Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-81-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
1A-603-81-2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01302-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
Nuteistasis
E. J., E. Z.
Civilinis ieškovas
G. K.
Advokatai
Algirdas Sakalauskas
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-81/2011

Teisėja A. Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr.1-64-1-01302-2010-1;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistųjų E. J. ir E. Z. gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. J. ir E. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

E. J. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 284 str. 1 d. –laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliausiai, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. Z. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 2 d.- laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliausiai, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 65 str. 1d. 3p.a) pp. prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš E. Z. civiliniam ieškovui G. K. priteista 700 lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. dėl LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2010 m. spalio 23 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje - restorano (duomenys neskelbtini) , patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu bei grasinimais, t.y. suduodamas padėklu į baro stalviršį išgąsdino bei baugino minėto restorano darbuotoją V. V., grasino garsiu rėkimu greičiau įjungti prašomą muziką, po to restorane buvusiam nenustatytam asmeniui sudavė smūgius, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 23 d., apie 03 val., toje pačioje viešoje vietoje - restorano (duomenys neskelbtini) , patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, sėdėdamas prie stalo veiksmais įžeidinėjo bei tyčiojosi iš restorane buvusio nenustatyto asmens-alkoholiu apliejo veidą bei ketino suduoti rankine, tokiu būdu išprovokuodamas muštynes, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis į ir tvarka.

E. Z. dėl LR BK 284 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2010 m. spalio 23 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje - restorano (duomenys neskelbtini) , patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, būdamas įsižeidęs, kad restorano darbuotojos iškvietė apsaugos darbuotojus restorane triukšmavusiam ir muštynes sukėlusiam E. J., priėjęs prie barmenės V. V. ir administratorės R. B., barmenę V. V. ir administratorę R. B. išvadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ir tyčiojosi iš jų nepadoriu elgesiu- segdamasis kelnes priekinėje juosmens dalyje pasakė „kad gali apšlapinti joms ant galvos, kad savo lytinį organą varpą gali padėti“, tačiau šalia E. Z. buvęs asmuo neleido atsegti kelnių, tokiais veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, E. Z. dėl LR BK 286 str. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra 2010 m. spalio 23 d., apie 3 val. (duomenys neskelbtini)prie restorano (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vartodamas necenzūrinius žodžius, pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliams G. K., A. K. ir A. K., o būtent: minėtiems pareigūnams atvykus pagal gautą pranešimą į (duomenys neskelbtini) restoraną, kuriame neblaivus E. J. triukšmavo ir sukėlė muštynes bei vedant į tarnybinį automobilį E. J., E. Z. liepė E. J. nelipti į tarnybinį automobilį ir kartu su E. J. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, grasino ne tarnybos metu susidoroti, laipinant E. J. į tarnybinį automobilį, E. Z. ranka suėmė už patrulio G. K. rankos, patruliui A. K. E. Z. ranką patraukus, jis dviejų litrų talpos plastikiniu buteliu su užrašu „Coca Cola“ sudavė policijos pareigūnui G. K. į galvos sritį, dėl to G. K. sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendis nepagrįstas, veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirta per griežta bausmė. Jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., nes jo veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jis nemandagiai kalbėjo su padavėja ir susimušė su renginyje buvusiais asmenimis, o tai, nuteistojo manymu tik nedidelis chuliganizmas, kuris apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie asmenų. Apeliantas teigia, jog didelės žalos niekam nepadarė, gindamasis sudaužė tik keletą indų, už kuriuos buvo atlyginta, jokių pretenzijų niekas neturi, nukentėjusiųjų byloje taip pat nėra. Nenustatyta ir nesigilinta dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, todėl apkaltinamąjį nuosprendį priimti nebuvo pagrindo. E. Z. identiški veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 2 d. ir tokia teismo išvada išsamiai motyvuota, o apelianto veiksmai motyvuoti nebuvo.

Nuteistasis E. Z. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują-išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendis nepagrįstas, jo veika pagal LR BK 284 str. 2 d. kvalifikuota neteisingai, o dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, nuteistojo manymu, jis turėtų būti išteisintas. Veika turėtų būti kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 174 str., nes jo veiksmai pasireiškė tuo tuo, kad nemandagiai kalbėjo su kavinės darbuotoja, o tai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį. Jokios žalos savo veiksmais jis nepadarė, baro darbuotojų atsiprašė, pretenzijų jam neturi, tyčia sutrikdyti viešąją tvarką nesiekė, be to, dėl jo ir administracijos darbuotojų kilusio konflikto viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta.

Taip pat apeliantas teigia, jog jis pareigūnų atžvilgiu smurto nenaudojo, pareigūno G. K. parodymai, kad jam buvo suduota buteliu pilnu skysčio prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes iš daiktinio įrodymo-plastikinio butelio pažiūros protokolo matyti, kad jame skysčio buvo nedaug. Be to, butelis į komisariatą buvo pristatytas vėliau po to kai apeliantas buvo sulaikytas. Jo veiksmai taip pat turėtų būti kvalifikuojami kaip administracinės teisės pažeidimas.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų gynėjo, prašiusio apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistieji nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo išvados dėl E. J. kaltės padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, o taip pat ir išvados dėl E. Z. kaltės padarius LR BK 284 str. 2 d.bei 286 str. numatytas nusikalstamas veikas pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

E. J. kaip ir E. Z. neneigia, kad jie padarė inkriminuojamus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, t.y. E. J. pripažįsta, kad nemandagiai kalbėjo bei susimušė su renginyje buvusiais asmenimis, tačiau mano, kad tai negali būti kvalifikuojama kaip LR BK 284 str 1 d numatyta nusikalstama veika, o atitinka ATPK 174 str. numatyto nedidelio chuliganizmo sudėtį. E. Z. taip pat neneigia pačių faktinių veiksmų, t.y. pripažįsta nemandagiai kalbėjęs su baro administracijos darbuotojais, ir tai turi būti vertinama tik kaip nedidelis chuliganizmas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn dėl LR BK 284 str. 1 d. gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.).

Byloje nekyla abejonių, kad E. J. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Nors vyko uždaras vakaras-buvo švenčiamas gimtadienis, tačiau viskas vyko baro patalpose, dalyvaujant baro darbuotojoms. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. J. sudavė padėklu į baro stalviršį tuo išgąsdino bei baugino restorano darbuotoją, grasino garsiu rėkimu greičiau įjungti prašomą muziką, po to restorane buvusiam asmeniui sudavė smūgius, sėdėdamas prie stalo įžeidinėjo bei tyčiojosi iš restorane buvusio asmens-alkoholiu apliejo veidą, ketino suduoti rankine ir tuo išprovokavo muštynes. Šios aplinkybės nustatytos tiek paties E. J. parodymais, tiek ir išsamiais liudytojų V. V. bei R. B. parodymais, o taip pat ir E. Z. parodymais. E. J. pripažino, kad galėjo suduoti padėklu į stalą, nurodė, kad apsižodžiavo su svečiu, apipylė svečią gėrimu, paleido į svečią rankinę. E. Z. taip pat patvirtino, kad E. J. konfliktavo su asmeniu, po to degtine apipylė veidą kitam svečiui, įvyko muštynės. V. V. patvirtino, jog E. J. susimušė su vienu iš svečių, grasino jai suduoti padėklu per galvą, nes ji nepaleido muzikos, kokios jis norėjo, buvo iškviesta apsauga, tačiau jubiliatas pasakė, kad laiduoja už E. J., todėl jos sutiko, kad jis liktų. Po to E. J. apliejo degtine kitam svečiui veidą, metė rankinę į jį, tačiau nepataikė, sudaužė indus, įvyko muštynės. R. B. parodė, jog E. J. pradėjo ją įžeidinėti, keikti ją visokiais žodžiais, apie 3 val. sukonfliktavo su kitu vyriškiu, liejo gėrimu iš taurės į veidą, rankine kirto vyriškiui, įvyko muštynės. Dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo nutrauktas šventimas, kviesti apsaugos darbuotojai, po to kviesta policija. Restorane buvę žmonės patyrė išgąstį, bei buvo šokiruoti. Tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas, įžūlus elgesys- apliejimas alkoholiu, sviedimas rankinės, muštynės pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: buvo kviesti pasaugos darbuotojai, po to policija, t.y. du kartus sutrikdytas šventimas, šiuos veiksmus matė bei stebėjo kiti svečiai. Pažymėtina, jog E. J. atliktus veiksmus patvirtina ir byloje esančios nuotraukos bei vaizdo įrašas. Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino šiuos veiksmus bei pagrįstai konstatavo, jog atsirado LR BK 284 str.1 d. numatyti padariniai, t.y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Pažymėtina, jog teismas nurodė išsamius ir pagrįstus motyvus dėl kaltininko tyčios. Veiksmų intensyvumas, jų kiekis, pobūdis (du kartus pavartotas smurtas, provokuotos muštynės-tą patį asmenį matant kitiems svečiams apliejo degtine, metė rankinę į jį, dėl ko kilo muštynės, be to, gąsdino įžūliu elgesiu baro darbuotojas) rodo, jog nuteistasis elgėsi sąmoningai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad šiais veiksmais pažeidžiama visuomenės rimtis ir tvarka ir norėjo taip elgtis, nes iškvietus apsaugos darbuotojus nenurimo, toliau elgėsi įžūliai ir provokavo muštynes. Nuteistasis teigia, jog nesiaiškinta priežastis konflikto tarp jo ir kito asmens, dėl ko kilo susistumdymas, tačiau iš V. V. parodymų matyti, jog E. J. pakilo muštis tada, kai jį besistumdydami užkliudė kiti svečiai, be to, tiek objektyviais duomenimis-įrašais, fotonuotraukomis, tiek ir liudytojų parodymais nustatyta, kad antrą kartą muštynes E. J. išprovokavo savo elgesiu, t.y. šliūkštelėjo degtinę, metė rankinę. Pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 str. kvalifikuoti nuteistojo veiką nėra pagrindo, nes tiek pačių veiksmų pobūdis, tiek ir intensyvumas, trukmė, o taip pat ir kilę padariniai, t.y. realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka lemia nuteistojo veikos kvalifikavimą LR BK 284 str. 1 d., nes pagal ATPK 174 straipsnį atsakomybė gali kilti tik atvejais, jei realiai rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti, be to pačių veiksmų intensyvumas turi būti žymiai mažesnis, ir savo pobūdžiu jie neturėtų būti tokie įžūlūs bei taip akivaizdžiai ir įžūliai demonstruojantys nepagarbą visuomenei. Šiuo atveju gąsdinimas su padėklu daužant per barą, alkoholio pylimas ant žmogaus per stalą, rankinės metimas, dėl ko buvo išprovokuotos muštynės, parodo ypatingą nuteistojo elgesio įžūlumą bei negerbimą visuomenės taisyklių, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota sutinkamai su LR BK 284 str. 1 d., nes atitinka visus šiame straipsnyje numatytos veikos požymius.

Šalies argumentai

E. Z. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu LR BK 284 str. 2 d.

LR BK 284 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. LR BK 284 str. 2 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamąjį nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (apeigų atlikimo vieta ar neformalaus bendravimo vieta).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Z. necenzūriniais žodžiais išvadino net dvi baro, kuriame buvo švenčiama jo gimtadienio šventė, darbuotojas. Nors vakaras buvo uždaras, tačiau tai laikytina vieša vieta, nes baro darbuotojos ir svečiai buvo pašaliniai vieni kitiems asmenys. Baro darbuotojos iškoneveiktos matant kitiems svečiams. Be to, E. Z. ne tik išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau ir tyčiojosi iš jų nepadoriu elgesiu- segdamasis kelnes sakė apšlapinsiąs galvą, sakydamas kad gali savo lygtinį organą padėti. Pažymėtina, kad, toliau tęsti savo veiksmus nuteistajam sutrukdė šalia buvęs asmuo, kuris neleido atsegti kelnių. E. Z. neneigia, jog buvo kilęs konfliktas su baro darbuotojomis, tačiau teigia, jog viešąją tvarką tyčia sutrikdyti nesiekęs, viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Šie skundo argumentai laikomi nepagrįstais, todėl atmetami. Byloje nuosekliais V. V. bei R. B. parodymais nustatyta, kad jis būdamas įpykęs, kad baro darbuotojos iškvietė apsaugos darbuotojus dėl netinkamo E. J. elgesio, jas išvadino necenzūriniais žodžiais, pradėjo segiotis kelnes, sakė, kad apšlapinsiąs ant galvų, kad gali savo lytinį organą padėti. Abi liudytojos patvirtino, jog nuteistąjį sudrausmino vienas iš svečių, tokiu būdu, priešingai nei nurodo nuteistasis, jo konfliktą bei ištartus kitus asmenis įžeidžiančius, neabejotinai žeminančius žodžius, pasakė girdint pašaliniam asmeniui viešoje vietoje, tuo nebejotinai buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Veiką kvalifikuojant LR BK 284 str. 2 d. nėra būtina nustatyti, jog viešoji tvarka ir rimtis būtų realiai sutrikdyta, svarbu nustatyti, kad neteisėtais veiksmais buvo trikdoma visuomenės tvarka ir rimtis. Ši aplinkybė šioje byloje nustatyta, nes įžeidžiančius, žeminančius žodžius nuteistasis išsakė girdint pašaliniam asmeniui, viešoje vietoje. Todėl E. Z. veiksmų pobūdis bei intensyvumas - išvadinimas necenzūriniais žodžiai, žeminantis elgesys (segiojimasis kelnių bei sakymas, kad apšlapins galvą, padės lygtinį organą), tai, kad šie veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti prieš du asmenis, kad ypatingai žeminantį elgesį matė ir pašalinis asmuo, kuris sutrukdė atsisegti kelnes, leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys negali būti įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas, nes jo veiksmai savo pobūdžiu bei intensyvumu yra pavojingesni bei labiau pažeidžiantys viešąjį interesą, nei veika, numatyta LR ATPK 174 straipsnyje, todėl E. Z. veika sutinkamai su LR BK 284 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Tai, kad byloje nėra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais, pretenzijų dėl viešosios tvarkos niekas neturi, veikų vertinimui kaip nusikalstamomis bei jų kvalifikavimui nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 ar 2 d. esminės reikšmės neturi, nes šiuo atveju visų pirma yra ginamas viešas interesas, t.y. nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir jiems pritaikyti atitinkamo pobūdžio priemones. Be to, LR BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos kategorijai veikų, dėl kurių procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą, todėl nuteistųjų skundų argumentai dėl to, kad byloje nėra nukentėjusiųjų, laikomai nepagrįstais ir yra atmetami.

E. Z. taip pat ginčija jo nuteisimą dėl LR BK 286 str.. Skunde teigia, jog jis fizinio smurto nenaudojo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

E. Z. kaltė padarius LR BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo G. K. parodymais, liudytojo A. K. parodymais, iš dalies liudytojų V. V., R. B. parodymais. G. K. parodė, jog vedant E. J. prie automobilio, priėjęs E. Z. užsikabinęs į rankas trukdė vesti E. J., vadino įžeidžiančiais žodžiais, laipinant E. J. į automobilį, E. Z. turėtu 2 l talpos plastmasiniu „Coca Colos“ buteliu, kuriame buvo skysčio, trenkė ja per galvą prie ausies-sumuštą vietą perštėjo, iš jo šis butelis buvo atimtas. Šiuos jo parodymus patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai, kuris taip pat parodė, jog vedant E. J. į tarnybinį automobilį E. Z. nenorėjo leisti to daryti, traukė jį iš pareigūnų, sudavė rankoje turėtu „Coca colos“ buteliu G. K. per galvą, tada sulaikė ir E. Z.. V. V. bei R. B. parodė, jog jos nematė, kas vyko lauke, tačiau V. V. parodė, jog girdėjo kaip kažkas sakė, kad E. Z. buteliu pareigūnui sudavė per galvą, R. B. parodė, jog girdėjo kaip E. Z. žmona sakė, kad sugrįžusi jubiliato žmona sakė, kad jos vyras užtvojo policininkui per galvą, todėl ir jos vyrą išsivežė. Pažymėtina, kad byloje neinkriminuota aplinkybė, jog E. Z. tvojo per galvą su pilnu buteliu, tačiau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad iš tiesų E. Z. tvojo per galvą 2 l talpos „Coca colod“ buteliu G. K. per galvą, specialisto išvada (t1, b.l. 22) patvirtinama, kad pareigūnas dėl tokio smūgio galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau išorinių sužalojimų nekonstatuota. Pažymėtina, jog aptarti parodymai nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja tarpusavyje bei sudaro nuoseklią rodymų visumą nustatant aplinkybę, jog E. Z. sudavė buteliu per galvą pareigūnui. Byloje taip pat nustatyta, jog butelyje buvo skysčio. G. K. nurodė, jog butelis buvo pilnas, jį paėmė iš sulaikytųjų kameros tik vėliau , tačiau šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Tačiau net ir suduodant buteliu, kuris nebuvo pilnas, taip pat laikytina fizinio smurto panaudojimu. Specialisto išvadoje įvykio aplinkybės nurodytos tik tiek, kad buvo suduota plastikiniu buteliu, nenurodant pilnas jis ar ne, įvertinus šias aplinkybes duodama išvada, jog G. K. galėjo jausti fizinį skausmą, jei smūgis buvo suduotas į galvą. Tokiu būdu laikoma pagrįsta teismo nustatyta aplinkybė, jog G. K. buvo suduota buteliu per galvą, tai neabejotinai laikytina fizinio smurto panaudojimu, nes G. K. dėl to jautė fizinį skausmą. Tai, kad butelis buvo pateiktas praėjus trims valandoms po to kai į policijos komisariatą buvo pristatyti nuteistieji, nepaneigia aplinkybės, kad šis butelis buvo panaudotas suduodant smūgį nukentėjusiajam tuo metu, kai buvo bandoma įsodinti E. J.. Nors E. Z. neigė mačiusi kokį nors butelį E. Z. rankose, tačiau šie parodymai vertinant dėl E. Z. kaltės, padarius LR BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, vertinami kritiškai, nes ji yra nuteistojo E. Z. žmona, todėl suinteresuota padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės. Be to, šie jos parodymai paneigiami anksčiau aptartų įrodymų visuma. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog E. Z. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs LR BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis pasipriešino policijos pareigūnams, t .y neleido vesti E. J., buvo suėmęs už rankos pareigūnui, bei pavartojo fizinį smurtą-sudavė pareigūnui per galvą. Veiksmų pobūdis bei intensyvus rodo akivaizdžiai didesnį šios veikos pavojingumą, todėl E. Z. pagrįstai dėl šios veikos taikyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Bausmės nuteistiesiems skirtos teisingai. Skirdamas bausmes bei nustatydamas jų dydžius teismas LR BK 54 straipsnio dalies nuostatų nepažeidė, atsižvelgė ir įvertino nuteistųjų asmenybes (E. J. baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, registruotas darbo biržoje, E. Z. nusikalto išnykus teistumams, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba), padarytų veikų pavojingumą (E. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, E. Z. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą bei vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), pobūdį (padarytos veikos viešajai tvarkai bei viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, sutrikdyta viešoji tvarka, sukeltas fizinis skausmas, pavartotas fizinis smurtas), atsakomybę sunkiančią aplinkybę (nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmes už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, savo dydžiu mažesnes už šios bausmės rūšies vidurkį, o E. Z. už LR BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstam veiką- švelniausią bausmę-viešuosius darbus, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius teisėjų kolegijos manymu šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydžius ir pagrįstai skyrė nuteistiesiems bausmes, savo dydžiu mažesnes ar artimas paskirtų bausmių rūšių vidurkiams, net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmės būtų aiškiai per griežtos.

Subendrindamas E. Z. skirtąsias bausmes, teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 straipsnio 1d., 4d. bei 65 str. 1d. 3p. a) pp ir bausmes, skirtąsias pagal LR BK 284 str. 2d. ir 286 str., subendrino iš dalies jas sudėdamas. Tai, kad teismas taikė ne visiško bausmių sudėjimo taisyklę, o bausmes sudėjo iš dalies, taip pat rodo, jog teismas tinkami įvertino nuteistojo asmenybę bei kitas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, todėl skirtoji galutinė subendrinta bausmė- laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams bei skirti įpareigojimai nėra aiškiai per griežta bausmė, atitinka nuteistojo bei jo padarytų veikų pavojingumą ir yra būtina bei pakankama pasiekti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinių skundų motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų E. J. ir E. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Romualdas LincevičiusRegina Majauskienė