Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. J. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą:

2020 m. liepos 7 d., apie 16:30 val., kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių girtumas), turėdamas tikslą neteisėtai atvirai įsibrauti į buvusiai sutuoktinei J. J. priklausančią gyvenamąją patalpą - vasarnamį, jai užsirakinus vasarnamio duris ir V. J. neįsileidus į vidų, nukentėjusiosios akivaizdoje tyčia 3-4 kartus smogdamas kirviu išdaužė vasarnamio lango stiklą ir pro jį neteisėtai įsibrovė į J. J. gyvenamąją patalpą.

Be to, jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų:

2020 m. liepos 7 d., apie 16:30 val., kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių girtumas), tyčia kirviu išdaužęs vasarnamio, priklausančio J. J. lango stiklą ir pro jį neteisėtai atvirai patekęs į vasarnamio vidų, rankoje laikydamas iškeltą kirvį ir tokiu būdu jį demonstruodamas, nusivijo išsigandusią ir dėl kilusio pavojaus gyvybei ir sveikatai iš namų į kiemą bėgusią J. J. ir lauke, ant vasarnamio laiptų, viena ranka sugriebęs už rūbų parvertė nukentėjusiąją ant suolo, kuri griūdama dešinės rankos žastu trenkėsi į suolo atramą, po ko pastarajai atsistojus, viena ranka suėmęs jai už galvos trenkė nukentėjusiosios galvą į metalinį vamzdį ir pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė kaire kūno puse į sieną. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, stovėdamas priešais J. J. ir demonstruodamas rankoje iškeltą kirvį, taip savo veiksmais grasindamas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kita ranka sugriebė J. J. už kaklo ir ją smaugė ir tokiais savo veiksmais padarė buvusiai sutuoktinei poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto šoniniame paviršiuje bei smulkias kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje odoje, taip grasino nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis V. J. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad buvo išgėręs, norėjo pajuokauti, parodė 100 Eur, o J. J. juos griebė, paskui atidavė. Nuėjo namo, vėliau išėjo į daržą, pasiėmė kirvį ir išdaužė langą. Gal ir grasino, buvo praradęs amą, kai išdaužė langą atsigavo, kaltę pripažįsta visikai, labai gailisi.

Iš 2020 m. liepos 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, jog J. J. nurodė, kad 2020 m. liepos 7 d., apie 16:30 val., į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atėjo jos buvęs sutuoktinis V. J., kuris rankoje laikydamas kirvį išdaužė balkono durų stiklą, bei griebęs ranka už kaklo ištempė į kiemą ir trenkė į namo sieną, dėl ko patyrė fizinį skausmą bei nuostolį dėl išdaužto stiklo (b. l. 1- 3).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK tyrėjos L. Š. 2020 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK VS vyresniuoju tyrėju A. P., apie 16.35 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą ir nuvyko į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Kieme buvo pastebėtas kruvinas V. J., kuriam nustatytas 1.66 promilių girtumas. Atvykusi GMP nustatė, kad ant V. J. rankų yra pjautinės žaizdos, jas reikia siūti, todėl jis išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Vėliau į įvykio vietą atėjo pranešėja J. J., kuri paaiškino, kad pas ją atėjo neblaivus buvęs vyras V. J., rankoje turėjo kirvį ir kai buvo neįleistas į vidų, išdaužė balkono lango stiklą, per jį lindo ir susipjaustė rankas. Vėliau V. J. naudojo prieš ją fizinį smurtą, smaugdamas bei trenkdamas jos kairės pusės galvos sritimi į namo sieną, nuo ko J. J. patyrė fizinį skausmą (b. l. 12-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra ūkinio pastato dalis, įruošta kaip gyvenamasis būstas, adresu: Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) ir kiemas. Apžiūrint ūkinį pastatą, prie įėjimo, rastas atremtas į suolą kirvis, aplink jį ant betono dangos ir suolo sėdimos dalies - daug raudonos spalvos, panašių į kraują, dėmių. Gyvenamojo būsto viduje, pro koridorių patekus į svetainę, įrengtą kartu su virtuve, patalpos dešinėje pusėje užfiksuotas išdaužtas balkono durų stiklas. Lango rėme likęs stiklas turi aštrias briaunas, ant kurių užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Aplink ant žemės matosi stiklo šukės su raudomis, panašiomis į kraują, dėmėmis (b. l. 21-28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1086/2020(03) nustatyta, kad apžiūrėjus J. J. rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairio žasto šoniniame paviršiuje bei smulkios kraujosruvos kaklo dešinės pusės odoje. Smulkios kraujosruvos kaklo dešinės pusės odoje galėjo gautis sugriebus ir spaudžiant kaklą ranka. Kaktos ir abiejų žastų poodinės kraujosruvos gavosi sumušus bei atsitrenkus, mažiausiai trimis poveikiais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 86).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Įraše nurodyta data - 2020/07/07. Įrašo pradžia 16:58:41. Filmuojamas kiemas, matosi baltų plytų namas, kitoje kiemo pusėje ūkinis pastatas. Kieme stovi vyras, tyrimui žinomas kaip V. J.. Jo marškinių abi rankovės išteptos raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju, matosi kruvina dešinės rankos plaštaka, riešas. Ant jo rūbų viršutinės dalies matosi raudonos spalvos dėmės. V. J. sako: „Nėra jos, išėjo prie kaimynės“. Paskui sako: „Va, pareina kurv...“. Į pareigūnės klausimą, kodėl susipyko, nurodo, kad nežino, vienas kitam žodį pasakė, aiškina, kad žmona su kirviu perkirto, rodo į dešinę ranką. Į kiemą ateina moteris, tyrimui žinoma, kaip J. J.. V. J. rodo į savo ranką ir sako: „Va, žiūrėk ką padarei“. Moteris veido kairę pusę užsidengusi medžiagine skiaute, jos marškiniai ištepti raudonos spalvos dėmėmis. Pareigūnas klausia, kas yra galvai. Pastaroji aiškina: „Gumbas yra. Atėjo su kirviu prie langų, esame išsiskyrę, su kirviu priėjęs langą išplakė, per stiklus lindo ir susipjaustė. Kai jis įlindo, aš pro duris išbėgau“. Kai J. J. nusisuka, matosi, kad marškiniai nugaroje ištepti raudonos spalvos dėmėmis. Visi eina link ūkinio pastato. J. J. sako, kad ji gyvena vasarinėje ir rodo į baltų plytų ūkinio pastato dalį. Šalia vasarinės matosi suoliukas, į kurį atremtas kirvis. Pareigūnai klausia V. J., dėl ko jis meluoja, nes ant kirvio nieko nėra, nėra kraujo. Pareigūnas nustato V. J. 1,66 prom. girtumą. Pareigūnas sako: „Tu čia ranką įsipjovęs esi, kur tu įsikirtęs, nemeluok“. V. J. rodo į dešinę ranką ir sako, kad čia perkirsta. J. J. nurodo, kad jis per stiklus lindo ir susipjaustė. Pareigūnas klausia V. J., dėl ko puola su kirviu ant buvusios žmonos. V. J. nieko neatsako. Nustatomas J. J. girtumas - 0 ,00 prom. filmuojamas ūkinis pastatas. Matosi, kad dalis ūkinio pastato (dešinė pusė) - baltų plytų, kita dalis (kairė pusė) - medinė. Ūkinio pastato dalis, vidurys, jungiantis medinę ir baltų plytų pastato dalis - baltų plytų. Per vidurį - medinės ūkinio pastato durys. J. J. ūkinio pastato dešinėje pusėje esančią baltų plytų dalį, įvardija „vasarine“ ir sako, kad čia ji gyvena. Įėjimas į baltų plytų priestatą (vasarinę) yra šone, kairėje pusėje. Suolas apklotas užtiesalu. Ant užtiesalo matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes. Į suolą atremtas kirvis. Ant betono dangos, šalia suolo matosi dėmės, panašios į kraujo (b. l. 87-91).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis apžiūrėtas. Nustatyta, kad 51 cm ilgio kirvio kotas išteptas tamsiai raudonos spalvos dėmėmis. Dėmės atrodo taip, lyg skystis būtų tekėjęs kirvio kotu (b. l. 93-97).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro turinys. Pateiktos dvi garso įrašo skaitmeninės kopijos. Išklausius vieną garso įrašą girdisi, kad atsiliepus bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai, moteris tolumoje sako: „Virš kirvį laikiau, būtų su kirviu, būtų labanaktis. Jezau, nesusigaudau“. Skambutis nutrūksta. Antrame įraše skambina BPC darbuotoja. Moteris atsiliepia ir nurodo, kad „noriu policijos, neprisišaukiu, vyras su kirviu atėjo(...). Girtas visą dieną yra. Skauda, gumbas yra“. Operatorė tikslina adresą. Paskui moteris toliau pasakoja: „Atbėgo su kirviu, girtas nuo pat ryto, su kirviu langą išdaužė ir pats per tą langą įlindo“. Patikslina, kad tai V. J., jos buvęs vyras. Nurodo, kad reikalinga GMP. Operatorė klausia, kam reikalinga. Moteris atsako: „Gali ir man reikia, gal kokių raminančių, gumbas yra kaktoje, smaugė už gerklės“. Operatorė klausia, kiek jai metų. Atsako, kad (duomenys neskelbtini), prisistato, kad ji yra J. J.. Girdisi, kad moteris pradeda verkti (b. l. 105-106).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo išrašo nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 d. 17.01 val. V. J. nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, J. J. - 0.00 prom. neblaivumas (b. l. 157-158).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. J. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, pensininkas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės.

Nukentėjusioji J. J. pareiškė ieškinį 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1 t. b. l. 46-47), teismo posėdžio ieškinį sumažino iki 1000 Eur, kuris tenkintinas iš dalies. Nurodė, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją naudojo brutualų ir cinišką smurtą – smūgiavo į galvą, pargriovė, smaugė, laikydamas rankoje iškeltą kirvį, suprasdamas, kad taip sukelia skausmą, baimę, stresą, fizines ir psichologines kančias. Dėl sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, negali normaliai bendrauti su pažįstamais, kaimynais, nes nejaukiai jaučiasi. Atsirado nesaugumo, baimės jausmas, kad bet kada gali būti užpulta ir sužalota, kad bet kada gali būti įsibrauta į jos namus. Netikėtas įsibrovimas į jos gyvenamąją patalpą, užpuolimas, pargriovimas ant medinio suolo, smaugimas, bijojimas, kad gali būti nužudyta, sukėlė stresą, pažeminimą, tai iš esmės neigimai paveikė jos psichologinę būseną.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama, į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su įsibrovimu į gyvenamąją patalpą, fizinio smurto pavartojimu, dėl to nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, jautė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis pensininkas, gauna 257 Eur pensiją, kitų pajamų neturi, serga onkologine liga. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai mažintinas iki 800 Eur, civilinį ieškinį išmokant per 8 mėnesius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su J. J. (išskyrus žalos atlyginimo atvejus), nesiartinant prie jos arčiau kaip 10 metrų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su J. J. (išskyrus žalos atlyginimo atvejus), nesiartinant prie jos arčiau kaip 10 metrų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su J. J. (išskyrus žalos atlyginimo atvejus), nesiartinant prie jos arčiau kaip 10 metrų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su J. J. (išskyrus žalos atlyginimo atvejus), nesiartinant prie jos arčiau kaip 10 metrų.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su J. J. (išskyrus žalos atlyginimo atvejus), nesiartinant prie jos arčiau kaip 10 metrų.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. J. J. J. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, juos išmokant per 8 mėnesius.

Daiktinius įrodymus kvitas B serija BBB Nr. 038937 (b. l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.