisijoje, neskiriant nuobaudos, nereiškia padaryto pažeidimo, nes tokia nuobaudos rūšis kaip svarstymas Drausmės komisijoje pagal teisės aktus nenumatyta. Toks Drausmės komisijos veiksmas bei įrašas „apsiriboti svarstymu“, vadovaujantis teismų praktika (Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. E1-1504-423/2018) neteisėtas.
3.3. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas neįvertino to, kad jis pasižymi teigiama darbine motyvacija, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei darbą. Svarbu ir tai, kad laisvomis nuo darbo dienomis nuteistasis važiuoja namo, laisvėje jokių administracinių nusižengimų nepadarė, laiku grįždavo į pataisos namus. Teigia suvokiantis praeityje neigiamą asocialios grupės įtaką bei būtinybę laikytis įstatymų ir visuotinai priimtinų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Be to, nėra duomenų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, užsiimtų neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Akcentuoja ir tai, kad nevengė atsakomybės – nuo 2007 iki 2009 metų, kol vyko tyrimas ir teismo posėdžiai, jis buvo laisvėje.
3.4. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai vertino padarytų veikų pavojingumą. Pažymi, kad veikos pavojingumas nekinta net ir po bausmės atlimo, todėl į tai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, draudžiama atsižvelgti ir vertinant materialiąsias sąlygas dėl lygtinio paleidimo svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas tinkamai neįvertino pakartotino nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais, neigiamo požiūrio į smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimą pataisos įstaigoje, gebėjimo priimti siūlomą pagalbą, gyvenimo sąlygų.
3.6. Skunde pažymima, kad tol, kol asmuo atlieka bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje, tačiau tokiu atveju lygtinio paleidimo nuostatos būtų tik deklaratyvios. Taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec (2003)22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, kuria teismas privalėjo remtis, lygtinis paleidimas turi būti laikomas norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai ir detaliai reglamentuota.
3.7. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog teismas neįvertino bausmės paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje numatyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Be to, Europos bausmių politikoje šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje. Pažymi ir tai, kad pagal EŽTT praktiką, nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad turi būti įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo kalinimui. Šiuo atveju, skundo autoriaus vertinimu, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Bylos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo S. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 38 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis, tačiau šiuo metu tokiai išvadai pagrindo dar nėra.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje S. Š. paskatintas iš viso 11 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, jau daugiau nei metai naudojasi teise laisvu nuo darbo metu iki 2 parų išvykti į namus, grįžta laiku, pažeidimų nepadarė, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos duomenys šiuo metu dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog nauji elgesio modeliai pakankamai įsitvirtinę, kad jau būtų galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
8. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistojo elgesys nebuvo visiškai nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu. Byloje yra duomenys, kad jis net 15 kartų pažeidė tvarkos ir režimo reikalavimus, 9 kartus nubaustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių penkios itin griežtos ir skirtos už šiurkščius pažeidimus. Nors nuteistasis skunde teigia, jog svarstymas Drausmės komisijoje nerodo paskirtos nuobaudos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jau pats svarstymas Drausmės komisijoje rodo, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Vertinant dėl lygtinio paleidimo, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisymo priemones, leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo linkęs pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti privalomoms taisyklėms, kas itin aktualu svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurias S. Š. atlieka bausmę, pobūdį ir pavojingumą, o taip pat ir paties asmens pavojingumą (anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausme), leido teismui pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistasis šiuo metu jau pasiruošęs toliau taisytis laisvėje. Juo labiau, jog aktualiu kriminogeniniu veiksniu vis dar išlieka nuteistojo mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Didžioji dauguma jo padarytų nusikaltimų yra smurtinio pobūdžio, tačiau pats nuteistasis galvoja, jog savitvardos problemų jis neturi. Spręsdamas konfliktus, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas atrasti jokių alternatyvų ir savo nemalonią padėtį linkęs aiškinti kitų provokuojančiu elgesiu. Be to, matyti, jog kalbant apie problemas, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, nuteistasis teigia neturintis jokių problemų. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, jog nuteistasis savo elgesį linkęs pateisinti, lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, pasielgdavo impulsyviai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys nusikalstamų veikų, juo labiau, kad yra teistas net 4 kartus, vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog nuteistojo teigiamo elgesio modeliai ir vertybinės nuostatos, kurias jis deklaruoja, nors šiuo metu jo elgesys pataisos įstaigoje ir teigiamas, jau yra pakankamai įsitvirtinę, kad būtų galima tikėti įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
9. Aukštesniojo teismo kolegija pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai ir 14 dienų) negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis, įvertinus taip pat ir kitas aptartas aplinkybes, neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
10. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju šios nuostatos, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nebuvo pažeistos, sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus būtent šios bylos aplinkybes, jų visumą ir teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitų baudžiamosios teisės principai nebuvo pažeisti.
12. Akcentuotina ir tai, kad, nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei (38 balai), tačiau iš aptartų 38 balų, 32 balų yra statiniai, tuo tarpu 6 vis dar yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.