Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 6 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 6 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistojo elgesys disciplinuotas ir pozityvus. Stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką valdyti priemones, aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą.

V. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant, aukštesnę nei vidutinę, riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pagal ,,OASys“ metodiką (2018 m. liepos 17 d.) buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri kito ir 2022 m. lapkričio 16 d. atlikto vertinimo metu nustatyta žema. Nustatyta nuteistojo atžvilgiu žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neturėjo neigiamo pokyčio, tai yra išliko tokia pati iki Komisijos priimto nutarimo, kuriuo nuteistajam nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar yra vyraujantys net 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, siekiant išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio. Šiuo atveju, vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, net ir žemos pakartotinio nusskalstamo elgesio rizikos kontekste, dar neleidžia spręsti, jog V. D. jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dalis aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su lėšų tvarkymu ir pajamomis, tai yra nuteistasis turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, turi lėšų valdymo sunkumų. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 15405,00 Eur, išieškota – 0,00 Eur, savanoriškai įsiskolinimų nedengia. Be to, nuteisasis nors ir sutiko dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau neįsidarbino motyvuojant prasta asmens sveikata. Toks abejingas nuteistojo požiūris turimų finansinių įsipareigojimų atžvilgiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia tai, jog nuteistasis savo nusikalstamu elgesiu sukeltų pasekmių nevertina kriktiškai, o dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie susiję su lėšų tvarkymu nesiekia koreguoti išimtinai tegiamai. Tokiu būdu minėtos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę, kadangi nuteistajam susidūrus su finansiniais sunkumais ir negebant priimti tinkamo problemos sprendimo, kyla pagrįsta abejonė ar nuteistasis negrįš prie senų gyvenimo įpročių ir nepasielgs spontaniškai, kadangi dalis nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję būtent su problemų identifikavimu, konkrečiu / nelanksčiu mąstymu. Tik realus nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymas siekiant juos mažinti, leistų teismui svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės, ko vis tik, šiai dienai nėra nustatyta.

Bylos duomenys atskleidžia tai, kad nuteistasis V. D. du kartus skatintas (paskutinį kartą 2021 m. liepos 27 d.), tačiau net tris kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2021 m. vasario 11 d., kai tuo tarpu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 metų, kas suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, nes ir būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, jas pažeidžia. Šiuo atveju, vien teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, nedarant naujų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, dar stebima sąlyginai trumpą laiką, ir negali patvirtinti neabejotino nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio, tuo labiau, kad po paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nuteistasis skatintas vos vieną kartą. Visa tai tik patvirtina aplinkybę, jog teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje dar stebimas per trumpai, kad leistų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kartu bausmė turi atliepti ir nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Teismo vertinimu, V. D. neatliktos bausmės dalis (3 metai 5 mėnesiai ir 18 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina labai didele, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad V. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, teigiamas pokytis stebimas dar trumpą laiką, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant maksimaliai teigiamos dinamikos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. D., todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. RV-23-5114 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.