Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. B., atsakovui T. B., jo atstovams K. V. ir advokatui J. S., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. B. ir T. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-668/2009 pagal ieškovės UAB „Palangos žuvėdra“ ieškinį atsakovams N. B., T. B., I. V. ir E. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, institucija, teikianti išvadą byloje, – Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2007-08-17 raštu N. B. ir T. B. buvo įspėti, kad gyvenamųjų patalpų, adresu Meilės alėja 11–6, Palanga, nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2007-09-17, jiems pasiūlyta pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą, patalpas palikti tuščias ir sutvarkytas. Pasibaigus įspėjime nurodytam terminui atsakovai nesutiko pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo akto, perduoti patalpas ir geruoju iš jų išsikraustyti.

Atsakovai I. V. ir E. V. gyvena iš UAB „Palangos žuvėdra“ išsinuomotose patalpose, adresu Meilės alėja 11–4, Palanga, techninės inventorizacijos byloje patalpos žymimos indeksais 5–2 ir 5–3, atsakovai taip pat naudojasi pagalbinėmis patalpomis, žymimomis indeksais 5–11. Ieškovei UAB „Palangos žuvėdra“ priklausančiame pastate atsakovai apsigyveno kaip I. V. tėvo S. M., kuriam patalpos buvo suteiktos kaip ieškovės darbuotojui, šeimos nariai. Nors rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su atsakovais sudaryta nebuvo, tarp šalių taip pat yra susiformavę gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties santykiai.

2007-08-17 raštu I. V. ir E. V. buvo įspėti, kad gyvenamųjų patalpų, adresu Meilės alėja 11–4, Palanga, nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2007-09-02, jiems pasiūlyta pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą, patalpas palikti tuščias ir sutvarkytas. Pasibaigus įspėjime nurodytam terminui atsakovai nesutiko pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo akto, perduoti patalpas ir geruoju iš jų išsikraustyti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2006-12-29 įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-372-668/2006 ir Nr. 2-370-668/2006 nustatyta, kad darbuotojams ir jų šeimos nariams suteiktos patalpos, adresu Meilės alėja 11, Palanga, nuo 1968 m. gyvenamosios patalpos naudojamos kaip bendrabutis, jų statusas iki šiol nepasikeitė. Bendrabučio patalpose atsakovai apsigyveno kaip įmonės darbuotojų, kuriems patalpos buvo suteiktos, šeimų nariai. Atsakovai jokių darbo santykių su ieškove neturi, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.623 str. 2 d., turi teisę nutraukti patalpų nuomą ir atsakovus iškeldinti iš užimamų patalpų. Jokių įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių ieškovė privalėtų suteikti atsakovams kitas gyvenamąsias patalpas, nėra.

Iš prie bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-668/2006 esančių bendrabučio paso išrašų ir 1968-07-01 Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto posėdžio protokolo Nr. 13 kopijos teismas sprendime nustatė, kad patalpas trečiame aukšte Meilės alėja 11, Palangoje, laikinai buvo leista naudoti bendrabučiui (civilinė byla Nr. 2-372-668/2006 b. l. 75–77).

Iš I. K. (jos ankstesnė pavardė Bugenienė) – atsakovo T. B. motinos – duotų parodymų civilinėje byloje Nr. 2-372-668/2006 sprendime nustatė, kad 1979 metais jos trijų asmenų šeimai (ji, vyras ir sūnus) buvo suteiktos patalpos Meilės alėja 11–3, Palangoje, kuriose jie buvo priregistruoti kaip bendrabutyje ir gyveno, iki 2006-01-09 savivaldybė skyrė butą. Butas buvo skirtas trims asmenims. Kambarys Nr. 6 buvo suteiktas T. B. tuometinio sanatorijos direktoriaus leidimu, kai sūnus sukūrė šeimą (civilinė byla Nr. 2-372-668/2006, b. l. 91).

Šalims į bylą nepateikus jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslias atsakovų apsigyvenimo kambaryje Nr. 6, Meilės alėja 11, Palanga, aplinkybes, pagal turimus duomenis, teismas sprendime konstatavo, kad patalpos, iš kurių ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovus, buvo suteiktos nesilaikant nustatytos tvarkos.

Remdamasis pridėtoje byloje tik I. B. esančiu prašymu iki 1996-09-01 leisti gyventi bendrabutyje N. Š., gyvenančiai kartu su T. B. (civilinė byla Nr. 2-372-668/2006, b. l. 81), ir nesant kitų dokumentų, patvirtinančių, kad T. B. ir N. B., ankstesnė pavardė Šauklytė, bendrabutis buvo suteiktas pagal tuo metu galiojusią tvarką bei atsakovams į bylą nepateikus jokių įrodymų, kad N. B. liga yra susijusi su jos darbu UAB „Palangos žuvėdra“, teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka turi ginti teisę disponuoti savo turtu.

Vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendime nurodė, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju, atsakovai neįrodė, kad ginčo bute gyvena teisėtai, gyvendami be teisėto pagrindo jie daro tęstinį pažeidimą, ir sprendime padarė išvadą, kad reikalavimui juos iškeldinti senaties terminas prasideda kiekvieną atsakovų ginčo patalpose gyventą dieną, todėl atmetė atsakovų ir jų atstovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą.

Teismas civilinę bylą išnagrinėjo ir byloje sprendimą priėmė tik dėl atsakovų, nes ieškovė nenurodė jokių atsakovų šeimos narių, kurie trukdytų naudotis UAB „Palangos žuvėdra“ nuosavybe ir neįtraukė jų į bylą atsakovais, t. y. nepareiškė jiems jokio ieškinio reikalavimo (b. l. 97–99).

A. N. B. ir T. B. 2009-08-10 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-07-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, kad teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas nenustatė bylai svarbių faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės.

Teismas privalėjo nustatyti, ar UAB „Palangos žuvėdra“ ieškinyje nurodytos nuomos santykių aplinkybės realiai egzistuoja, kada jos atsirado ir kokie įrodymai jas patvirtina, tačiau teismas padarė išvadą, kad šalys nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslias atsakovų apsigyvenimo kambaryje Nr. 6, Meilės alėja 11, Palangoje, aplinkybes. Teismas atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą ir įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams.

Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas nuomos sutartimi, teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažinęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrindą, tačiau ieškinį patenkino perkėlęs įrodinėjimo naštą atsakovams, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles (CPK 178 straipsnis). Procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu procesinės teisės normos netinkamai buvo pritaikytos arba išaiškintos (CPK 329 straipsnis).

Teismas, vertindamas tarp šalių susidariusį teisinį santykį, turėjo nustatyti visas faktines aplinkybes, kurios leistų daryti išvadas, kada ieškovei atsirado teisė į ieškinį, t. y. kada buvo pažeista ieškovės teisė. Tokių faktinių aplinkybių teismas nenustatinėjo. Nesant nustatytų esminių bylai svarbių aplinkybių, manytina, kad nebuvo atskleista bylos esmė, tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Tik nustačius ieškovės pažeistos teisės atsiradimo momentą, būtų galima tinkamai taikyti materialinės teisės normas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovę N. B. ir ieškovę siejo darbiniai santykiai, jie baigėsi 1998 metais. Darbo santykiai buvo pagrindas, nulėmęs atsakovės N. B. apsigyvenimą ginčo gyvenamojoje patalpoje. Pasibaigus darbiniams santykiams bei nesudarius nuomos sutarties, ieškovei dar 1998 m. atsirado teisė į ieškinį. Teismas, nenustatęs ieškovės pažeistos teisės atsiradimo momento, sprendime neteisingai konstatavo ieškovės teisių pažeidimo tęstinumą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui būtų iškeldinti tėvai, mažamečiai vaikai liktų gyventi ginčo patalpose. Savaime suprantama, kad tokia situacija realiai negalėtų egzistuoti ir ginčas dėl gyvenamųjų patalpų turėtų tęstinumą (b. l. 100–103).

Skunde nurodoma, kad teismas nenustatė UAB „Palangos žuvėdra“ teisių pažeidimo momento, todėl nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Su tokiu atsakovų argumentu nesutinka, nes atsakovų teisių pažeidimas yra tęstinis ir esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senatis negali būti taikoma. Teisių pažeidimo pradžia laikytina UAB „Palangos žuvėdra“ pranešus apie nuomos sutarties nutraukimą ir pareikalavus, kad atsakovai išsikraustytų iš užimamų patalpų, tačiau atsakovai geruoju atsisakė įvykdyti šį reikalavimą. Iki to laiko ieškovės teisės pažeistos nebuvo, nes nuomos santykiai susiklostė konkliudentinių veiksmų pagrindu. Atsakovai ginčo patalpose apsigyveno kaip T. B. motinos I. B., kuriai patalpos buvo suteiktos kaip įmonės darbuotojai, šeimos nariai, o ne dėl vėliau trumpą laikotarpį buvusių trumpalaikių (3 mėn.) darbo santykių.

Nepagrįstas atsakovų argumentas, jog iškeldinant atsakovus iš patalpų dėl N. B. invalidumo jiems ieškovė turėtų suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad N. B. liga ir neįgalumas susiję su jos darbu pas ieškovę. Atsakovai prieštarauja patys sau, nurodydami įstatyme numatytus pagrindus, kada teisėtiems nuomininkams juos iškeldinant turėtų būti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, kartu neigdami nuomos santykių buvimo faktą. Argumentas dėl procesinių teisės normų pažeidimo paskirstant įrodinėjimo naštą teisiškai nepagrįstas, nes ieškovė nuomos santykių buvimo įrodinėti nebeturėjo, rėmėsi prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame šie faktai yra nustatyti (b. l. 114–115).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš UAB „Palangos žuvėdra“ ieškinyje suformuluotų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovus N. B. ir T. B. bei jų šeimos narius iš UAB „Palangos žuvėdra“ gyvenamųjų patalpų, adresu Meilės alėja 11–6, Palanga, techninės inventorizacijos byloje žymimų indeksais 5–7, 5–8, 5–9, 5–10, 5–20 (b. l. 2–3).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2009-03-24 teismo posėdyje patenkino atsakovų atstovo A. V. prašymą, įtraukė į bylą instituciją, turinčią teisę pagal CPK 49 straipsnį duoti išvadą byloje, – Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, atsakovų atstovui A. V. pranešus, kad atsakovai N. B. ir T. B. turi du mažamečius vaikus (b. l. 65–67). Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2009-04-22 į bylą pateikė išvadą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Joje nurodė, kad atsakovai augina du mažamečius vaikus: dukrą B. B., gim. 1996-06-13, ir sūnų D. B., gim. 2003-07-29, vaikai gyvena su tėvais, prašė netenkinti ieškinio dėl iškeldinimo iš ginčo gyvenamosios patalpos (b. l. 70).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ieškovės atstovui, tiek bylą nagrinėjančiam teismui buvo akivaizdžiai žinoma, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje su atsakovais N. B. ir T. B. gyvena du jų mažamečiai vaikai – dukra B. B., gim. 1996-06-13, ir sūnus D. B., gim. 2003-07-29, tačiau UAB „Palangos žuvėdra“ iki ginčijamo sprendimo priėmimo nepateikė patikslinto ieškinio ir nenurodė visų atsakovų šeimos narių, kuriuos prašė iškeldinti. Teismas atsakovams nepasiūlęs patikslinti ieškinio, sprendime konstatavo, kad ieškovei ieškinyje nenurodžius jokių atsakovų šeimos narių, kurie trukdytų naudotis UAB „Palangos žuvėdra“ nuosavybe ir jų neįtraukus į bylą atsakovais bei jiems nepareiškus reikalavimų, sprendimą priėmė tik dėl atsakovų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime esančiu tokiu konstatavimu ir sutinka su apeliantų N. B. ir T. B. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad įsiteisėjus teismo sprendimui ginčas tarp ieškovės ir atsakovų iki galo nebūtų išspręstas, nes susidarytų dviprasmiška situacija; pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovai N. B. ir T. B. būtų keldinami iš ginčo gyvenamųjų patalpų, o jų mažamečiai vaikai dukra B. B., gim. 1996-06-13, ir sūnus D. B., gim. 2003-07-29, negalėtų būti iškeldinami, bylą nagrinėjusiam teismui sprendime konstatavus, kad ieškinyje nenurodyti jokie atsakovų šeimos nariai, kurie trukdytų naudotis UAB „Palangos žuvėdra“ nuosavybe, ir kad jie neįtraukti į bylą atsakovais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, todėl anksčiau nutartyje nurodytais motyvais yra pagrindas panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, neanalizuojant ir nepasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir teiginių. Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Iš naujo nagrinėjant bylą UAB „Palangos žuvėdra“ turėtų patikslinti ieškinį, taip pat turėtų pateikti visus ginčo gyvenamosios patalpos statusą patvirtinančius dokumentus, nes bylą išnagrinėjusio teismo sprendime prie bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-668/2006 įvertinti bendrabučio paso išrašas ir išrašas iš 1968-07-01 Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto posėdžio protokolo Nr. 13 nėra iki galo informatyvūs vertinant ginčo gyvenamosios patalpos teisinį statusą (civilinė byla Nr. 2-372-668/2006, b. l. 75–77).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.