- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- 1-2343-673/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06148-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- U. M.
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Š., (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2024 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, į Probacijos tarnybos registrą įrašytas 2024-02-22, bausmės nebaigęs atlikti, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024 m. vasario 16 d. apie 08.00 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., tyčia du kartus delnu sudavė U. M. per veidą, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 08.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., kilusio konfliktui, tyčia du kartus delnu sudavė U. M. per veidą. Suvokia, kad nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Gailisi. Sutiktų nukentėjusiajai atlyginti nuo 400 iki 500 Eur dydžio neturtinę žalą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji U. M. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. su klasiokais sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), šventė šimtadienį. Šventė buvo uždara, tačiau 2024 m. vasario 16 d. apie 08.00 val., į sodybą atvyko jos draugės D. D. buvęs vaikinas M. Š., kuris atvyko su kažkokiais penkiais draugais. Atvykėliai pradėjo valgyti ir gerti alkoholį. Jai nusileidus iš antro aukšto ir paklausus – ką čia jis daro, M. Š. pradėjo su ja konfliktuoti dėl jos draugės ir jo buvusios draugės D. D.. Konflikto metu jis ją prirėmė rankomis prie sienos, išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, įrėmė jai į galvą prie smilkinio ir šaukė, kad ją užmuš, nušaus. Jai pavykus ištrūkti ir išbėgus į kiemą, konfliktas su kaltinamuoju tęsėsi lauke, jis jai priekaištavo, kad ji bendrauja su pastarojo buvusia mergina ir jos drauge D. D.. Konflikto metu M. Š. sugriebė rankomis jai už striukės ir delnu du kartus trenkė jai į kairės pusės žandą. Ji paskambino bendru pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį, o M. Š. iš sodybos pasišalino (1 t., b. l. 59-67).
Liudytojas E. O. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. sodyboje šventė šimtadienį. 2024-02-16 apie 07.00 val., staiga pro duris įėjo keturi jaunuoliai, iš kurių iš matymo pažinojo tik M. Š.. Jie norėjo išsiaiškinti kažkokius santykius. Matė, kaip M. Š. salėje kalbėjosi su jo klasioke A. L., o kiti du jaunuoliai valgė ir gėrė alkoholį. Norėdamas išvengti konflikto, jis išėjo į kitą pastatą. Po pusvalandžio grįžo ir pamatė, kad M. Š. stovi priešais U. M.. Girdėjo, kaip U. M. Š. pasakė, kad pastarasis eitų iš čia, po ko M. Š. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Eidamas į salę jis pamatė, kaip M. Š. delnu sudavė vieną kartą U. per veidą. Ar buvo daugiau smūgių - nematė. Po smūgio sudavimo girdėjo, kaip U. pasakė, jog kvies policiją (1 t., b. l. 142-145).
Liudytoja R. J. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. per naktį šventė šimtadienį. 2024 m. vasario 16 d. apie 07.30 val., einant su klasioke U. M. į salę, į kiemą išbėgo jai nepažįstamas vaikinas, kuris pripuolė prie U. ir kelis kartus ją pastūmė. Vaikinas skeryčiojosi rankomis ir U. keikė necenzūriniais žodžiais. Jos nuėjo į salę, kur pamatė dar du vaikinus, kurių ji nepažįsta. Ji tiems nepažįstamiems vaikinams pasakė, jog jie eitų iš čia, tačiau jie tylėjo. Po to matė, kaip vaikinas, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo Š., viena ranka prirėmė U. prie sienos. U. abiem rankom nustūmė Š. nuo savęs ir išbėgo į lauką. Tas vaikinas nubėgo U. iš paskos. Ji taip pat bėgo jiems iš paskos ir matė, kaip lauke Š. dešiniu delnu vieną kartą sudavė U. per veidą. Ar sudavė daugiau smūgių kol ji pribėgo - nematė. Po suduoto smūgio U. užsiėmė už veido, o ji nustūmė Š. į šalį. U. nuėjo į mažosios salės prieangį, kuriame atsitūpė, ranka prisidengė veidą, kur sudavė tas vaikinas ir paskambino į policiją (1 t., b. l. 129-133).
Liudytoja A. L. parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau būdama miegamojo kambaryje išgirdo kieme riksmus. Kieme matė M. Š., kuris kažką rėkavo. Į kiemą išėjo, kai jau buvo atvykę policininkai. U. jai pasakė, kad M. Š. ranka sudavė jai per veidą. Kiek kartų sudavė – neminėjo (1 t., b. l. 154-158).
Liudytojas M. M. parodė, kad 2024 m. vasario 16 d. ryte, jam būnant sodyboje, pamatė, kaip mergina vardu U. rėkė ant M.. Mergina tiesė savo dešinę ranką link M., tačiau šis suėmė už rankos ir išstūmė merginą iš salės į lauką. Matė, kaip M. lauke prie įėjimo laikė U. prirėmęs prie sienos ir delnu sudavė vieną kartą jai per veidą. Ar sudavė antrą kartą -nepastebėjo. Suprato, kad gerai čia nebus ir nusprendė išeiti iš sodybos. Matė, kaip M. iš galinės kelnių kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pridėjo jį prie merginos galvos, bet negirdėjo, kad jai būtų išsakyti kokie grasinimai (1 t., b. l. 122-126).
Liudytojas L. D. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d., prieš vidurnaktį, jis su draugais R. B., M. Š. ir M. M. buvo (duomenys neskelbtini) mieste, kai M. pasakė, kad per programėlę „Snapchat“ rado kvietimą pašvęsti sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jie nusprendė vykti. Atvyko apie 03.00 val. Sodybos salėje vyko šokiai. Jie valgė ir vartojo alkoholį. Viskas vyko draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Po to, pritrūkus alkoholio, jie grįžo į (duomenys neskelbtini) pas M., pasiėmė alkoholio ir vėl grįžo. Jau buvo rytas, salėje buvo kelios merginos, kurias pažinojo iš matymo ir keli vaikinai, kurių nepažįsta. Į salę atėjo jam iš matymo pažįstama mergina U., kuri eidama link M. Š. kažką „koliojosi“. Matė, kaip U. su M. kalbėjosi, ką negirdėjo, nesikišo. Kažkuriuo metu pastebėjo, kad M. su U. jau kalbasi kieme ir per stiklines salės duris pamatė, kaip M. delnu vieną kartą sudavė U. per veidą. Tada iš kažkur išgirdo, kad kažkas ketina kviesti policiją, todėl pasišalino (1 t., b. l. 161-164).
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus U. M. pareiškimą, kad M. Š. sukėlė žodinį konfliktą, išsitraukė juodos spalvos daiktą, panašų į ginklą, jį įrėmė jai į galvą, grasino užmušti, po ko delnu trenkė du kartus į veidą ir iš sodybos pasišalino (1 t., b. l. 21-25).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota U. M. veido apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant jos kairės pusės skruosto matosi paraudimas, fotografuota (1 t., b. l. 91-96).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 351/2024 (02) nurodyta, kad U. M. sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, tačiau esant duomenų apie buvusį mušimo ar kitą smurtavimo faktą, neatmestina galimybė, kad U. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 89-90).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji U. M. tyrimui pateikė 15 vnt. nuotraukų ir vaizdo įrašą, susijusius su įvykiu. Vaizdo įraše matyti, kaip M. Š. įvykio vietoje kalbasi su dvejomis merginomis, o nuotraukose užfiksuotos internetinės žinutės, kuriose galimai M. Š. rašo, kad U. M. trenkė ne kumščiu, o delnu per veidą, dėl ko gailisi, atsiprašo (1 t., b. l. 97-116).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuris filmuotas telefonu, matomas kiemas, jame stovi trys asmenys – vyras ir dvi moterys, vyksta ginčas, vyras gestikuliuoja rankomis, kažką kalbą, aiškiną, gestikuliuodamas eina link kiemo vartelių, vyksta ginčas (2 t., b. l. 117-119).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 08.00 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus delnu sudavė U. M. per veidą, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios U. M. pareiškimą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino du kartus delnu sudavęs nukentėjusiajai į veidą, suvokia, kad nukentėjusiajai sukėlė skausmą.
Kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiosios U. M. parodymai dėl patirto fizinio smurto, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, todėl jais netikėti pagrindo nėra.
Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl patirto smurto patvirtino ir anksčiau aprašytų liudytojų parodymai, kurie nurodė matę, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į veidą.
Kaltinamojo kaltę įrodo ir rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo, asmens apžiūros protokolas, kuriame ant U. M. veido skruosto užfiksuotas paraudimas, duomenys iš nuotraukų ir vaizdo įrašo, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje, o žinutėse pripažino, kad sudavė nukentėjusiajai per veidą, dėl ko atsiprašinėjo, taip pat vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad įvykio vietoje vyko konfliktas.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas jau suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas – smūgiai nukentėjusiajai į veidą, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir to siekė.
Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 1 kartą už analogišką nusikaltimą, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, teistumas neišnykęs, 2022-08-25 teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį - remiantis BK 93 str., daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, mokosi, tvirtina šiuo metu dirbantis, sveikas.
Kaltinamajam skirtina arešto bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnė nei vidurkis (BK 49 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), remiantis bausmių keitimo taisyklėmis - subendrinant su neatlikta 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi (BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 2) p. c) pp.), ir, atsižvelgiant į panaudoto fizinio smurto turinį, po kurio sužalojimo žymių ant nukentėjusiosios kūno neliko, atsižvelgiant į valstybėje vykdomą bausmių politiką - paskirtos arešto bausmės vykdymą kaltinamajam atidedant, tačiau atidedant maksimaliam terminui, kaltinamajam skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, taip pat skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą artintis prie nukentėjusiosios (67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.), nes nukentėjusioji teismui pareiškė, kad vis dar bijo kaltinamojo. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, dar suteikia labai jauno amžiaus kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios arešto bausmės atlikimo kalėjime (BK 75 str.).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusioji U. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 135). Ieškinyje nurodė, kad ji be priežasties buvo užpulta ir sumušta viešoje vietoje, per savo šimtadienio šventę, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, veidas paraudo, taip pat ji buvo pažeminta, jai buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, patyrė emocinę depresija, buvo priversta gaišti laiką vykdama pas ekspertą į Kauną.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė, nurodė, kad kaltinamasis ją persekiojo, todėl bijodama tam tikram laikui net buvo priversta išvykti iš savo gyvenamosios vietos.
Kaltinamasis neginčijo ieškinio, tačiau prašė mažinti neturtinės žalos dydį.
Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.
Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis, atvykęs į kitų asmenų šimtadienio šventę, matant kitiems asmenims, tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai ir fizinį skausmą, ir neigiamus išgyvenimus, ją pažemino, įbaugino, todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį, į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, pažeminimą jos reikšmingoje šventėje ir matant kitiems asmenims, į tolesnį netinkamą kaltinamojo elgesį, nukentėjusiosios bauginimą, tačiau tuo pačiu ir nesant duomenų apie kokias nors ypač neigiamas liekamąsias pasekmes nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajai už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500,00 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka bylos aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai priteisiant iš kaltinamojo, nes nukentėjusiajai padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).
Daiktiniai įrodymai.
Telefono ekrano nuotraukos ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 100-116), saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.
Veido kaukė/kepurė, grąžinta E. S. (1 t., b. l. 52), paliktina jam disponuoti savo nuožiūra.
Proceso išlaidos.
Pašto išlaidų nėra.
Nukentėjusiosios atstovavimo (366,67 Eur - 2024-06-14 pažyma Nr. APD-2024-06490) ir kaltinamojo gynybos (antrinė teisinė pagalba suteikta 2024-02-27 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-02681 - 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų) išlaidos, atsižvelgiant į kaltinamojo prioritetinę pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajai, į tai, kad kaltinamasis, nors šiuo metu ir dirba, tačiau gaus nedideles pajamas, dar yra moksleivis, savo turto neturi, todėl jo turtinė padėtis sudėtinga, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimą užtikrino teismas - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmas sukėlimas žmogui), ir nuteisti - 45 parų areštu;
remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 mažinti ir paskirti - 30 parų areštą;
remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 4-7 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, tam laikui paskiriant M. Š. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant:
1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo);
bei, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu – M. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 1 (vienerius) metus uždrausti artintis prie nukentėjusiosios U. M. arčiau kaip 50 metrų atstumu, tai yra draudžiant prieiti, bendrauti, ieškoti bet kokių ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus/žinutes, per socialinius tinklus, bandant susisiekti per kitus asmenis ir kt.) su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis/būti vietose, kuriose tuo metu yra nukentėjusioji.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, nevykdo/pažeidinėja baudžiamojo poveikio priemonę, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiajai U. M., gim. (duomenys neskelbtini)- 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Daiktinius įrodymus – 3 (tris) kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidų (VGTPT nukentėjusiajai ir kaltinamajam paskirtų advokatų išlaidų) iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).