- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-384-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00749-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ALDTURTA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ULPAS“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALDTURTA“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALDTURTA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“ dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „ULPAS“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ALDTURTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus prekyba“ 30 982,72 Eur už atliktus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį, 1 115,58 Eur delspinigių, 8,05 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo 18 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15, pagal kurią ji įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą (per 8 kalendorinius mėnesius nuo darbų pradžios (darbų pradžia – 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo)) pastatyti pagal atsakovės užduotį (jos pateiktą projektą ir įkainotą veiklos sąrašą) prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Alytuje, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tinkamai neįvykdė iš statybos rangos sutarties kylančios prievolės atsiskaityti su ja už atliktus statybos darbus, todėl įvertinus užskaitymą dėl iš atsakovės įsigytų prekių bei dalį reikalavimo teisės perleidimo trečiajam asmeniui UAB „ULPAS“ iš viso liko skolinga ieškovei 30 982,72 Eur.
2. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ULPAS“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad įmonė buvo UAB „ALDTURTA“ subrangovė vandentiekio – kanalizacijos, šildymo, dujotiekio montavimo darbams. Statybos eigoje strigo ir darbai, ir apmokėjimas. Vėliau tarp UAB „ULPAS“ ir UAB „Alytaus prekyba“ tiesiogiai buvo sudaryta statybos rangos sutartis ir ji kaip rangovė atliko papildomus darbus įrengiant kondicionavimo sistemą už 1 500,00 Eur, už kuriuos atsakovė atsiskaitė. Tačiau jai nesumokėta už darbus, kuriuos ji objekte atliko kaip UAB „ALDTURTA“ subrangovė. Už subrangos pagrindu atliktus darbus privalėjo sumokėti UAB „ALDTURTA“, tačiau ji perleido, o UAB „ULPAS“ įgijo reikalavimo teisę, todėl patenkinus ieškinį būtų patvirtintas reikalavimo teisės perleidimo teisėtumas.
3. Atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 15 tarp šalių buvo susitarta, kad pagal jos pateiktą projektą ir teisės aktų reikalavimus numatyti darbai pastatant prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Alytuje bus atlikti už 593 784,41 Eur sumą (be PVM) arba 605 430,68 Eur (su PVM), įvertinus nuo 2015 m. liepos 1 d. pakeistą PVM mokesčio apskaičiavimą statybos darbams. Ieškovei už atliktus darbus buvo sumokėta 590 506,44 Eur. Ieškovė darbus vykdė nesilaikydama sutartyje nustatytų terminų, todėl ji (atsakovė) nuo 2016 m. birželio 27 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį. Darbų eigoje buvo nežymiai keičiamas projektas, tačiau atsakovė nepasirašė papildomo susitarimo prie rangos sutarties dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, nes projekto keitimas nebuvo esminis ir atsižvelgiant į patikslintą projektą, darbų mastas nepadidėjo, pasikeitė tik darbų pobūdis, t. y. vienoje vietoje padidėjo, kitoje sumažėjo. Atsakovė teigė, kad ieškovei pagal jos atliktus darbus buvo ne tik permokėta, bet atsakovė patyrė nuostolių, kadangi darbams pabaigti buvo pasitelkti kiti rangovai, dėl ko galutinai objekto sąmata buvo viršyta. Ieškovės ieškinyje nurodyta 24 163,45 Eur suma yra susidariusi už sunaudotą elektros energiją bei pirktas prekes iš atsakovės, tuo tarpu atliktas ieškovės įskaitymas yra negalimas ir pažeidžia galiojančius įstatymus – ieškovė neturėjo teisės atlikti užskaitymą. Atsakovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, tuo tarpu ieškovė nors ir gavo beveik visus pinigus pagal minėtą sutartį, darbų atliko mažiau nei numatyta sutartyje. Pagal sutartį atsakovė privalėjo sumokėti 605 430,68 Eur, sumokėjo 590 506,44 Eur bei papildomai pateikė prekių už 24 163,44 Eur, todėl yra visiškai įvykdžiusi savo kaip užsakovo pareigą apmokėti už atliktus darbus, tuo tarpu ieškovei neteisėtai užskaičius prekes bei sunaudotą elektros energiją, atsakovė yra permokėjusi ieškovei 9 239,20 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „ALDTURTA“: 1) atsakovei UAB „Alytaus prekyba“ 1 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 850 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 2 450 Eur ; 2) 250 Eur UAB„Statybinių teismo ekspertizių centras“ už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje; 3) 38,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei rangos sutartimi sutarus dėl fiksuotos darbų kainos, tačiau statybų eigoje dėl techninio projekto pakeitimo atsiradus papildomų brangesnių darbų atlikimo būtinybei, ieškovė privalėjo apie tai informuoti atsakovę, o to nepadariusi, privalėjo papildomus darbus atlikti už sutartyje nustatytą kainą. Anot teismo, nesant pasiekto abipusio susitarimo dėl papildomų darbų ir jų apmokėjimo, ieškovė veikė savo rizika, todėl tokio susitarimo nebuvimas, negali sukelti pasekmių šio susitarimo nesudariusios šalies atžvilgiu. Juolab, kad rašytinį siūlymą atsakovei pasirašyti papildomą susitarimą kaip priedą prie rangos sutarties, kur buvo detalizuotos kainos už darbus, ieškovė pateikė tik po to, kai buvo nutraukta statybos rangos sutartis su ja, kurios nutraukimo teisėtumo klausimo ieškovė teismo procese nekėlė.
4.2. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė statybos rangos darbus atliko nepilnai, darbų nebaigė, objektą užbaigė kiti rangovai, dėl ko atsakovė patyrė 64 572,44 Eur be PVM išlaidų, t. y. tokią sumą už darbus apmokėjo kitiems rangovams. Teismo vertinimu, ieškovės neatlikti darbai sudaro apie 10 procentų, kas nuo fiksuotos statybos darbų kainos yra 60 543,068 Eur. Tokiu būdu atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 90 procentų nuo fiksuotos rangos sutarties kainos, kas sudaro 54 488,76 Eur (apeliacinės instancijos teismo past.: turėtų būti 544 887,612 Eur). Kadangi atsakovė faktiškai yra sumokėjusi ieškovei 590 506,44 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Taigi, teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė ne tik turinti teisę į papildomų darbų apmokėjimą pagal rangos sutartį ar įstatymą, bet ji pilnai neįrodė ir naujų (papildomų) darbų apimties ir juo labiau kainos, nes pastarąją nurodė išimtinai savo nuožiūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu UAB „ALDTURTA“ Kauno apygardos teismo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:
5.1. teismas faktinių duomenų pagrindu padarė klaidingą išvadą dėl atsakovei palankių įrodymų vertinimo, neatsižvelgdamas į jų visumą, išskirtinai rėmėsi ekspertizės išvada, paaiškėjus, jog ji atlikta ne tuo pagrindu, kuriuo byloje kilo ginčas ir ne tais įrodymais, kurie pagristų realiai atliktus darbų kiekius (o ne darbų kainą), be to teismas neįsigilino į ginčo problemą, nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant ginčus statybos teisės srityje ir to pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą;
5.2. pasirašydamos rangos sutartį, šalys sulygo dėl darbų kainos pagal pateiktą prie sutarties techninį projektą bei susitarė dėl jos konkrečių keitimo ir nustatymo kriterijų ateityje, o būtent: sutarties 2.1.1–2.1.2 punktuose numatė ir sutarė, kad kaina gali atitinkamai kisti, o sutarties 2.2 punkte numatė, kad kaina gali kisti ir keičiant užsakovui pakeitus projektą. Be to, sutarties 5.2 punkte sulygta, kad užsakovas pasilieka teisę dėl objektyvių priežasčių keisti darbų apimtis apie tai prieš konkrečių darbų pradžią informavęs rangovą, ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą informuoti apie kainos padidėjimą, nors šios aplinkybės ir kainos keitimo tvarka jau buvo reglamentuota ir suderinta sutartyje, t. y. užsakovui pakeitus darbų apimtis, užsakovas įsipareigojo ir sumokėti ne sutartyje numatytą kainą, o sumokėti pagal faktiškai atliktus darbus. Juolab, kad atsakovės iniciatyva pakeitus techninį projektą, pasikeitė ne tik darbai, bet ir jų pobūdis, kai kuriuos jų reikėjo perdaryti, todėl, ieškovės manymu, natūralu, kad sutartyje numatytų darbų pirminė kaina pasikeitė;
5.3. ieškovė nereikalauja mokėti už neatliktus darbus ir pažymi, jog pati atsakovė neginčija, kad visi darbai, kuriuos nurodė ieškovė, yra atlikti objekte, raštiškų pretenzijų dėl darbų kokybės pateikta nėra, darbus prižiūrėjo atsakovės pasamdytas techninis prižiūrėtojas, buvo pildomi darbų žurnalai, pagal tai kokie darbai atliekami objekte. Atsakovės nepagrįstas atsisakymas priimti paskutinius atliktus darbus objekte, negali būti pagrindas jų neapmokėjimui, juo labiau, kad darbai buvo atlikti pagal pačios atsakovės pageidavimus vykdant pakeistą techninį projektą;
5.4. nepagrįstai teismas rėmėsi statybos darbų ekspertizės išvadomis, nes jose atsakyta ne į statybinius, bet tik į teisinio pobūdžio klausimus, dėl ko byloje liko neaišku, kiek konkrečių darbų ieškovė atliko pagal pirminį projektą, kiek darbų atliko pagal pakeistą projektą ir kiek jau atliktų darbų pagal pirminį projektą neliko pakeistame projekte, nors tie darbai atlikti. Be to, atlikdamas ekspertizę ekspertas rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, atliktu 2015 m. vasarą, kai tuo tarpu ieškovės darbai objekte buvo atliekami ir 2016 metais; ekspertizė buvo atliekama remiantis darbų kainomis, o ne faktiškai atliktais darbais, nors šalys buvo orientuotos ne į atskirų darbų kainas, bet į darbų apimtį už sutartyje numatytą konkrečią sumą; ekspertas neįvertino kainos ir darbų kitimo santykio, pagal jau atliktus darbus. Taigi, ieškovė mano, kad ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis ieškinio atmetimo pagrindą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ prašo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo sumokėta visa sutartyje aptarta suma ir sutarties nutraukimo dienai pilnai atsiskaityta pagal sutartį. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek proceso metu patvirtino, kad darbai nebuvo atlikti pilnoje apimtyje, kas suponuoja teisę užsakovui proporcingai atliktų darbų apimčiai sumažinti sutarties kainą. Kita vertus, anot atsakovės, ieškovė privalėjo atlikti statybos darbus sutartyje nustatytos kainos ribose, nes prieš vykdydama tariamai papildomus darbus, ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl sutartyje numatytos kainos keitimo. Juolab, kad pakoreguotame projekte darbų apimtys liko tokios pačios, pasikeitė tik darbų pobūdis, todėl ieškovė, atsižvelgiant į neatliktus darbus, turėjo pilnai tilpti į sutartyje šalių susitartą kainą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė, manydama, jog pagal pakoreguotą projektą numatyta daugiau darbų, turėjo teisę ne tik iki darbų pradžios kreiptis į atsakovę dėl sutartyje numatytos kainos koregavimo, bet ir pasinaudoti teisės aktuose įtvirtintu sutarties nutraukimo principu. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė dėl sutarties pakeitimų į atsakovę kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 19 d., t. y. kai sutartis jau buvo nutraukta. Atsakovė taip pat mano, kad ekspertizė buvo objektyvi ir joje pilnai bei objektyviai atsakyti visi klausimai, kurie buvo pateikti ekspertui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys)
Faktinės bylos aplinkybės
9. Nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. kovo 18 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 15 (toliau – sutartis). Ieškovė (apeliantės) UAB „Aldturta“ įsipareigojo pagal užsakovės (atsakovės) UAB „Alytaus prekyba“ užduotį ir jos pateiktą projektą per 8 mėnesius nuo statybos darbų pradžios pastatyti prekybos paskirties pastatą Alytuje, (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Alytaus prekyba“ įsipareigojo sudaryti sąlygas statybos darbams atlikti ir sumokėti sutartyje nustatytą fiksuotą kainą - 593 784,41 Eur sumą be PVM, kas su PVM turėjo būti 718 479,14 Eur. Nuo 2015-07-01 dėl pasikeitusio įstatymo panaikinus PVM mokėjimo pareigą statytojui ir dėl to atlikus perskaičiavimus, bendra statybos objekto kaina yra 605 430,68 Eur. Ginčo dėl galutinės sutartimi nustatytos darbų kainos tarp šalių nėra. Į objekto kainą pagal sutarties sąlygas įtraukti subrangovų darbai pagal pateiktą prie sutarties techninį projektą. Neatskiriama sutarties dalis, apsprendžianti objekto kainą, yra tarp šalių pasirašytas įkainotas veiklos sąrašas ir objektinė sąmata. Neatskiriama sutarties dalis taip pat yra statybos techninis projektas, parengtas iki sutarties sudarymo 2014 m. birželio mėnesį. Atsakovei statybos darbų eigoje iškilo būtinybė keisti techninį projektą, kas buvo padaryta 2015 m. liepos mėnesį, t. y. techninis projektas O laidos buvo pakeistas parengiant naują A laidos statybos techninį projektą, tolimesni statybos darbai buvo vykdomi pagal pastarąjį (pakeistą) projektą. Šalys pasikeitus statinio techniniam projektui nesudarė susitarimo dėl statybos darbų kainos pakeitimo, t. y. sutartis nebuvo pakeista. Apeliantei per 8 mėnesių laikotarpį neatlikus darbų, atsakovė vienašališkai nuo 2016 m. birželio 27 d. nutraukė statybos rangos sutartį, o neatliktus pagal techninį projektą darbus objekte užbaigė kiti rangovai. Atsakovė už atliktus statybos rangos darbus apeliantei sumokėjo 590 506,44 Eur, apeliantė teigia, kad ji atliko darbų už 652 815,01 Eur, todėl atsakovė jai dar yra skolinga 62 308,57 Eur sumą, tačiau už gautas iš atsakovės prekes ji atlikusi 24 163,45 Eur įskaitymą, o taip pat perleidusi reikalavimo teisę į 7 162,40 Eur sumą uždarajai akcinei bendrovei „Ulpas“, todėl teigia, kad galutinė atsakovės skola jai sudaro 30 982,72 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais ir nurodo, kad su apeliante yra visiškai atsiskaičiusi ir netgi permokėjusi jai tam tikrą sumą, nes apeliantė neatliko visų darbų.
Dėl ginčo esmės
10. Byloje kilo ginčas, ar 2015 m. liepos mėnesį pakeitus pradinį (O laida) statinio techninį projektą į naują (A laida), pagal kurį darbų apimtis padidėjo, apeliantė įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus (sutarties 2.2 p., 5.2 p.), t. y. padidinti (pakeisti) darbų kainą.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
12. Byloje nėra ginčo, kad šalys sutartyje nurodė konkrečią darbų kainą (593 784,41 Eur sumą be PVM).
13. Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).
14. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).
15. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 str. 4 d.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
16. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog šiuo atveju reikia vadovautis ne konkrečios kainos principu, o sutarties 2.2. punktu bei 5.2. punktu, kurie visiškai atitinka CK 6.685 straipsnio 1 dalies bei CK 6.687 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad apmokėjimas vykdomas sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
17. CK 6.687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Taigi, ši įstatymo nuostata įpareigoja laikytis sutartyje nustatytos apmokėjimo tvarkos (kada mokėti avansą, kada apmokėti už darbus, per kiek laiko apmokama ir pan.), tačiau byloje kilęs ginčas ne dėl apmokėjimo tvarkos nesilaikymo, o dėl darbų kiekio ir kainos už juos, kas nepatenka į šios įstatymo normos reguliavimo sritį.
18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad būtina vadovautis sutarties nuostatomis sprendžiant šalių ginčą, tačiau pažymi, kad apeliantė netinkamai (išimtinai sau naudinga linkme, nesistemiškai) aiškina sutarties 2.2. punkto ir 5.2. punkto nuostatas. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad „sutartinė kaina gali būti keičiama, užsakovui pakeitus projektą, padidinus arba sumažinus statybos darbų apimtis ar dėl kitų sutartyje nenumatytų užsakovo nurodymų pasikeitus galutinei kainai“, o 5.2. punkte numatyta, kad „užsakovas pasilieka teisę dėl objektyvių priežasčių keisti darbų apimtis apie tai prieš konkrečių darbų pradžią informavęs rangovą, ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos sutarties nuostatos nenumato apeliantei (kaip rangovei) galimybės nesilaikyti sutarties nuostatų dėl sutartos konkrečios kainos, t. y. reikalauti didesnės kainos už atliktus darbus. Šios sutarties nuostatos tik numato galimybę (sąlygą), kada gali būti keičiama sutarta kaina, tačiau nenumato, kad esant šioms galimybėms (sąlygoms) šalys vienašališkai gali (ar turi, privalo) keisti sutarties kainą. Sutarties 2.1.1. punkte numatyta, kad „į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas darbo užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo“. Taigi, sutartyje aiškiai pasakyta, kad apeliantė neturi teisės reikalauti didesnės kainos, jeigu dėl to nebuvo susitarta raštu, t. y. nebuvo pakeista sutarties objekto kaina abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Byloje nėra ginčo, jog jokių susitarimų (nei žodinių, nei rašytinių) tarp šalių dėl sutarties kainos keitimo nebuvo, todėl apeliantė neturi jokio sutartinio pagrindo reikalauti iš atsakovės didesnės kainos, negu nurodyta sutartyje.
19. Apeliantė nurodo, kad darbų apimtis ir sutarties kaina padidėjo atsakovei pakeitus statybos techninį projektą, t. y. apeliantė sutarties kainos padidėjimą sieja su pakeitimais sutarties dokumentuose (statybos techniniame projekte) (CK 6.685 str.), o ne su papildomų darbų atlikimu, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos ar sutarties dokumentuose (CK 6.653 str. 4 d., 6 d.; 6.684 str. 4 d.). CK 6.685 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybų darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio“, o 2 dalyje numatyta, kad „rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (šio kodekso 6.204 straipsnis)“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal statybos darbų projekte (A laida) padarytus pakeitimus, papildomų darbų kaina padidėjo tik 3 procentais (o ne daugiau kaip 15 procentų) nuo bendros sutarties kainos (t. 3, b. l. 134, ekspertizės akto b. l. 72), todėl apeliantė, remiantis CK 6.685 straipsnio nuostatomis, neturi teisės reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą.
20. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl ekspertizės neteisingumo ir neobjektyvumo. Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taigi, pirmiausia, pažymėtina, kad apeliantės keliamos abejonės dėl ekspertizės objektyvumo yra deklaratyvaus (bendro) pobūdžio, aiškiai neįvardinant, kodėl (kurioje vietoje) ekspertizės aktas yra neteisingas (kokią tai įtaką turi ginčo esmei), t. y. apeliantė nenurodė pagrįstų motyvų, kurie keltų abejones ekspertizės akto objektyvumu. Antra, vienas iš esminių apeliantės motyvų kvestionuojant ekspertizės aktą tai, kad ekspertas neva rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atliktu 2015 m. vasarą, kai darbai buvo atliekami ir 2016 m. Tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas (protokolas su filmuota medžiaga), kuriuo rėmėsi ekspertas, buvo atliktas ne 2015 m., o 2016 m. birželio 30 d., kas tik patvirtina būtent apeliantės teiginių neteisingumą ir neobjektyvumą. Trečia, kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, atliekant ekspertizę buvo remtasi visa šalių pateikta bylos medžiaga (lokalinėmis sąmatomis, priėmimo-perdavimo aktais, atliktų darbų aktais, apeliantės pateiktais paaiškinimais, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir kt.) bei buvo atsakyta į šalių pateiktus klausimus, kurie, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra teisinio pobūdžio.
21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovės patirtos 400 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose.
23. Taip pat iš apeliantės valstybei priteistinos 26,84 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „ALDTURTA“, j. a. k. 302454969, atsakovei UAB „Alytaus prekyba“, j. a. k. 149642538, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „ALDTURTA“, j. a. k. 302454969, valstybei 26,84 Eur (dvidešimt šešis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.