Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1121-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
1-1121-814/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28223-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Nukentėjusysis
J. L.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1121-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28223-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 1.2.14.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,nukentėjusiajam J. L.,kaltinamajam R. L., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu - 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L., panaudodamas fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gegužės 11 d. apie 01.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Draugystės g. 1, Išorų k., Užusalių sen., Jonavos r., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. L. - rankomis ir kojomis sudavė apie dešimt smūgių nukentėjusiajam J. L. į kojas, pilvą ir abu šonus, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to, nukentėjusiajam įsėdus į savo automobilį, pasinaudodamas bauginančia ir keliančia saugumo trūkumą nukentėjusiajam situacija, pagrobė iš nukentėjusiojo J. L. mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 8“ 800 eurų vertės.

Be to, R. L. atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, neturint teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje - 2018 m. gegužės 11 d. apie 01.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Draugystės g. 1, Išorų k., Užusalių sen., Jonavos r., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą – nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas telefonas, reikalavo nukentėjusiojo J. L. sumokėti jam 70 eurų už pagrobto, nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio, mobilaus ryšio telefono „Apple iPhone 8“ sugrąžinimą. J. L., siekdamas atgauti jam priklausantį telefoną bei vykdydamas R. L. reikalavimą, 2018 m. gegužės 14 d. apie 21-22 val. prie parduotuvės „Aibė“, esančios Draugystės g. 1, Išorų k., Užusalių sen., Jonavos r., perdavė jam 70 eurų, tačiau R. L. telefono J. L. negrąžino ir, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, už telefono grąžinimą pareikalavo nukentėjusiojo J. L. perduoti jam dar 230 eurų. J. L., siekdamas atgauti jam priklausantį telefoną bei vykdydamas R. L. reikalavimą, 2018 m. gegužės 16 d., vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „XXXL cepelinai“, esančioje Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r., perdavė jam 230 eurų, tačiau R. L. telefono negrąžino ir, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, už jo grąžinimą pareikalavo nukentėjusiojo J. L. perduoti jam dar 500 eurų, šiuos pinigus pervedant į E. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. J. L., siekdamas atgauti jam priklausantį telefoną bei vykdydamas R. L. reikalavimą, 2018 m. gegužės 16 d. vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pervedė į nurodytą sąskaitą 500 eurų, kuriuos išgryninęs E. M. perdavė R. L..

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, kaltinamasis R. L. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai. Parodė, kad tai galėjo būti nurodytu laiku 2018 m. gegužės 11 d. apie 1 val. nakties prie parduotuvės „Aibė“, esančios Jonavos r., Užusalių sen., Išorų k. Prie parduotuvės atvyko jam priklausančiu automobiliu „BMW“ kartu su draugu T. Automobilį vairavo T., nes jis nėra įgijęs teisės vairuoti. Jo draugo draugė S. paskambino ir paprašė apginti nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Jis su draugu atvažiavo apginti panelių. Atvykus nukentėjusysis buvo išsiėmęs telefoną. Pamatęs telefoną, sugalvojo jį užvaldyti. Jis sudavė smūgius nukentėjusiajam J. L. į pilvą, kojas, gal ir į šonus. Viskas buvo taip, kaip parašyta pateiktame kaltinime. Nukentėjusiajam iš viso sudavė apie 10 smūgių. Jis mušė nukentėjusįjį telefono užvaldymo tikslu, po to telefoną pagrobė. Įvykio metu buvo blaivus. Smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo vienas. Po smurto pats nukentėjusysis, pasakius duoti, padavė jam telefoną. Nukentėjusysis po pasakymo atiduoti telefoną, jį išjungti, išsiimti SIM kortelę, viską išjungė. Pagrobtu telefonu iš pradžių naudojosi jis pats, po to pardavė pagal skelbimą už 350 eurų. Jis turėjo savo telefoną, bet nukentėjusiojo telefonas buvo geresnis, todėl ir kilo tokia mintis. Suprato, kad, naudodamas smurtą, pasisavina svetimą turtą. Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš karto po įvykio pasiūlė nukentėjusiajam J. L. telefoną išsipirkti už 70 eurų. Nukentėjusysis sutiko. Jiems susitikus 2018 m. gegužės 14 d., apie 21-22 val. prie parduotuvės „Aibė“ jis iš nukentėjusiojo paėmė 70 eurų. Nukentėjusysis atvyko su draugu ir jam padavė 70 eurų, tikslu atgauti savo telefoną. Jis telefono nukentėjusiajam neatidavė, pasakė, kad telefoną ir pakrovėją pamiršo namie. Po to jis pasakė nukentėjusiajam, kad, norint išsipirkti telefoną, dar reikia sumokėti 230 eurų. Nukentėjusysis sutiko. Jis su nukentėjusiuoju susitiko prie „XXL cepelinai“, Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. Nukentėjusysis jam perdavė 230 eurų, jis telefono neatidavė, pasakė, kad telefono neturi, kad dar reikia pinigų ir liepė pervesti dar 500 eurų ir nurodė E. M., su kuriuo buvo kartu atvykęs, sąskaitą, nes jis neturi lietuviškos sąskaitos. Nukentėjusysis pervedė į sąskaitą 500 eurų. Jo draugas E. M. nežinojo, už ką pervesti į jo sąskaitą pinigai. Nuėmęs E. M. nuo sąskaitos pinigus perdavė juos jam. Pinigai 500 eurų į sąskaitą galėjo būti pervesti 2018 m. gegužės 16 d. Nukentėjusiajam telefonas grąžintas. Jis nukentėjusiajam atlygino 500 eurų žalą. Likusios 300 eurų nukentėjusysis atsisakė, ir jų iš jo nereikalauja. Telefonas iš jį pirkusio asmens buvo pareigūnų paimtas. Jis telefoną nupirkusiam asmeniui sumokėjo 350 eurų, nes tiek jis buvo sumokėjęs jam už telefoną. Po įvykio nukentėjusiajam grąžino pinigus, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Negerai vertina savo elgesį, labai gailisi, žino, kad taip elgtis negalima, supranta savo neteisėtus veiksmus. Patikina teismą, kad tai paskutinis kartas, kai jis yra kaltinamųjų suole. J. S. yra draugė, su ja kartu gyvena, ji laukiasi kūdikio. Jis dar su kita moterimi turi dukrą, kuriai bus 3 metai. Su dukra bendrauja, jai teikia išlaikymą iš santaupų. Taip pat jis rūpinasi ir sergančiais seneliais. Kurį laiką dirbo užsienyje, gyvena iš santaupų. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo.

Nukentėjusysis J. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, žala atlyginta, susitarimą su kaltinamuoju pasirašė gera valia, niekeno neverčiamas.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo R. L. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2018 m. spalio 5 d. nukentėjusysis J. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. gegužės 10 d. vakare jis su pažįstamu R. N. susitiko su pažįstamomis merginomis P. ir S. 2018 m. gegužės 11 d. naktį jie keturiese nuvyko į Išorų k., Jonavos r. Ten merginos nuėjo prie parduotuvės „Aibė“ kalbėtis su kažkokiu vaikinu. Vėliau prie jo (J. L.) automobilio priėjo su merginomis kalbėjęs vaikinas ir liepė jam eiti už parduotuvės „Aibė“. Kai jie užėjo už parduotuvės, tas vaikinas ir jo draugas, vardu L., mušė jį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek kuris vaikinas sudavė smūgių, nežino. Dėl suduotų smūgių sužalojimai nebuvo padaryti, jis juto tik fizinį skausmą. Vėliau tas vaikinas, kuris liepė išlipti iš automobilio, liepė atiduoti jam savo mobilaus ryšio telefoną, atjungti slaptažodžius. Išsigandęs, kad daugiau jo nemuštų, jis (J. L.) darė viską taip, kaip liepė tas vaikinas. Nežino, ar kas nors matė, kai jį mušė, nes buvo tamsu. Po to, kai atidavė minėtam vaikinui savo mobilaus ryšio telefoną, su R. N. grįžo į Kauną. Merginos kažkur buvo dingusios. R. N. jam pasakė, kad tas vaikinas, kuris jį mušė ir paėmė jo telefoną, yra R. L.. Šį asmenį susiradęs „Facebook“ įsitikino, kad tai jis. Vėliau jam paskambinęs R. L. pakvietė susitikti ir pasakė, kad jis (J. L.) turi jam duoti 70 eurų, ir jis jam šiuos pinigus davė, bet telefono R. L. negrąžino. Po to R. L. paskambinęs sakė, kad gavęs algą jis (J. L.) turės pervesti jam pinigus ir tuomet jis grąžins telefoną. Į R. L. draugo E. M. sąskaitą jis pervedė 500 eurų, tačiau R. L. telefono vis tiek neatidavė. Po to, kai 2018 m. gegužės 11d. R. L. iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną, jam (J. L.) paskambino R. ir pasakė norintis su juo susitikti. Susitikus R. liepė jam duoti 70 eurų, ir jis šią pinigų sumą R. davė, tačiau R. jam telefono negrąžino. Tai matė R. N.. Vėliau jam vėl paskambino R. ir pasakė, kad gavęs algą jis (J. L.) turės pervesti R. pinigus ir tuomet atiduos telefoną. Gavęs algą, jis susitiko su R. ir šis pasakė, kad savo sąskaitos numerio neatsimena, todėl pinigus turės pervesti į kartu su juo atvažiavusio E. M. sąskaitą. Į šio asmens sąskaitą jis (J. L.) pervedė 500 eurų, bet R. telefono vis tiek negrąžino (1 t., b. l. 30, 31).

2018 m. spalio 17 d. nukentėjusysis J. L., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. gegužės 11 d., apie 1.00 val., kai jis buvo kartu su R. N., R. pasakė, kad P. ar S. jam parašė žinutę ir prašo parvežti jas abi iš Jonavos r., Išorų k. Nuvažiavę į Išorų kaimą, prie parduotuvės „Aibė“, pamatė S. ir P. bei dar tris nepažįstamus vaikinus. Jis sustojo prie parduotuvės, bet iš automobilio nelipo. P. su S. ir vienas iš ten stovėjusių vaikinų nuėjo link kelio. Buvo tamsu ir nesimatė, kur jie pasuko. Tuomet prie jo automobilio vairuotojo durelių priėjo vienas iš prie parduotuvės stovėjusių vaikinų - R. L.. R. L. liepė jam (J. L.) eiti su juo pasikalbėti. Išlipęs iš automobilio, jis su R. L. nuėjo už parduotuvės. Prie jų iškart priėjo dar vienas vaikinas, gali būti tas, kuris stovėjo prie parduotuvės. Vėliau išgirdo, kaip šį vaikiną R. L. pavadino L.. Kai tik jis, R. L. ir L. nuėjo už parduotuvės, abu vaikinai pradėjo jam smūgiuoti į šonus, pilvą ir abi šlaunis. Smūgiai buvo suduoti kumščiais ir kojomis. Negali pasakyti, kuris sudavė pirmas, kuris, kuo, į kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė. Buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių. Prieš pradėdami mušti, nei R. L., nei L. jam nieko nesakė, o kai mušė, atrodo kažką sakė, bet visiškai neatsimena ką. Kai R. L. ir L. nustojo jį mušti, jie trise grįžo prie jo (J. L.) automobilio. Jis R. L. ir L. nepaklausė, kodėl jie jį mušė. Atsisėdęs į automobilį, kuriame vis dar sėdėjo R. N., norėjo važiuoti namo, bet R. L. atsistojo prie atidarytų vairuotojo durelių ir ten stovėjo. Kur buvo L., nematė. Jis (R. L.) R. L. pasakė, kad nori važiuoti į namus, kad skirstytųsi ir pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, kuris gulėjo automobilyje prie pavarų perjungimo svirties, pažiūrėti, kiek yra valandų. Pamatęs telefoną, R. L. paprašė jį parodyti, po to liepė atjungti slaptažodžius, išimti SIM kortelę ir telefoną atiduoti jam. Jis (J. L.) taip ir padarė - telefoną be SIM kortelės atidavė R. L., nes bijojo būti dar kartą sumuštas ir su R. N. išvažiavo į Kauną. Nei P. su S., nei su jomis nuėjusio vaikino, nei L. nematė. Matė tik tiek, kad prie parduotuvės liko R. L., stovėjo kažkoks šviesios spalvos automobilis, kurio modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Po R. L. ir L. suduotų smūgių, jokių žymių (paraudimų, patinimų, įbrėžimų, kraujosruvų ar kitokių) neliko, juto tik fizinį skausmą ir dėl šio sumušimo į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. R. L. dėl šio įvykio, t. y. sumušimo, telefono pasisavino, pinigų, kuriuos jam atidavė ir pervedė - iš viso 800 eurų, pretenzijų neturi ir ieškinio nereiškia. Jam buvo svarbiausia atgauti prarastą mobilaus ryšio telefoną, todėl ir kreipėsi į policiją. Dabar, kai telefoną atgavo, R. L., kaip ir asmeniui vardu L., pretenzijų neturi. Kai 2018 m. gegužės 11 d. R. L. paėmė jo telefoną ir pasakė, kad telefoną grąžins tada, kai jis (J. L.) jam sumokės 70 eurų. Kai R. L. liepė jam atiduoti savo telefoną, jis negrasino, kad jei telefono jam neduos, jam (J. L.) kažką padarys. Jis (J. L.) nenorėjo R. L. duoti savo telefono numerio, todėl R. N. sutiko duoti R. L. savo telefono numerį, kad galėtų palaikyti ryšį dėl pinigų ir telefono perdavimo. Po kiek laiko R. jam pasakė, kad R. L. nori su juo (J. L.) susitikti ir pranešė, kad tą pačią dieną apie 20 val. jis (J. L.) turi nuvežti 70 eurų į Išorų k., Jonavos r., prie parduotuvės „Aibė“. Jis (J. L.) paprašė R. N. važiuoti kartu. Apie 21-22 val. jie nuvažiavo į Išorų kaimą ir R. L. perdavė 70 eurų. Neatsimena, ar R. L. tada buvo vienas. R. L. pasakė, kad tokios pinigų sumos per mažai, kad pinigai perduoti per vėlai, todėl jis telefono neatiduos, kad jis (J. L.) turės jam pervesti 500 eurų ir tada telefoną grąžins, ir kad pinigus reikės pervesti į kito asmens sąskaitą, nes savo sąskaitos numerio neatsimena. Tuomet priėjo nematytas vaikinas, kuris padiktavo savo sąskaitą. R. L. liepė pavedimą daryti iškart ir jis (J. L.), prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, padarė 500 eurų pavedimą. Darant pavedimą, reikėjo įrašyti asmens, į kurio sąskaitą pervedami pinigai, vardą ir pavardę, ir tas vaikinas pasakė esantis E. M.. R. L. pasakė, kad jis (J. L.) turi sumokėti dar 230 eurų ir tuomet telefoną tikrai grąžins. R. L. sakė, kad telefoną jis užstatęs lombarde. Nors R. L. telefono neturėjo, jis vis tiek jam padavė 70 eurų, o po to pervedė 500 eurų ir dar perdavė 230 eurų. Kai R. L. liepė jam duoti dar 230 eurų, jis kaip tik turėjo tokią sumą, t. y. 230 eurų. Gali būti, kad R. L. paklausė, kiek jis (J. L.) turi pinigų, ir šis pasakė, o po to R. liepė visus turimus pinigus atiduoti. Šito gerai neatsimena. Žino, kad R. L. padavė dar 230 eurų. R. L. davė 230 eurų, nes manė, kad jis meluoja, jog neturi telefono, galvojo, kad jį turi ir grąžins, kai jam perduos pinigus. Kai R. L. perdavė 230 eurų, šis pasakė, kad savo telefono jis (J. L.) neatgaus ir gali važiuoti. R. L. dėl šio įvykio, t. y. sumušimo, telefono pasisavinimo, pinigų, kuriuos jam atidavė ir pervedė sumoje 800 eurų, pretenzijų neturi ir ieškinio nereiškia. Jam buvo svarbiausia atgauti prarastą mobilaus ryšio telefoną, todėl ir kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 32–35).

2018 m. spalio 25 d. nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas paaiškino, kad Išorų k., Jonavos r., už parduotuvės „Aibė“, jį (J. L.) sumušė vienas R. L.. Už parduotuvės jie ėjo tik dviese. Kai jie tik atvažiavo į Išorų kaimą, matė, kad prie parduotuvės be R. L. stovėjo dar du vaikinai, bet nežino, ar jie ten stovėjo atsitiktinai, ar buvo kartu su R. L.. Kodėl ankstesnių apklausų metu nurodė, kad ten dar buvo vaikinas vardu L., nežino. Susijaudinęs jis išsigąsta ir pradeda kalbėti nesąmones, daryti neįprastus dalykus ir tik vėliau suvokia, ką pasakęs ar padaręs. Galbūt dėl šios priežasties ankstesnių apklausų metu ir davė kitokius parodymus. Pinigus R. L. jis perdavė ne Išorų kaime, bet kavinėje „XXXL cepelinai“, esančioje netoli Ramučių k., Kauno r. Į šią kavinę jis nuvažiavo kartu su R. N., o su R. L. buvo vienas vaikinas, kuris prisistatė E. M.. Susitikus jis (J. L.) pasakė R., kad negalėjo nusiimti pinigų, nes banko kortelę „prarijo“ bankomatas. Tada R. liepė jam šią sumą pervesti į sąskaitą. Kai jis prisijungė prie savo elektroninės bankininkystės, R. pamatė, kad jo sąskaitoje yra 500 eurų ir liepė visus šiuos pinigus pervesti į E. M. sąskaitą. Jis negali atsakyti, kodėl pervedė pinigus- ar dėl to, jog tikėjosi, kad jam grąžins telefoną, ar dėl to, kad bijojo. Jis 230 eurų R. L. nedavė ir jis šių pinigų nereikalavo. Negali paaiškinti, kodėl taip nurodė ankstesnėje apklausoje. R. L. jo atsiprašė, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 36–38).

2019 m. sausio 8 d. nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas paaiškino, kad praėjus nuo įvykio nemažai laiko, jis jau ne viską atsimena, kas vyko. Kai jis su R. N. nuvažiavo į Išorų kaimą, Jonavos r., ten, prie parduotuvės „Aibė“, be R. L. buvo kažkokie vaikinai. Atsimena, kad už parduotuvės jį (J. L.) mušė R. L. ir šalia buvo dar vienas vaikinas. Nežino, ar jį mušė vienas, ar abu. Po to R. L. jam pasakė, jog grąžins telefoną tada, kai šis jam sumokės 70 eurų. Jis neatsimena kada tiksliai, kurioje vietoje susitiko su R. L., bet prisimena, kad R. perdavė 70 eurų, tačiau šis telefono negrąžino, bet pasakė, kad jis dar turi perduoti jam 230 eurų. Po kurio laiko jis kartu su R. N. nuvežė R. L. 230 eurų. Jie važiavo susitikti kažkur link Jonavos, bet tikslios vietos nurodyti negali, nes neatsimena. R. telefono vis tiek negrąžino. Prisimena, kad paskui, R. L. reikalavimu, jis perdavė R. L. dar 500 eurų, bet neprisimena, ar šiuos pinigus atidavė grynais pinigais, ar padarė pavedimą. Kur vyko šių pinigų perdavimas, neatsimena. Iš viso jis R. L. perdavė 800 eurų, bet R. L. telefono taip ir negrąžino. Nors R. L. jam iki šiol šių pinigų negrąžino, jis jam pretenzijų neturi. Su R. L. jis nebendrauja, jam niekas negrasina ir nieko iš jo nereikalauja (1 t., b. l. 39–41).

2019 m. sausio 23 d. nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas paaiškino, kad jis negali apibūdinti, kaip atrodė vaikinas, kuris buvo su R. L. už parduotuvės „Aibė“ Išorų k., Jonavos r., kai jis (R. L.) buvo sumuštas ir to vaikino neatpažintų (1 t., b. l. 42–44).

Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. žiemą, po Naujųjų metų, jis susipažino su R. L.. 2018 m. pavasarį, tikslesnės datos neatsimena, vakare, kiek buvo valandų, nežino, su R. buvo kavinėje „XXX cepelinai“, šalia kelio Kaunas-Jonava, netoli Kauno. Atsimena, kad, jiems valgant toje kavinėje, atvažiavo keturi vyrai: du iš jų apie 20 metų amžiaus, vienas apie 30 metų amžiaus ir vienas apie 50 metų amžiaus. Juos visus matė pirmą ir paskutinį kartą. R. su tais asmenimis pasisveikino, bet neatsimena, ar su visais. R. šių asmenų nepristatė, bet jis suprato, kad jie yra pažįstami. Atsimena, kad R. bendravo tik su vienu iš šių asmenų, kaip vėliau sužinojo, kad jo vardas J.. Kol R. su J. bendravo, jis (E. M.) ir su J. buvę asmenys, buvo šalia jų. Dabar jau neatsimena tiksliai, apie ką kalbėjo R. su J., jų pokalbio nesiklausė, tik girdėjo, kad kalbėjo apie kažkokius pinigus. Iš pokalbio suprato, jog J. buvo skolingas R.. Paskui R. jo (E. M.) paklausė, ar jis turi savo banko sąskaitos numerį. Jis (E. M.) savo telefone turi prisijungimą prie el. bankininkystės, tai R. pasakė, kad turi. Tada R. paklausė, ar J. gali pervesti į jo (E. M.) sąskaitą pinigus. Jis (E. M.) atsakė, kad gali. Žinojo, kad R. Lietuvos bankuose neturi sąskaitos, nes ilgą laiką gyveno ir dirbo Norvegijoje. Kokią pinigų sumą turėjo pervesti J., nesigilino. J. padiktavo savo sąskaitos, esančios Swedbank, numerį ir pasakė savo vardą bei pavardę. Kai J. padiktavo savo sąskaitos numerį, nugirdo, kad J. R. perves 500 eurų. Už ką J. R. skolingas, kiek skolingas ir kitų smulkmenų jis neklausinėjo. Kiek atsimena, J. darė skubų pavedimą, todėl jie kurį laiką sėdėjo ir laukė, kol pinigai bus sąskaitoje. Vėliau suprato, kad pinigai tą pačią dieną į sąskaitą nepateks, nes J. sąskaita buvo kitame banke ir buvo jau po darbo valandų. Po kurio laiko J. su asmenimis, su kuriais atvyko, išvažiavo. Išvažiavo ir jis su R.. Sekančią dieną patikrinęs savo banko sąskaitą, pamatė, kad joje yra 500 eurų iš J., pavardės neatsimena, sąskaitos. Tuos 500 eurų tą pačią dieną jis nuėmė Swedbank bankomate, prie parduotuvės „Hiper Maxima“, Savanorių pr. Kaune, ir juos nuvežė R.. Kai buvo iškviestas apklausai, iš R. sužinojo, kad tie 500 eurų J. pervesti į jo sąskaitą, buvo už telefoną, kurį J. norėjo išsipirkti iš R.. Jis nežino kaip, kodėl ir kada tas telefonas atsidūrė pas R. (1 t., b. l. 123–125).

Liudytojas R. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad J. L. yra jo draugas. 2018 m. pavasarį jie Kaune susipažino su S. M. ir P. M., apsikeitė telefonų numeriais ir bendravo. Naktį jie visi važinėjosi J. automobiliu, o tos pačios dienos vakarą merginos paprašė J. nuvežti jas prie parduotuvės „Avitela“ Kaune, Savanorių pr., nes P. kažkoks vaikinas turėjo perduoti telefoną. Jie nuvažiavo į nurodytą vietą, kur buvo grupelė vaikinų. Jis su J. liko automobilyje, o S. ir P. išlipo. Iš pradžių jos prašė jų palaukti, bet vėliau pasakė jiems važiuoti, nes jos pasiliks. Jie išvažiavo. Apie 23 val. J. paskambino kažkoks vaikinas, kuris skambino ar iš S., ar iš P. telefono. Po šio pokalbio J. pasakė, kad kalbėjo su kažkokiu vaikinu, ir kad merginas reikia paimti iš Išorų k., Jonavos r. Jis su J. nuvažiavo į Išorų kaimą paimti merginų. Kai nuvyko, galėjo būti 10-20 min. po vidurnakčio, bet datos neatsimena net apytiksliai. Prie parduotuvės „Aibė“ stovėjo automobilis „BMW“, sidabrinės spalvos, ne su Lietuvos valstybiniais numeriais. Ten taip pat buvo žmonių - vaikinas, kaip vėliau sužinojo, R. L., P. ir S., bei dar vaikinas vardu L. ir dar vienas ar du vaikinai, kurių duomenų nežino. Kad vieno vaikino vardas yra L., sužinojo, kai išgirdo, jog jį taip vadina R.. Atvažiavę iš automobilio nelipo, bet po kurio laiko prie jų automobilio „Audi“ priėjo R., atidarė vairuotojo dureles ir pakvietė J. išlipti pasikalbėti. J. išlipo iš automobilio. Prie keleivio durelių priėjo L. ir jam (R. N.) taip pat pasakė išlipti, bet jis (R. N.) atsisakė išlipti ir L. nuo automobilio pasitraukė. Girdėjo, kaip R. J. pasakė „einam pasikalbėsim“ ir R., J. ir L. nuėjo už parduotuvės „Aibė“. Jam (R. N.) sėdint automobilyje, nesimatė, kas vyksta už parduotuvės. Maždaug po 4-5 min. J., R. ir L. grįžo. J. buvo susiėmęs už krūtinės ir truputį susirietęs, atsisėdo į automobilį. Priėjęs prie automobilio, R. pasakė, kad „tikras bachūras būtų trenkęs atgal“. Iš to jis suprato, kad už parduotuvės J. buvo mušamas. Be to, J. lūpa dešiniame kampe buvo praskelta ir grįžtant į Kauną J. pasakė, kad už parduotuvės R. jį mušė. Po to, kai J. atsisėdo į automobilį, R.p asakė, kad jis (J.) jam atiduotų savo telefoną. Kiek pamena, R. pasakė, kad tai bus J. kaip bauda už tai, jog J. lindo prie merginų (S. ir P.). J. R. pradžioje nenorėjo duoti savo telefono, bet kai R. pasakė: „gal nori dar kartą nueiti už parduotuvės“, J. padavė jam savo telefoną. Apžiūrėjęs telefoną, R. liepė J. nuimti visus apsaugos kodus, panaikinti paskyras. J. taip ir padarė. Po to R. pasakė, kad J. turės sumokėti merginoms kompensaciją už tai, kad prie jų lindo ir tik tada R. jam grąžins telefoną. Kiek pamena, R. paminėjo, kad J. turi sumokėti 600 eurų ir pasakė, kad susisieks su J.. R. užsirašė J. ir jo (R. N.) telefono numerius. Maždaug po dviejų dienų jis (R. N.) „Facebook“ susirado R. ir su juo ėmė tartis, kad iš J. reikalautų mažiau pinigų. Taip darė, nes jam buvo gaila J., kuris yra labai neryžtingas, bailus. Jam pavyko susitarti, kad J. R. sumokės 70 eurų ir tada atgaus telefoną. R. pasakė, kad jie susitiks toje pat vietoje prie parduotuvės „Aibė“ Išorų k. Praėjus trims dienoms po to, kai R. iš J. paėmė telefoną, jis (R. N.) ir J. apie 22 val. nuvyko prie parduotuvės „Aibė“ Išorų k. Ten su R. buvo tas pats L.. J. R. perdavė 70 eurų, tą matė gerai - pinigai buvo 50 eurų banknotas ir 20 eurų banknotas. R. J. pasakė, kad telefono dabar neatiduos, o atiduos tada, kai J. sumokės jam dar 230 eurų. Gal po trijų dienų J. paprašė jo važiuoti kartu į susitikimą su R.. Tada jie nuvažiavo į Narėpus, Kauno r. Ten su R. vėl buvo L. ir dar kažkoks vaikinas. Jam (R. N.) matant, J. R. perdavė 230 eurų. R. pasakė, kad J. telefonas lombarde, kad jį atiduos vėliau, o dar po kiek laiko pasakė, kad J. jam turi atiduoti visus pinigus ir tik tada atgaus telefoną. R. nusprendė, kad vyks visi iki bankomato ir J. ten nusiims pinigų. Keturiese jie nuvažiavo prie bankomato, esančio prie parduotuvės „IKI“, Ramučiuose, Kauno r. Ten J. norėjo nusiimti pinigų, bet pamiršo ar supainiojo PIN kodą ir bankomatas negrąžino jo kortelės. Tada R. pasakė, kad J. turi jam (R.) pervesti visus turimus pinigus. J. nei karto nepasipriešino R., nuolankiai viską darė taip, kaip liepė R.. Visi nuvyko į kavinę „XXXL cepelinai“ prie Ramučių, kur J. R. pervedė pinigus. Kaip vyko pinigų pervedimas, visko nematė ir negirdėjo, nes tuo metu buvo nuošaliau, kalbėjo telefonu. Tik iš vėliau nugirsto pokalbio suprato, kad J. R. pervedė apie 600 eurų. R. pasakė, kad sekančią dieną jam (R. N.) perduos J. telefoną, nes J. tada turėjo išvykti į komandiruotę į Druskininkus. Tačiau R. su juo nei tą dieną, nei vėliau nesusisiekė ir telefono neperdavė. Su J. visus kartus važiavo kartu, kai jis R. perdavinėjo pinigus, nes to prašė J., gal jam taip buvo drąsiau. Nebandė J. atkalbėti, kad jis R. neperduotų pinigų, nes jis apie tai nesileido į kalbas. Negirdėjo, kad L. būtų gąsdinęs J., ar jam kažką nurodinėjęs (1 t., b. l. 127, 128, 136–139, 143, 144).

Liudytoja P. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su J. L. ji susipažino per savo draugą, kurio vardo ir pavardės neprisimena. 2018 m. gegužės 11 d. kartu su savo draugais automobiliu nuvyko į Išorų k., Jonavos r. Vyko be jokio tikslo, nes neturėjo ką veikti. Kartu su ja buvo R. L. bei S. M.. R. L. ji tik pažįsta, bet jie nėra draugai. Būnant Išorų k., J. L. pradėjo konfliktuoti su R. L. ir kitu asmeniu L., ir ji kartu su S. išėjo pėsčiomis link Kauno, palikdamos juos ginčytis, todėl nežino, kas vyko toliau. Kiek atsimena, konflikto metu J. buvo blaivus, nes vairavo automobilį, o R. buvo šiek tiek išgėręs. Vėliau ją ir S. parvežė R. draugas ar brolis. Bevažiuojant R. pasigyrė, kad iš J. paėmė telefoną (2 t., b. l. 5, 6).

Liudytoja S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. gegužės 10 d. vakare ji kartu su P. M., vaikinu pravarde „Vilkinis“ ir asmeniu, kuris yra nukentėjęs, nuvažiavo prie parduotuvės „Avitela“ Kaune, Dainavos rajone. Ten sutiko jos (S. M.) pažįstamą T., pavardės nežino, ir R.. Ji su P. nuėjo į tualetą degalinėje, o kai grįžo, vaikinų, su kuriais atvažiavo, jau nebuvo. Buvo tik T. su R.. R. ji gerai nepažįsta, tik yra girdėjusi, kad jis konfliktiško būdo. R. pasiūlė susitikti su vaikinais ir pasikalbėti, kodėl jie paliko ją su P.. P.parašė žinutę atrodo „Vilkiniui“ ir susitarė susitikti. R. pasiūlė jas nuvežti, automobilį vairavo T.. Jie nuvažiavo į Jonavos rajoną prie parduotuvės „Aibė“. Kai nuvyko, aikštelėje buvo atvažiavę „Vilkinis“ su vairuotoju. Ji, P. ir R. išlipo iš automobilio. R. pasakė, kad su vaikinais pakalbės. Nenorėdamos ten būti, ji su P. nuėjo link Kauno, link keliuko. Automobilyje, kuriuo atvažiavo į Jonavos r., buvo ir L., R. draugas, jis nuo „Avitelos“ važiavo kartu. Ji žinojo, kad vairuotojas, kurio vardas galimai J., turi atvykti prie parduotuvės „Aibė“. Kas vyko prie parduotuvės, jos nematė ir negirdėjo. L. su R. nuėjo pakalbėti už parduotuvės, su jais kartu ėjo tas vairuotojas, galimai J.. Jos nematė, kaip prieš J. buvo naudotas fizinis smurtas. Nematė, kas ir kada iš J. pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Maždaug po 20 min. prie jų privažiavo R., T. ir L., kurie jas parvežė į Kauną. Kitą dieną R. T. pasigyrė, kad iš J. pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Joms tai papasakojo T., nes jis viską matė. T. minėjo, kad R. su J. turėjo reikalų dėl pinigų (2 t., b. l. 13–15).

Liudytojas T. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. vasaros viduryje, tikslesnė datos neatsimena, apie 18 val. jis su R. L. buvo Kaune prie parduotuvės „Avitela“ Savanorių pr. Ten jis (T. K.) turėjo susitikti su S. M.. Į susitikimą S. atvyko su kažkokiu nepažįstamu vaikinu, kuris vairavo automobilį „Audi A4“. Su jais kartu buvo S. draugė P., kurios pavardės nežino, ir dar kažkoks nepažįstamas vaikinas. Nei vieno iš tų vaikinų vardų ir pavardžių jis nežino. Jam pasikalbėjus su S., ji, P. ir tie du vaikinai išvažiavo. Tą patį vakarą, apie 21 val. R. pasakė, kad reikia važiuoti padėti S.. Kiek atsimena, R. L. telefonu bendravo su S. ir po to pasakė, kad S. ir P. su tais pačiais dviem vaikinais nuvažiavo į Išorų k., Jonavos r. ir kad ten prie jų kabinėjasi tie vaikinai. R. prašė pavairuoti jo automobilį, nes jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis su R., R. automobiliu „BMW“ nuvažiavo į Išorų k., Jonavos r. Tiksliai neatsimena keli važiavo - ar tik jis su R., ar važiavo daugiau asmenų. Jis (T. K.) su R. turi pažįstamą L. S., tačiau neatsimena, ar minėtą dieną L. važiavo su jais į Išorų kaimą. Jie sustojo prie parduotuvės, kur stovėjo tas pats „Audi“ automobilis, kuriuo S. atvyko į susitikimą Kaune. Automobilyje sėdėjo S., P. ir tie patys du vaikinai. Jis (T. K.) liko automobilyje „BMW“ ir nematė, kas vyksta prie automobilio „Audi“. Matė tik tiek, kad R. nuėjo prie šio automobilio, o po to jis (T. K.) žiūrėjo į savo telefoną, naudojosi internetu. Maždaug po 30 min. R. grįžo į automobilį „BMW“, bet neatsimena, ar jis atėjo vienas, ar su S. ir P.. Atsimena, kad po to jie grįžo į Kauną. Neatsimena, ar kartu su jais važiavo S. ir P.. Važiuojant į Kauną, R. jam parodė mobilaus ryšio telefoną „iPhone“ ir pasakė, kad jį paėmė iš automobilio „Audi“ vairuotojo. Kodėl R. jį paėmė, nesakė (2 t., b. l. 17-19, 20-22).

Liudytojas L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2018 m. pavasarį, tikslesnės datos neatsimena, su draugais R. L. ir T., kurio pavardę pamiršo, buvo Kaune Savanorių pr. prie parduotuvės „Avitela“. Ten nuvyko apie 22 val. Automobilyje „BMW“ jis su R. vartojo alkoholinius gėrimus. R. išgėrė gal du butelius alaus. Jis (L. S.) tą vakarą buvo išgėręs gana daug, gal 9 butelius alaus ir apie 200-300 g „Žalios devynerios“, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai ką atsimena. Atrodo, kad automobilyje jis jau ėmė snausti. T. su R. kalbėjo, kad reikia važiuoti susitikti su kažkokiomis merginomis, o jis (L. S.) pasakė važiuosiantis namo, nes buvo jau stipriai girtas. R. pasakė „pakimarinti“ automobilyje. Tada jie kažkur važiavo, važiuojant jis miegojo. Kai nuvyko į vietą, pamatė, kad tai Jonavos rajonas, Išorų k. parduotuvė „Aibė“. Jis (L. S.) toliau snaudė automobilyje ir nematė, kas vyksta aplinkui. Nežino, kiek laiko ten stovėjo ir kitų detalių. Atsimena, kad pabudo, nes norėjo į tualetą. Išlipęs iš automobilio, pamatė netoliese stovintį kitą automobilį, kuriame sėdėjo du nematyti vaikinai ir R.. Paskui jis nuėjo už parduotuvės nusišlapinti ir grįžo į automobilį „BMW“, kuriuo atvažiavo. Neatsimena, kad vaikinams iš kito automobilio būtų liepęs išlipti, kad jiems būtų ką nors sakęs ar daręs. Atrodo, kad kai už parduotuvės šlapinosi, gal už kokių 3 metrų nuo jo stovėjo R. ir kažkuris iš vaikinų, buvusių kitame automobilyje. Daugiau detalių neatsimena. Negali pasakyti, ką jie darė už tos parduotuvės. Paskui jis atsibudo tik tada, kai jie privažiavo prie jo namų Kaune. Neatsimena, ar prie parduotuvės „Aibė“ Išorų k. buvo merginų ar daugiau kokių žmonių. Gal po 2-3 mėnesių iš pažįstamų sužinojo, kad tada, kai buvo prie parduotuvės „Aibė“ Išorų k., R. iš kažkurio nepažįstamo vaikino atėmė telefoną. Jis nematė, kad R. kam nors būtų sudavęs smūgius. Jis pats (L. S.) niekam smūgių nesudavė ir jokių daiktų iš nieko neatėmė. Jis neatsimena, kad prie „Avitelos“ būtų buvusios P. ir S.. Jis nežino, kaip baigėsi istorija su telefonu, kurį R. atėmė, ir negirdėjo, kad R. iš to vaikino, iš kurio atėmė ar pagrobė telefoną, po to būtų reikalavęs pinigų. Apie tai niekas iš pažįstamų ar pats R. nepasakojo (2 t., b. l. 35, 36).

Liudytojas T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo mamai S. K.. Apie 2018 m. birželio 7 d. pagal skelbimą, rastą internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt, jis nusipirko mobilaus ryšio telefoną. Su telefono pardavėju jis susitiko prekybos centro „SAVAS“ aikštelėje už taromato. Asmens, iš kurio pirko telefoną, nepažįsta, šis asmuo jam sakė, kad telefono dokumentų neturi, nes jie išmesti (1 t., b. l. 85-87).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad užfiksuota, kad T. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-89).

2018 m. liepos 26 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 8", IMEI (duomenys neskelbtini), baltos spalvos korpusu, kurį savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas T. S.. Po apžiūros telefonas grąžintas J. L. (1 t., b. l. 90–94).

2018 m. liepos 18 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie parduotuvės „Aibė“, adresu Draugystės g. 1 Užusalių sen. Jonavos r. (1 t., b. l. 21–24).

2019 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis J. L. iš jam pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų (tame tarpe ir L. S.) neatpažino asmens vardu L., kuris 2018 m. pavasarį su R. L. buvo prie parduotuvės „Aibė“ Išorų k. Jonavos r., kai jis (J. L.) buvo mušamas (1 t., b. l. 45–47).

2019 m. sausio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas R. N. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino L. S. kaip asmenį, kuris 2018 m. pavasarį buvo prie parduotuvės „Aibė“ Išorų k. Užusalių sen. Jonavos r. Šis vaikinas liepė jam (R. N.) išlipti iš J. L. automobilio, o paskui nuėjo su J. L. ir R. L. už parduotuvės „Aibė“ (1 t., b. l. 145-147).

Tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad į pagrobtą mobilaus ryšio telefoną 2018 m. gegužės 11d. buvo įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini), kuri yra išankstinės apmokėjimo paslaugos. 2018 m. birželio 5 d. pagrobtu telefonu naudojosi abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad šis numeris priklauso įtariamajam R. L.), 2018 m. liepos 5 d. - abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad šis numeris yra liudytojo T. S.) (1 t., b. l. 70-71).

2018 m. lapkričio 5 d. vyr. tyrėjos J. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atlikus J. L. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių analizę (laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. spalio 23 d.), nustatyta, jog įtariamasis R. L. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su J. L. bendravo nuo 2018 m. gegužės 11 d. 18.41 val. iki 2018 m. gegužės 16 d. 20.49 val. (1 t., b. l. 77-78).

AB „Šiaulių bankas“ pateiktu J. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. iš J. L. sąskaitos E. M. į banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 500 Eurų (1 t., b. l. 103-106).

Duomenimis apie asmens turimas sąskaitas bankuose nustatyta, kad E. M., (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ turi sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118).

Tarnybiniu pranešimu dėl tikslios įvykio vietos nustatymo nustatyta, kad pagal nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, dalį pinigų J. L. R. L. perdavė kavinėje „XXL Cepelinai“, kuri yra netoli Ramučių k., Kauno r., tačiau negalėjo nurodyti kavinės adreso. Nustatyta, kad nurodytos kavinės adresas yra Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. (1 t., b. l. 25, 26).

Kaltinamasis visiškai pripažino įvykdęs nusikalstamas veikas, faktinės aplinkybės ir kaltė nustatytos išdėstytų įrodymų visuma. Byloje surinkti duomenys yra įrodymai, patvirtina visas reikšmingas aplinkybes, abejoti jais nėra pagrindo.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Teismo vertinimu, R. L. kaltė, padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų apklausose nurodytos aplinkybės, tarnybiniai pranešimai, aptarti tyrimo veiksmų protokolai, o būtent, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita bylos medžiaga. Paminėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą J. L. atžvilgiu, taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei pasinaudodamas bauginančia ir keliančia saugumo trūkumą nukentėjusiajam situacija, pagrobė iš nukentėjusiojo J. L. mobilaus ryšio telefoną, užvaldė svetimą turtą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

R. L. veikė tiesiogine tyčia: panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrob­da­mas sve­ti­mą tur­tą, jis suvokė, kad vei­kia prieš tur­to sa­vi­nin­ko valią, kad grobia svetimą turtą, nu­ma­tė nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius ir jų no­rėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Teismo vertinimu, R. L. kaltė, padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Todėl įvertinus įrodymų visumą teismas neabejoja, kad kaltinamasis atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą – nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas telefonas, reikalavo perduoti turtą (pinigus) turėdamas tikslą jį realiai užvaldyti, tai yra suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą tiesiogiai atliko BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, todėl R. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Skiriant bausmę R. L. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas. R. L. savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, padaryta žala atlyginta, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, praeityje teistas, nusikalto būdamas anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. sausio 29 d. (2 t., b. l. 59-61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 63), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 65), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina mažametį vaiką (2 t. b. l. 147), kaltinamojo draugė laukiasi kūdikio (2 t. b. l 148). Yra nustatytos dvi R. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, t.y. abi bausmės susijusios su laisvės atėmimu. Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. L. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje - paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę R. L. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į anksčiau išvardintus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. L. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje - paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant bausmės dalį artimą minimaliai, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, augina mažametį vaiką.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. L. teistas 2019 m. vasario 25 d Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu - 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Minėtu nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies subendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama artima minimaliai bausmės dalis – 4 mėnesiai. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal 2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Atsižvelgiant į R. L. jauną amžių, šeiminę - turtinę padėtį, į tai, kad augina mažametę dukrą, į tai, kad jo draugė laukiasi jo kūdikio, į jo nuoširdų ketinimą pakeisti gyvenimo būdą, bei įvertinus tai, kad R. L. su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusiajam atlygino žalą, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, manytina, jog bausmės tikslai R. L. atžvilgiu gali būti pasiekti atidedant paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant įpareigojimus: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti registravimąsį Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ( BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 punktas,7 punktas ir 8 punktas.), nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. L. visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis, (gautos 2018-07-24 nutarimu), kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis (gautos 2018-10-18 nutarimu), kompaktinis diskas su sąskaitų išrašais, gautais iš AB „Swedbank“, kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos S. M. 2018 m. lapkričio 16 d. apklausos įrašu, paliktini saugoti prie bylos.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti R. L. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir R. L. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant R. L.:

- per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamajam R. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su skambučių išklotinėmis, (gautos 2018-07-24 nutarimu), kompaktinį diską su skambučių išklotinėmis (gautos 2018-10-18 nutarimu), kompaktinį diską su sąskaitų išrašais, gautais iš AB „Swedbank“, kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos S. M. 2018 m. lapkričio 16 d. apklausos įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė