- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-319
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- A. K., E. J., R. R.
- Civilinis ieškovas
- S. P.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Teisejas R. Jurgaitis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
2005 m. gegužes 18 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. K. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu devyneriems metams šešiems menesiams, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. K. priteista Valstybinei ligoniu kasai 2638 Lt gydymo išlaidu.
Civiliniam ieškovui S. P. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Tuo paciu teismo nuosprendžiu nuteisti E. J. ir R. R. , ju atžvilgiu teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjucio 17 d. apie 12 val. J. K. namu sode, esanciame ,,(duomenys neskelbtini)“, iš asmeniniu paskatu spyre sedinciam G. P. du kartus i veido kaire puse, taip padarydamas G. P. muštine žaizda ties kairiojo antakio išoriniu galu su aplinkiniu odos nubrozdinimu ir kraujosruva, pereinancia i kairi viršutini voka, kas sukele staigu galvos smegenu poslinki kaukoles viduje, lydima kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu, virš dešiniojo galvos smegenu pusrutulio sferinio paviršiaus. G. P. nuo patirtu sužalojimu mire. Šiais veiksmais A. K. tycia nužude G. P.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo peržiureti jo baudžiamaja byla ir nustatyti, kas sudave nukentejusiajam G. P. smugi, nuo kurio jis numire bei nustatyti kiekvieno asmens, sudavusio G. P. smugius, kaltes dydi.
Apelianto manymu ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas aplaidžiai, byla teisme išnagrineta neišsamiai, šališkai, nesutinka su skundžiamo teismo nuosprendžio išvadomis, nes mano, kad neišsiaiškinta nuo kieno smugio mire nukentejusysis.
Apeliantas atkreipia demesi i E. J. , R. R. ir J. G. parodymus, kuriuose jie pripažino sudave smugius nukentejusiajam G. P. . G. P. virsdamas ant grindu nuo J. G. suduoto smugio atsitrenke galva i siena. J. G. suduodamas smugius nukentejusiajam koja i galva buvo apsiaves kietais batais. Liudytoja J. J. patvirtino, kad konflikto metu E. J. ir R. R. muše nukentejusiji. Apeliantas pažymi, kad remiantis minetais parodymais nukentejusiajam i galva buvo suduota 15 smugiu. Liko neaišku kiek kartu nukentejusysis galejo griuti ar susižeisti griždamas namo. Teismo medicinos ekspertizes akte teigiama, jog bet kuris smugis i galva galejo buti mirties priežastimi. Apelianto nuomone, byloje nera irodymu, kad nukentejusysis mire butent nuo jo suduotu smugiu.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad liudytoju parodymai nekonkretus ir prieštaringi. Neatitinka tarpusavyje liudytoju R. P., J. J. , K. J. ir V. G. parodymuose nurodytas laikas, kada G. P. gulejo po obelimi, o kada grižes namo griuvinejo kieme.
Nuteistasis A. K. neatmeta galimybes, kad G. P. mirties priežastimi galejo buti ir R. R. ir E. J. suduoti smugiai, nes jie patys pripažino, kad muše ir sparde nukentejusiji.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja prašo nuteistojo skunda patenkinti, o prokuroras prašo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone Šiauliu apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu yra teisetas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamuju ir baudžiamojo proceso istatymu.
Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagristu, nes jame padarytos išvados del skunde gincijamo nusikalstamo ivykio ( G. P. nužudymo), nuteistojo kaltumo, yra pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais.
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate visu 2003 m. rugpjucio 17 d. ivykio dalyviu : A. K. , E. J. , R. R. ir mirusio itariamojo - J. G. smurtinius veiksmus G. P. atžvilgiu. Nuosprendyje yra nurodyta, kokiais bylos duomenimis remiantis nustatyta, kokius sužalojimus G. P. padare A. K. ir kokie sužalojimai buvo padaryti kitu asmenu, kurie šioje byloje taip pat buvo persekiojami baudžiamaja tvarka del smurtiniu veiksmu G. P. atžvilgiu. Šie kaltinantys A. K. mirti sukelusio sužalojimo padarymu bylos duomenys yra ir objektyvios kilmes ( teises medicinos ekspertiziu duomenys, ivykio vietos medžiaga) ir subjektyvios kilmes (liudytoju parodymai, paciu nuteistuju parodymai).
Kaip matyti iš VMI Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertu komisijos atliktos teises medicinos ekspertizes išvados 2 ir 14 punktu ( 1 bylos tomas, b. l. 49-57), kraujo išsiliejima po kietuoju smegenu dangalu ir tuo paciu metu G. P. mirti galejo salygoti tiek smugis i kaires akies sriti ( atspindimas muštines žaizdos ties kairiojo antakio išoriniu galu), tiek smugis i dešines akies sriti ( atspindimas poodine kraujosruva dešines akies srityje). Šie sužalojimai budingi dvieju smugiu sudavimui pvz. kumštimi ar koja ( 3 išvados punktas). Ekspertai kategoriškai atmete tikimybe, kad sužalojimai galvoje yra budingi griuvimui (10 išvados punktas) ir nustate, jog mažai tiketina, jog muštine žaizda kairiojo antakio srityje galejo buti padaryta atsitrenkus i kieta buka paviršiu, pavyzdžiui siena ( išvados 17 punktas). Teisminio bylos nagrinejimo metu apklaustas vienas iš ekspertize atlikusiu ekspertu – Januš Rybalko patvirtino šiuos ekspertizes rezultatus ir paaiškino, kad ir vienas iš aukšciau minimu smugiu butu sukeles G. P. mirti, abu sužalojimai pavojingi žmogaus gyvybei ( 3 bylos tomas, b. l. 22).
Šie objektyvios kilmes duomenys paneigia apelianto manyma, kad nukentejusiojo G. P. mirties priežastis galejo buti bet koks smugis suduotas i galva, ir prielaidas, jog nukentejusysis galejo griuti ir mirtinai susižeisti griždamas namo.
Apelianto nuomone, byloje nera irodymu, kad nukentejusysis mire butent nuo jo suduotu smugiu. Taciau be aukšciau minimu teises medicinos duomenu A. K. spyri G. P. i kaire veido puse tvirtina liudytoja J. J. ir nuteistasis R. R. . Šiu asmenu parodymai apie A. K. smurtinius veiksmus sode viso proceso metu buvo nuoseklus, teisminio bylos nagrinejimo metu buvo patikrinti, atitinka teises medicinos duomenis. Todel visiškai pagristai pirmosios instancijos teismas jais remesi.
Vertinant nuteistojo A. K. parodymus, pastebetina, kad šio nuteistojo nurodomu smugiu : spyrio i kairi šona ir spyrio i kaire kaklo puse pedsakai visiškai nera atspindimi nukentejusiojo teises medicinos duomenyse. Šiose G. P. kuno vietose jokiu sužalojimu nerasta. Tai leidžia paneigti, kad nuteistojo nurodomi smugiai buvo suduoti butent i tas G. P. kuno vietas, kurias nurodo A. K. .
Tai, kad kiti G. P. muše asmenys : E. J. , R. R. , J. G. butu sudave smugius i kaires akies sriti ir padarytu muštine žaizda ties kairiojo antakio išoriniu galu, byloje tokiu duomenu nera.
Todel nuosprendyje išdestyti ir ivertinti bylos duomenys patvirtina jau ikiteisminio tyrimo metu konstatuotas aplinkybes, kad butent A. K. ir J. G. sudave G. P. smugius, salygojusius šio nukentejusiojo mirti. J. G. atžvilgiu del G. P. nužudymo byla nutraukta, nes J. G. mire nuo letines išemines širdies ligos ( 2 bylos tomas, b. l. 71).
Skunde minima aplinkybe, kad liudytojai K. J. ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurode, jog G. P. sumuštas i namus grižo 11.30 val., tuo tarpu teismo buvo nustatyta, kad jis 11-12 val. buvo mušamas E. J. ir R. R. , o apie 12 val. buvo mušamas nuteistojo A. K. , nera aplinkybe, kuri darytu teismo nustatytas aplinkybes apie sužalojimu padarymo laika prieštaringomis. G. P. sumušimo laikas tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje yra nustatytas apytiksliai. Liudytoja K. J. teisminio bylos nagrinejimo metu patikslino, kad gulinti prie namu G. P. ji galejo matyti tarp 11.30 val. ir 12.30 val. ( 3 bylos tomas b. l. 24). V. G. teisme nebuvo apklaustas, o ikiteisminio tyrimo metu nurode, kad buvo pas K. J. 13 val. ir tuo metu mate sumušta G. P. . Taigi byloje nera jokio esminio neatitikimo tarp skunde minimu liudytoju nurodytu aplinkybiu ir teismo nustatyto nuteistojo A. K. smugiu sudavimo laiko.
Nuteistojo A. K. veika pirmosios instancijos teismo teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose” 8 p. yra išaiškines, kad jei nukentejusiojo mirti sukele vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurta naudojo turedami tycia nužudyti, tai už nužudyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastis. Panaši situacija yra ir šioje byloje, nukentejusiojo mirties priežastis buvo A. K. suduoti smugiai koja, todel A. K. pripažintas atsakingu baudžiamaja tvarka už nužudyma, o E. J. ir R. R. atsakingais tik už fizinio skausmo sukelima G. P. .
Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nustaciusi, kad apygardos teismo padarytos išvados del A. K. smurtiniu veiksmu atitinka nustatytas bylos aplinkybes, šio nuteistojo skunda atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacini skunda atmesti.