- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-864-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- Alytaus, Alytaus apskrities viršininko administracijos, Alytaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.10.
2009 m. rugsėjo 17 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovui E. G., ieškovo atstovui advokatui M. K., atsakovės Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovei I. J., trečiojo asmens Alytaus miesto savivaldybės atstovei B. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., E. G. IĮ ieškinį atsakovėms Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus miesto savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. G. ir E. G. IĮ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti 2007-04-19 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (1.4)-ST-51, kuriuo reikalaujama iki 2007-06-01 nugriauti pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį, esančius (duomenys neskelbtini); įpareigoti Alytaus apskrities viršininką sudaryti su ieškovu 919 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį; įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę išduoti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą dėl 764,27 m² ploto pastato (duomenys neskelbtini) , pamatų sustiprinimo iš lauko pusės.
Ieškovai nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymas naikintinas, nes nėra jokių įrodymų, kad būtų įrengtas rūsys. Metalinės konstrukcijos pastatytos tam, kad sustiprintų statinį, nes po šiluminės trasos renovacijos sėdo pamatai, atsirado įtrūkimai pamatuose ir sienose, namas tapo avariniu, bet nesant žemės nuomos sutarties, negalima buvo projektuoti ir gauti leidimo darbams atlikti. Ekspertai nustatė, kad pastatas buvo avarinės būklės, ir sustiprintas tinkamai. Statinio apsaugojimas nuo griūties negali būti laikomas rekonstrukcija ir savavališka statyba, nes tai nėra nei patalpa, nei priestatas. 1996-07-15 ieškovui ne žemės ūkio paskirčiai iki 2001-07-15 buvo išnuomotas 919 m² žemės sklypas (duomenys neskelbtini) prie jam priklausančio pastato . Pasibaigus sutarties galiojimui, ji nebuvo pratęsta naujam terminui, nors ieškovas naudojasi šiuo žemės sklypu, nes ant jo stovi pastatas. Nuomotojas tam neprieštarauja, todėl laiko, kad sutartis sudaryta neterminuotai pagal CK 6.481 str.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino 2007-04-19 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (1.4)-ST-51; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su E. G. 919 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl reikalavimo išduoti E. G. IĮ projektavimo sąlygų sąvadą paliko nenagrinėtą, nes ieškovas šį reikalavimą atsiėmė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-04-19 Alytaus apskrities viršininko įsakymu ieškovas įpareigotas iki 2007-06-01 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) , ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas 1993-08-18 nuosavybės teise įsigijo 764,24 m² pastatą (duomenys neskelbtini), 1996-07-15 ieškovui iki 2001-07-15 buvo išnuomotas 919 m² žemės sklypas po šiuo pastatu, vėliau žemės nuomos sutartis nepratęsta, nes nebuvo neparengtas teritorijos sutvarkymo projektas, detalusis planas. 2004–2005 m. Alytaus šilumos tinklai renovavo miesto šilumos trasą, kuri ėjo po šio pastato pamatais, todėl pamatai sėdo, pamatai ir sienos sutrūko, atsirado plyšiai. Sprendime nurodoma, jog baimindamasis dėl tokios pastato būklės, negalėdamas gauti leidimo, nes nebuvo žemės nuomos sutarties, ieškovas atliko statinio konstrukcijų sustiprinimą: sumontavo atraminę sienelę, ant jos – metalines sijas, kurios neleidžia namui sugriūti, be to, byloje nėra įrodymų, kad įrengtas rūsys. Ieškovo užsakymu buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, kad pastatas buvo avarinės būklės, sustiprinimas padarytas tinkamai, o jį, neparengus ir neatlikus kitų pamatų sutvirtinimo darbų, nugriauti yra pavojinga. Teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartis, pasibaigusi 2001-07-15, toliau nepratęsta ne dėl ieškovo kaltės – jis daug kartų kreipėsi dėl sutarties sudarymo, šiuo žemės sklypu naudojasi iki šio laiko, nes ant jo stovi asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, ir nuomotojas tam neprieštarauja. Sprendime taip pat nurodoma, kad 2001-07-15 galioję teisės aktai neįpareigojo ieškovo parengti detalųjį planą, o nuomos sutarties nesudarymas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, jam trukdoma tinkamai rūpintis pastatu, todėl teismas įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracija prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neištyrė visų bylai reikšmingų faktų ir aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovas, atlikdamas jam priklausančio pastato, esančio Alytuje, Vilniaus g. 6, rekonstrukcijos darbus, kuriuos jis pats įvardija kaip pamatų stiprinimą dėl statinio avarinės būklės, privalėjo įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą bei statinio projektą. Šių dokumentų ieškovas neturėjo, todėl jo atlikti darbai atitinka LR Statybos įstatymo 2 str. 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sampratą. Savavališkos statybos aktas ieškovui surašytas 2006-12-29, todėl pagal nuo 2006-11-01 įsigaliojusį Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą savavališkai statomi ar pastatyti statiniai turi būti nugriauti;
2) ieškovas nurodė, jog jis neatliko jokių statinio rekonstravimo darbų, nes statinio rekonstrukcija – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.). Tačiau statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372; 2004, Nr. 50-1685) VI dalies „Statinio rekonstravimas“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį sukuriant jo naują kokybę. Pagal reglamento 9.2 papunktį naują kokybę statinys įgauna, kai įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esantis;
3) ieškovas teigė, kad jis darbus atliko iki 2006 m. lapkričio 1 d., todėl negalima vadovautis CK 4.103 str. redakcija, galiojančia nuo 2006 m. spalio 31 d. Šį teiginį ieškovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-46/2007), kurioje nurodoma, jog jei statinys statytas galiojant CK 4.103 str. originaliai (2001 m. liepos 1 d.) redakcijai, tai taikytinos šios redakcijos straipsnio normos. Tačiau minėtoje byloje CK 4.103 str. 1 d. LAT traktuoja kaip imperatyviąją teisės normą. Imperatyviosios teisės normos pažeidimas suponuoja pažeidėjui atitinkamos sankcijos taikymą. Ieškovo atlikti statybos darbai atitinka savavališkos statybos sampratą (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.), t. y. grubų imperatyviosios teisės normos pažeidimą, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 4.103 str. originalios (2001 m. liepos 1 d.) redakcijos 3 d. 3 p., t. y. įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti;
4) pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. N-525-293-08, kurioje konstatuota, kad ieškovas savavališkai atliko statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo darbus;
5) teismas, įpareigodamas Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su E. G. 919 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį, neteisingai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias žemės nuomos santykius. Alytaus apskrities viršininko administracija neatsisakė išnuomoti žemės sklypą, o reikalavo pateikti teisės aktuose nurodytus dokumentus. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , planas parengtas 1993 m., suderintas 1995 m., tačiau nėra jokio dokumento, kuriuo būtų patvirtintas tokio dydžio žemės sklypas ar žemės sklypo planas. 2001 m. parengtas naujas žemės sklypo planas, tačiau nėra jokio teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį šis planas būtų parengtas. Nėra galimybės nuspręsti, ar tokio dydžio žemės sklypas reikalingas jame esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti. Apskrities viršininko administracija reikalavo pateikti žemės sklypo planą, parengtą pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, tai yra detalųjį planą. Prie ieškovo 2001-10-25 pateikto prašymo išnuomoti žemės sklypą pridėtas 919 m² ploto žemės sklypo planas neatitiko Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 11 punkto, nustatančio, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje, organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, reikalavimų. Alytaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota apie ieškovui surašytą savavališkos statybos aktą, todėl projektavimo sąlygų sąvadas išduotas neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai E. G. ir E. G. IĮ prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) teismo sprendimas priimtas laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir principų, kurių įtvirtinimas civilinėje teisėje sudaro sąlygas teismui taikant teisę nukrypti nuo formalių teisės normų. Apeliaciniu skundu siekia formalizuotos teisės taikymo, o ne teisingumo;
2) teismas teisingai konstatavo, kad buvo atlikti neatidėliotini ir būtini avarinės būklės likvidavimo darbai, o ne pastato rekonstrukcija. Žala pastatui atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, kas įpareigojo namo savininką nedelsiant apsaugoti namą nuo galimos avarijos. Nepaneigus ir nenuginčijus ekspertizės, kurioje konstatuota, kad buvo likviduota avarinė būklė, nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo atlikta pastato rekonstrukcija.
3) bendros kompetencijos teismui neturi jokios prejudicinės įtakos administracinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis. Apelianto nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas teisės akto galiojimo teisėtumo klausimas, bet nebuvo sprendžiamas nei nuomos sutarties teisėtumas, nei statinio pamatų bei sienų stiprinimo tikslingumas ir teisėtumas;
4) byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog buvo įrengta savarankiška patalpa – rūsys;
Šalies argumentai
5) apelianto nurodyti motyvai dėl žemės nuomos yra nepagrįsti. Ieškovui 1996-07-15 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas 919 m² žemės sklypas iki 2001-07-15, todėl ieškovas baigiantis nuomos terminui kreipėsi dėl nuomos sutarties pratęsimo. Ieškovas turėjo pirmumo teisę pratęsti nuomos sutartį naujam terminui. Apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovas nepateikė dokumento, kuriuo būtų patvirtintas tokio dydžio žemės sklypas ar žemės sklypo planas, todėl sudaryti nuomos sutartį pagal pateiktą planą atsisakyta, yra nepagrįstas. Tuo metu galiojusi ir atsakovui privaloma LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka (32 p.) nenumatė, kad privalomai turėjo būti pateikiamas detalusis planas. Minėtos tvarkos 33 ir 34 p. nurodyta, kad savivaldybės meras (valdyba), gavęs šios tvarkos 32 punkte nurodytus dokumentus, pats parengia prašomo išnuomoti žemės sklypo planą. Detalusis planas 2001-07-15 pasibaigus nuomos sutarties terminui nebuvo reikalingas. Kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos sudaryti nuomos sutartį naujam terminui pasibaigus galioti 2001-07-15 buvusiai sutarčiai, tai ieškovų atžvilgiu negali būti taikomi vėliau pasikeitę įstatymų reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybė prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl naikintinas. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose (Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atliko statinio konstrukcijų sutvirtinimą, sumontavo atraminę sienelę ir atliko kitus darbus siekdamas užtikrinti statinio saugumą ir taip išvengti galimos avarijos. Tačiau Statybos techniniame reglamente STR 1.10.01:2002 ,,Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 23, nustatyta, kad tokiu atveju skiriama avarijos tyrimo komisija ir atliekamas išsamus statinio avarijos tyrimas. Ieškovas apie statinio avariją niekam nepranešė ir neatliko kitų pareigų, nurodytų Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino. Ieškovas negali gauti leidimo remontuoti arba rekonstruoti statinį, nes nesudaryta (nepratęsta) žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, nuomos sutartis, kaip to reikalaujama Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar žemės nuomos sutarties sudarymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykius, reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, rėmėsi CPK 327 str. 1 d. 2 p., t. y. tuo, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės. Teismas laikė, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glaustai pasisakyta dėl kiekvieno pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl savavališkos statybos akto teisėtumo vertinimo apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai duomenų aplinkybei, ar dėl esamos pastato būklės buvo būtinas skubus (neturint statybos leidimo) pastato sutvirtinimas, nustatyti. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl sprendimo dalies įpareigoti sudaryti žemės nuomos sutartį teisėtumo, neįvertino visų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl teismo sprendimas naikinamas, apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 329 str.1 d., 330 str.).
Apeliantė pagrįstai skunde nurodė, kad ieškovas, atlikdamas jam priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos darbus, kuriuos jis pats įvardija kaip pamatų stiprinimą dėl statinio avarinės būklės, privalėjo įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą bei statinio projektą. Bylos medžiaga patvirtina, to neginčija ir pats ieškovas, kad jis statinio projekto ir leidimo statybai neturėjo. Iš byloje esančių nuotraukų (1 t., b. l. 179) matyti, kad ieškovas pastatė metalines kolonas ir sijas prie nuosavybės teise naudojamo pastato. Statybinės konstrukcijos pastatytos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame valstybei, atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką (Statybos įst. 2 str. 18 d.). Taigi konstatuojama, kad ieškovas, atlikdamas statybos darbus, statydamas metalines kolonas ir sijas, be projekto ir leidimo pažeidė Statybos įst. 23 str. 1 d., statybos reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr. 218, reikalavimus. Ieškovo atlikti darbai atitinka LR Statybos įstatymo 2 str. 71 dalyje (Įst. red. 2006-12-21 Nr. I-1240) įtvirtintą savavališkos statybos sampratą, ir jam taikytina sankcija, numatyta CK 4.103 str. 1 d. – įpareigojimas nugriauti statinį. Todėl ieškovo motyvas, kad savavališkai pastatytos metalinės kolonos ir sijos nepriskirtinos savavališkai statybai, dėl to negalima jų nugriauti, atmestinas.
Negalima sutikti su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atliko rūsio įrengimo darbus. Šalia naudojamo pastato yra iškasta duobė, pašalinta buvusi danga, duobės erdvė uždengta metaliniu dangčiu (1 t., b. l. 179). Tokie ieškovo darbai kvalifikuojami, kaip naujo rūsio patalpų įrengimas (Statybos techninio reglamento STR 1.0108:2002 ,,Statinio rekonstravimas“ 9.2 p.) Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ieškovo atstovas neginčijo, kad duobė buvo iškasta, tačiau ieškovas paaiškino, kad dabar duobės nėra, nes ji užpilta gruntu.
Byloje nenuginčytas faktas, kad savavališki statybos darbai buvo atliekami 2006 m. rudenį, o savavališkos statybos faktas nustatytas 2006 m. gruodžio 29 d. Visas anksčiau paminėtas aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R.. Liudytojas paaiškino, kad ieškovas 2006 m. rudenį pradėjo statybos darbus be statinio projekto ir leidimo šiems darbams atlikti, pastatė metalines kolonas ir sijas prie pastato, esančio Alytuje, Vilniaus g. 6, iškasė rūsį. Liudytojas matė rūsio patalpoje langą, rūsio patalpa uždengta metaliniu dangčiu, kuris buvo nufotografuotas, ir tai nuotraukoje matyti (1 t., b. l. 179). Faktas dėl antžeminių ir požeminių konstrukcijų įrengimo yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip savavališka administracinio pastato Alytuje, Vilniaus g. 6, rekonstrukcija. Anksčiau ieškovui buvo išduoti leidimai namo rekonstrukcijai, kitiems darbams, nesusijusiems su ginču šioje byloje, atlikti, todėl ieškovui buvo žinoma tvarka statybos leidimui gauti. Ieškovo pastato būklę galėjo įvertinti ekspertai, tačiau iki ieškovas pradėjo savavališką pastato rekonstrukciją, jis ekspertų išvados neprašė, ir tik po to, kai buvo nubaustas, pasirūpino eksperto išvada dėl pastato avarinės būklės. Liudytojas mano, kad ginčo pastato rekonstrukcijos darbai yra orientuoti ne į pastato sutvirtinimą, o į papildomų patalpų iš lauko pusės įrengimą. Nors ieškovas teigė, kad patalpų būklė avarinė, tačiau nei iki rekonstrukcijos, nei atliekant rekonstrukciją įmonės veiklos nenutraukė – pastate dirbo įmonės. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje pažymėta, kad ieškovas pastatą rekonstruoja savavališkai. Ieškovas atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, nors pažeidimo svarstyme dalyvavo, o administracinio teisės pažeidimo dokumentai ieškovui buvo siunčiami paštu.
Kolegijos nuomone, ieškovo motyvas, kad savavališkų pastato rekonstrukcijos darbus sąlygojo ieškovui nuosavybes teise priklausančio pastato avarinė būklė ir kad metalinių kolonų įrengimas bei žemės darbai iškasant duobę šalia pastato pamatų atlikti norint išvengti pastato griūties, yra atmestinas. Vertinant ieškovo paaiškinimą dėl pastato būklės pagerinimo, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas pirma atliko savavališkus darbus, o tik po to kreipėsi dėl statinio būklės tyrimo į specialistus (1t., b. l. 16-30). Ieškovas savavališkus statybos darbus atliko neturėdamas jokio projekto ir leidimo, nežinodamas tikros pastato būklės. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo veiksmai negali būti pripažinti protingais, nes savavališki statybos darbai kėlė grėsmę ne tik statinio būklei, bet ir statinio naudotojams. Vertinant ieškovo motyvus dėl, jo nuomone, teisingai pasirinkto pastato sutvirtinimo būdo, statant metalines kolonas, sijas, šių konstrukcijų lokalizacijos vietos, duobės šalia pastato iškasimo, taip pat montuojant savavališkas konstrukcijas tam tikru atstumu nuo pastato, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent šis ieškovo pasirinktas techninis sprendimas yra teisingas ir būtinas pastato būklei pagerinti. Todėl šis ieškovo motyvas laikomas neįrodytu (CPK 178 str.).
Administracinėje teisės pažeidimo byloje Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. sausio 9 d. nutarime, kuriuo kolegija vadovaujasi byloje, nustatyta, kad statybos darbai atlikti savavališkai tiek antžeminėje, tiek požeminėje žemės sklypo dalyje. Todėl faktas, kad ieškovas atliko rekonstrukcijos darbus požeminėje žemės sklypo dalyje, laikomas įrodytu, nors, kaip teigia ieškovas, ši požeminė patalpa šiuo metu užpilta smėliu. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimu ieškovui taikyta ATPK (2006-12-05 redakcijos) 159 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė, šis nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarimu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo veiksmai, nustatyti Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento administracinio teisės pažeidimo 2006-12-29 protokole ir akte Nr. 2006-03, neatitiko norminių statybos teisės aktų (Statybos įstatymo 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (1.4)-9T-51 pagrįstai reikalauja, kad ieškovas nugriautų savavališkai pastatytas konstrukcijas ir rūsį, ir šis viršininko reikalavimas atitinka Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. (2006-10-17Nr. X-857) nuostatas. Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti skundžiamą Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą (1 t., b. l. 13), atmestinas, nes jis neturi įstatyminio pagrindo.
Ieškovo motyvai, kad vykdant Apskrities viršininko administracijos reikalavimą dėl savavališkų pastato konstrukcijų griovimo, griovimo darbai gali pakenkti pastato būklei, laikomi nepagrįstais, nes skundžiamas įsakymas turi būti vykdomas tik esant atitinkamam projektui (griovimo darbams atlikti), kuriuo bus parinktas tinkamas šių darbų atlikimo būdas nepakenkiant pastatui.
Taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas įpareigoti Apskrities viršininko administraciją išnuomoti ieškovui 919 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga (NTRC duomenų banko išrašas, 1 t., b. l. 42) patvirtina, kad ieškovas pirko pastatą be žemės sklypo. Ieškovas 1996-07-15 sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (1 t., b. l. 44-45), kurios pagrindu ieškovui ūkinei ir komercinei veiklai buvo išnuomotas 919 m² žemės sklypas iki 2001-07-15. Žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis pasibaigė 2001-07-15, tai pripažino ir pats ieškovas, teikdamas prašymus Apskrities viršininko administracijai dėl nuomos sutarties sudarymo. Pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovė įpareigojo ieškovą paruošti dokumentus, reikalingus naujai žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti. Toks apeliantės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ieškovo atstovo teiginys, kad šalių santykiai, pasibaigus nuomos sutarties terminui, nenutrūko, atmestinas, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams.
Apeliantė tvirtina, kad pasibaigus žemės nuomos santykiams 2001 m. liepos 15 d. (1 t., b. l. 44-45) ieškovas, be kitų dokumentų, privalėjo pateikti dokumentus, atitinkančius LR Vyriausybės 1999-03-9 nutarimu Nr. 260 (Žin. 1999, Nr. 25-706,2004, Nr.167-6128) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 p., kuriame nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, žemėtvarkos skyriui turi pateikti pagal detalųjį planą ar žemėvaldų projektą (planą) pageidaujančių išsinuomoti sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Ieškovas mano, kad neprivalėjo pateikti detaliųjų planų, nes dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo kreipėsi iki 2002 m. spalio 14 d., taigi planą privalėjo paruošti ne ieškovas, o valstybės institucija – savivaldybė, be to, toks planas, ieškovo manymu, nebuvo reikalingas. Su šiais ieškovo motyvais sutikti negalima. Teritorijų planavimo įstatymo, įsigaliojusio nuo 1996 m. sausio 1 d. (2000-05-09 redakcija Nr. VIII-1669, 2000-10-12, VIII-2041), 17 str. 2 d. 2 p. buvo nustatyta, kad žemės sklypų arba jų grupių savininkai, valdytojai, naudotojai bei savivaldybės detaliuosius planus privalo rengti, kai inter alia formuojami žemės sklypai, keičiamas jų plotas, vieta, ribos. Todėl ieškovas yra teisus, jog iki 2002 m. spalio 14 d. teritorijos planus galėjo paruošti ne tik ieškovas, bet ir savivaldybė. Tačiau žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti žemės sklypo planas turėjo būti pateiktas , nes jau galiojo reikalavimas rengti detaliuosius planus, o žemės sklypas ieškovui galėjo būti išnuomotas vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Ne kartą ieškovui raštu buvo paaiškinta (tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 1 t., b. l. 51-52, 54, 57, 58, 62, 66, 68), kad atsakovė neatsisako su ieškovu pasirašyti nuomos sutartį, tačiau to negali padaryti dėl nesudarytų planų, kurių paruošimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – žemės sklypų ribų formavimo, detaliojo plano rengimo (1 t., b. l. 70-74). Teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo nuomos turėjo kompetentinga institucija – Alytaus apskrities viršininko administracija, kuri 2003 m. spalio 31 d. raštu Nr. 1.26-3-1067 pranešė ieškovui, kad žemės sklypo nuomos sutartis bus pasirašyta tik pateikus žemės sklypo dokumentus. Taigi atsakovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti nuomos sutartį su ieškovu iki bus pateiktas ginčo žemės sklypo detalusis planas (CK 6.546 str.) nes tokio dydžio žemės sklypas (919 m²), kurį prašė išnuomoti ieškovas, buvo nesuformuotas, t. y. nebuvo žemės sklypo nuomos objekto. Nesuformavus žemės sklypo, neįregistravus žemės sklypo duomenų kadastro įmonėje, atsakovė negali būti įpareigota sudaryti su ieškovu ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, nes tai prieštarautų įstatymui. Todėl ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė materialinės teisės ir procesinės teisės normų pažeidimus, numatytus CPK 329 str. 1 d. 1 p., 330 str., o tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimo dalį panaikinti. Kolegija yra tos nuomonės, kad civilinę bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės, todėl priimamas naujas sprendimas ieškovo reikalavimus atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškinius, iš ieškovo valstybei priteistinos 32,49 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme (2t., b. l. 172).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str.1d.2p., 331-333 str.
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 32,49 (trisdešimt dviejų Lt 49 ct ) Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.