Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis 2018-04-01 apie 19.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilės girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę D. P., tai yra, paėmęs už plaukų pargriovė ant žemės, sudavė du smūgius kumščiu į galvą bei ranka paėmė už kaklo ir smaugė, dėl ko D. P. patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir D. P. apie dvejus metus gyvena kaip sugyventiniai, abu nuomojasi vieno kambario butą. 2018-04-01 jis su pažįstamais šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. būdamas neblaivus grįžo į namus, neradęs sugyventinės, nuėjo jos ieškoti ir rado pas kaimynystėje gyvenančią jos draugę. Susitikus kilo žodinis konfliktas, jo metu jis nesusitvardė ir ranka suėmęs D. P. už plaukų, ją pargriovė ant žemės ir keletą kartų kumščiu sudavė į galvą, po to paėmė ranka už kaklo ir taip laikė prispaudęs prie žemės. Jis labai gailisi, jog panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę. (24 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis numato specialųjį subjektą, tai yra, asmuo, mušęs ar kitaip smurtavęs, su nukentėjusiuoju turi būti susietas artimos giminystės ar šeimos santykiais. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog jo tyčiniai veiksmai pasireiškė mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba nežymus sužalojimas, arba trumpas susargdinimas – pakanka bent vieno iš sukeltų padarinių.

V. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš sugyventinę D. P., sukėlė jai fizinį skausmą. V. K. pagrįstai inkriminuojama nurodyta nusikalstama veika, nes jis yra šio nusikalimo subjektas: ir jis pats, ir nukentėjusioji paaiškino, kad jie kaip pora apie dvejus metus gyvena kartu, bendrai nuomojasi butą, tai yra, palaiko šeiminius santykius.

V. K. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais jo paties paaiškinimais ir visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios D. P. parodymais, bylos dokumentais.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad su sugyventiniu V. K. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jau apie dvejus metus. 2018-04-01 apie 19.00 val. ji viešėjo pas savo draugę A. B. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ten atėjo V. K., buvo girtas. Kaimynų akivaizdoje pradėjo ją įžeidinėti, tempti už drabužių. Išsivedęs į kiemą paėmė už plaukų, pargriovė ant žemės ir du kartus kumščiu sudavė į galvą, po to pradėjo viena ranka smaugti už kaklo, ji jautė fizinį skausmą. Atvykę policijos pareigūnai V. K. atitraukė nuo jos ir pristatė į policijos komisariatą. (5-7 b. l.)

Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0118000156013 nurodyta, kad 2018-04-01 19.36 val. užregistruotas pranešimas, jog iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatus fizinis asmuo pranešė, kad vyksta konfliktas, vyras mušasi. (3 b. l.)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausiasis patrulis Emilis Stupenko 2018-04-01 tarnybiniame pranešime nurodė, kad gavo pranešimą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur užfiksavo, jog V. K., atbėgęs į šį namą sugriebė sugyventinę D. P. už plaukų, pargriovė ant žemės, pradėjo tempti į lauką, kelis kartus kumščiu trenkė į galvą, smaugė, jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Patruliai atvažiavo smaugimo momentu, atitraukė V. K. ir jį sulaikė, nukentėjusiajai iškvietė greitąją pagalbą. Sulaikytasis nieko neaiškino, nenorėjo paleisti nukentėjusiosios, keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus, buvo surašytas atskiras tarnybinis pranešimas. Prie tarnybinio pranešimo pridėtose D. P. nuotraukose užfiksuotos smurto žymės. (12-13, 14-15 b. l.)

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkina, kad darydamas nusikaltimą buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, atsižvelgęs į bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, jog procesas gali būti baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. V. K. su tokiu proceso užbaigimu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (39 b. l.)

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į tai, kad yra po vieną V. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. V. K. padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (32 b. l.), administracinėmis nuobaudomis baustas, turi galiojančių nuobaudų (33-35 b. l.), nedirba (36 b. l.), duomenys apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neteikiami. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. K. laisvės apribojimo bausmę. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² straipsnis) – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei skirtini įpareigojimai (BK 48 straipsnio 6 dalis) – būti namuose tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neatlygintinai išdirbti valandų skaičių per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-04-01 20.00 val. iki 2018-04-03 10.46 val. (dvi dienas), sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

2018-04-03 nutarimu V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ji paliktina galioti, įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Nukentėjusioji D. P. dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu informuota, duomenų apie skundo padavimą nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei skirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neatlygintinai išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. nustatyti aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- neatlygintinai išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-04-01 20.00 val. iki 2018-04-03 10.46 val. (dvi dienas), kas vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai; asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.