Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-03-30 · Civilinė byla Nr. 2-897-169/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
2-897-169/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00511-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Vidas Peikštenis
Civilinė byla Nr.2–897-169/2012Proceso Nr.2-29-3-00511-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 116.1; 125.1
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 30 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo formos pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. V. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti Mažeikių r. apylinkės teismo 2001-05-31 nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-78-03/2001 iš atsakovo A. V. priteisto jo nepilnametės dukters G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo formą iš ¼ dalies visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, į 200 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; skirti ieškovę nepilnametei dukteriai G. V. priteisto iš atsakovo materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise. Ieškinyje nurodė, jog teismas 2001-05-31 nutarimu civilinėje byloje Nr.AV-78-03/2001 iš atsakovo A. V. nepilnamečių vaikų – A. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui jos naudai buvo priteista ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2001-05-22 iki sūnaus A. pilnametystės, po to 1/3 dalies visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL iki sūnaus P. pilnametystės, po to ¼ dalies visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki dukters G. pilnametystės. Pažymėjo, jog šiuo metu jų sūnūs yra pilnamečiai, o dukterį, kuri gyvena su ja, auginanti viena, kadangi atsakovas su ja faktiškai nebendrauja, net nesidomi, kaip sekasi, neteikia jokio papildomo išlaikymo ir priteistą materialinį išlaikymą moka taip pat nereguliariai ir 2011-12-30 buvo įsiskolinęs 8.997,49 Lt, o tai reiškia, kad ieškovei vienai tenka šio vaiko išlaikymas ir, savaime suprantama, priežiūros našta. Pabrėžė, jog keturiolikmetė G. pagal socialinę brandą, amžių ir tuo pačiu išaugusius poreikius, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas, akivaizdžiai yra reikalinga didesnio materialinio išlaikymo nei prieš dešimtmetį jai buvo priteistas iš atsakovo minimalus, t. y. 1 MGL dydžio išlaikymas. Ieškovė nurodė, jog jos paskaičiavimu tam, kad jų nepilnametei dukteriai būtų užtikrintos būtinos sąlygos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, minimaliai yra reikalinga turėti bent 650 Lt maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokslo reikmenims nusipirkti ir apmokėti būsto, gyvybės ir sveikatos draudimo paslaugas.

Ieškovė ir atsakovas, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas V. Peikštenis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu išlaikymas buvo priteistas pagal anksčiau galiojusi kodeksą - ¼ dalis visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Jeigu būtų pajamos didelės, tai nebūtų pagrindo keisti tos formos, nebūtų buvę ir minties kreiptis į teismą. Atstovaujamosios dukters tėvas neturi didelių pajamų ir jis turi mokėti ne mažiau 1 MGL, dabar tai sudaro 135 Lt, o tai yra aiškiai per maža suma vaikui išlaikyti. Ieškovės materialinė padėtis irgi nėra gera. Prie bylos pridėta pažyma, kad atsakovas skolingas beveik 9000 Lt išlaikymo, skaičiuojant po 135 Lt. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo nustatyti periodines išmokas kiekvieną mėnesį po 200 Lt, kad būtų patenkinti bent minimalūs poreikiai. Pažymėjo, jog pasikeitė įstatymai, kurie nebenumato tokios išlaikymo priteisimo formos, kuri buvo anksčiau, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šalių dukra yra keturiolikos metų, nuo išlaikymo priteisimo praėjo beveik vienuolika metų, todėl akivaizdu, kad išaugo ir jos poreikiai. Mano, kad yra pagrindas nustatyti didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas minimalus išlaikymas. Atstovaujamoji yra paskaičiavusi, kad vaikui išlaikyti reikia bent 650 Lt: maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokslo reikmenims, būstui, gyvybės, sveikatos draudimo išlaidoms. Be to, nuo 2010-01-25 ieškovė bedarbė, gauna tik apie 530 Lt socialinę pašalpą, yra tik 60 procentų darbinga. Jai tų pajamų neužtenka kompensuoti tą dalį, kurios nemoka atsakovas gera valia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Byloje esančiais duomenimis: 2001 m. gegužės 31 d. nutarimo dėl alimentų kopija (b. l. 4); 2003 m. sausio 16 d. sprendimo dėl ištuokos kopija (b. l. 5-8); pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą (b. l. 10); 2011-12-30 antstolio pažyma apie išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 11); išlaikymo paskaičiavimu (b. l. 12-13); gyvybės draudimo liudijimo kopija (b. l. 14); pažyma apie nedarbo draudimo išmokas (b. l. 15); pažyma apie pajamas (b. l. 16); sprendimo dėl ieškovės darbingumo lygio kopija (b. l. 17-18); Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo dėl sprendimo pakeitimo kopija (b. l. 19) teismas nustatė, jog po nutarimo priteisti išlaikymą šalių dukrai G. praėjus beveik vienuolikai metų iš esmės pasikeitė, t. y. dėl bedarbystės ir dalinio darbingumo netekimo pablogėjo ieškovės turtinė padėtis bei pasikeitė – dėl amžiaus ir socialinės brandos išaugo nepilnametės dukters poreikiai, todėl yra pagrindas priteisto išlaikymo formą iš ¼ dalies visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pakeisti į 200 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei duomenų, apie savo pajamas ir turtinę padėtį nepateikė, tačiau ir sunki materialinė atsakovo padėtis jo neatleistų nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą.

G. V. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė I. V., nes su ja gyvena dukra (CK 3.190 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. SP-4251-(7.3185) bei įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina: žyminis mokestis pagal sumą, kuria padidinamos išmokos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus – 50 Lt (200 Lt – 135 Lt; 65 Lt x 12 mėn. = 780 Lt x 3 %, bet ne mažiau 50 Lt) bei 746,80 Lt advokato užmokesčio pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-365(7.3185) (LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Mažeikių r. apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-78-03/2001 iš atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisto jo nepilnametės dukters G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo formą iš ¼ dalies visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, į 200 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Skirti ieškovę I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukteriai G. V. priteisto iš atsakovo materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. V. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų:

50,00 (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio

ir 746,80 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti atsakovui A. V., jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas jis privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė