Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjui J. M. (J. M.), pareiškėjo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui šios institucijos Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniajam specialistui Ruslanui Zadorinui (Ruslan Zadorin), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Sprendimas Nr. 10-8-IL-2703 priimtas remiantis tuo, jog 2002 m. rugsėjo 26 d. įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendyje (toliau – ir Nuosprendis) pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį (šis BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), todėl neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje asmeniui keliamos nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (kriterijaus), nes pareiškėjui taikytini minėtos normos 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai.

2.2. Formaliai sprendimas Nr. 10-8-IL-2703 teisėtas, t. y. pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, tačiau Įstatyme nustatytų institucijų priimtų sprendimų dėl leidimo įsigyti šaunamuosius ginklus neišdavimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę turėtų užtikrinti teismas, kuris, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad įstatyme nustatyta sankcija, t. y. asmeniui, formaliai nesančiam nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, draudimas įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, neturi būti taikoma, jeigu dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati), siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą, ir dėl to neteisinga.

2.3. Ginklai bei šaudmenys gali kelti (kelia) pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.

Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teises pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, negu sankcijoje nustatyta minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas, siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi ir nustatytų pareigų vykdymą (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

2.4. Įstatymuose nustatytos įvairios sankcijos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, vertindamas jų pagrįstumą, galėtų įvykdyti teisingumą. Teismai, vykdydami teisingumą, turėtų užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.

2.5. Formaliai pareiškėjo asmenybė neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje asmeniui keliamos nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (kriterijaus), norint įsigyti ir turėti B, C kategorijos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kadangi dėl minėto teismo nuosprendžio pareiškėjui taikytinos Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, tačiau nuo teismo nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo) praėjo daugiau kaip 10 metų, per šį laikotarpį pareiškėjas nepadarė jokio kito nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo, už kurį pareiškėjui galėtų būti taikomos Įstatyme nustatytos sankcijos, t. y. leidimo įsigyti ar laikyti šaunamuosius ginklus neišdavimas ar panaikinimas. Pareiškėjas turi šeimą, nepilnametį vaiką, dirba, tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai.

2.6. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. A502-1111/2013, kurioje konstatuota, kad, iškilus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo būtinybei, teismas turėtų įvertinti atitinkamos nuostatos galiojimą laike, atsižvelgdamas į BK įtvirtintas skirtingo pobūdžio nuosprendžių sukeliamas teisines pasekmes, konstitucinius principus, taikydamas ir teisingumo bei protingumo kriterijus, Įstatymas tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – leidimo įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą asmeniui, formaliai nesančiam nepriekaištingos reputacijos,– neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati), siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo, ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2.7. Taigi, sprendime Nr. 10-8-IL-2703 pritaikyta Įstatyme nustatyta sankcija šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga, todėl neteisinga. Pasak pareiškėjo, jis supranta, kad nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą sprendimą, kadangi jį panaikinus susidarytų situacija, kai asmuo, kuris formaliai neatitinka Įstatyme nustatyto nepriekaištingo asmens reputacijos kriterijaus, būtų pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendimas Nr. 10-8-IL-2703 keistinas, netaikant pareiškėjui Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, dėl kurių taikymo (buvimo) priimtas skundžiamas sprendimas.

II

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 15 d. gavus pareiškėjo prašymą leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei, vadovaujantis Įstatymo17 ir 18 straipsniais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 5-V-172 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 ir 13 punktais, atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Nuosprendyje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-00084-02 pagal BK 272 straipsnio 1 dalį (plėšimas) (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 2 metų pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaičiuojant 10 procentų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, ir asmeninio turto konfiskavimo už 400 Lt bausmė; remiantis Nuosprendžiu, pareiškėjas minėtą nusikaltimą padarė girtas.

2. Sprendime Nr. 10-8-IL-2703 pareiškėjui leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus neišduotas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje pripažintas padaręs: tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 m. laisvės atėmimo; nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 m. laisvės atėmimo ir kurį asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Pagal BK 272 straipsnio 1 dalį (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) svetimo turto užvaldymas, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuojau pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (plėšimas), baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 m. iki 8 m. su bauda ar be baudos. Nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas girtas. Taigi, pareiškėjas, būdamas girtas, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė – 8 m. laisvės atėmimo.

3. Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijoje nustatyti griežtesni, negu iki tol galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti apribojimai, netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl leidimo įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei išdavimo, taigi, leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus 2011 m. vasario 28 d. jis nebuvo turėjęs, todėl jam teisingai taikomos Įstatymo 2010 lapkričio 18 d. redakcijos nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjo, kuris kreipėsi dėl leidimo ginklui įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 4 dalies išlygos.

4. Remiantis Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Taigi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimu, pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką; tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Aiškindamas Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas, LVAT formuojamoje praktikoje nuosekliai laikosi analogiškų nuostatų (administracinės bylos Nr. A438-1692/2012, Nr. A662-1233/2012, Nr. A492-233/2013).

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas J. M. ir jo atstovas advokatas Giedrius Bučinskas, remdamiesi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, pateikė, be kita ko, pareiškėjo charakteristikas (b. l. 49, 50, 52, 54).

2. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas šios institucijos Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresnysis specialistas Ruslanas Zadorinas (2014 m. vasario 7 d. įgaliojimas Nr. 10-IL-270 (b. l. 48)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-07/02 pareiškėją J. M. (J. M.) pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje (plėšimas) ir paskyrė 2 metų pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaičiuojant 10 procentų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, ir asmeninio turto konfiskavimo už 400 Lt bausmę (b. l. 42). Remiantis nuosprendžiu, J. M. įvykdė nusikaltimą, būdamas girtas. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2002 m. rugsėjo 26 d. (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 27 (kita lapo pusė))).

1.2. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 2 d. pateikė Vilniaus AVPK prašymą leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei (b. l. 32), pasirašytinai patvirtino, kad sutinka, jog policija teisės aktuose nustatyta tvarka atliktų patikrinimus, susijusius su ginklų apyvarta.

1.3. Vilniaus AVPK 2013 m. gegužės 24 d. sprendime atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus Nr. 10-8-IL-1915 (toliau – ir sprendimas Nr. 10-8-IL-1915), kurį patvirtino Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ginklus (b. l. 31). Sprendime Nr. 10-8-IL-1915, be kita ko, nurodyta:

1.3.1. Nuosprendyje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 272 straipsnio 1 dalį (plėšimas) (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 2 m. pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaičiuojant 10 procentų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, ir asmeninio turto konfiskavimo už 400 Lt bausmė.

1.3.2. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 m. laisvės atėmimo, o pagal 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 m. laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

1.4. Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. pateikė Vilniaus AVPK prašymą leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei (b. l. 20), pasirašytinai patvirtino, kad sutinka, jog policija teisės aktuose nustatyta tvarka atliktų patikrinimus, susijusius su ginklų apyvarta.

1.5. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. liepos 24 d. pažymomis, pareiškėjas ir su juo kartu gyvenantys šeimos nariai (M. V. (M. V.), H. V. (H. V.), H. V.) už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle ir žūkle uždraustais būdais ir metodais, per paskutinius 3 metus nebausti (b. l. 21, 22).

1.6. Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 30 d. sprendime atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus Nr. 10-8-IL-2703, kurį patvirtino Viešosios tvarkos valdybos viršininko pareigas laikinai einantis S. K., vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ginklus (b. l. 6, 19). Sprendime Nr. 10-8-IL-2703 argumentai dėl ginklų neišdavimo analogiški nurodytiems sprendime Nr. 10-8-IL-1915.

1.7. Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 30 d. rašte Nr. 10-8-S-1101 „Dėl prašymo išduoti leidimą įsigytą ginklą“ informavo pareiškėją, kad jam nebus išduotas leidimas įsigyti ginklus, nurodė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas (b. l. 7)

1.8. Remiantis pareiškėjo patektomis charakteristikomis iš BĮ UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Seniūnija), pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai: yra atsakingas, sąžiningas, doras, emociškai stabilus, nekonfliktiškas, reiklus sau ir kitiems, teisingas, tolerantiškas, geraširdis, draugiškas, kultūringas, ramaus būdo, jautrus žmogus, jokių nusiskundimų iš gyventojų ir kaimynų apie pareiškėjo blogą elgesį Seniūnijoje negauta (b. l. 49, 50, 52, 54).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad formaliai skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 30 d. sprendimas atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus Nr. 10-8-IL-2703 yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau pareiškėjas prašo pakeisti minėtą sprendimą ir netaikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, įpareigojant Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus.

Teismas pabrėžia, kad nepaisant to, jog nuo padaryto nusikaltimo (plėšimo) praėjo daugiau kaip dvylika metų (b. l. 42), tačiau smurtinį nusikaltimą pareiškėjas, teismo vertinimu, padarė pakankamai žiauriai, būdamas girtas, daug kartų sudavė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, todėl teisingumo, proporcingumo, protingumo principai šioje administracinėje byloje reiškia tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 30 d. sprendimas atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus Nr. 10-8-IL-2703 yra teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti keičiamas. Teismas ypač pabrėžia, kad skundžiamame sprendime atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklus medžioklei, o medžioklė medžiotojams (privatiems asmenims) paprastai yra laisvalaikio veikla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas), todėl teisė turėti ir įgyti ginklus yra įgytoji teisė, o ne prigimtinė teisė. Teismo vertinimu, pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, šiuo momentu dar nėra leistina išduoti ginklus, kurie būtų naudojami laisvalaikiui.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pareiškėjo J. M. (J. M.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.