Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant J. A. ir jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui teismo posėdyje išnagrinėjęs J. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Simaitienės 2010-11-10 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. A. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Jasevičiaus 2010-10-21 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos STT Klaipėdos valdyboje 2010-09-14 buvo gautas J. A. skundas dėl detaliojo plano rengimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), o 2010-09-15 skundo patikslinimu J. A. prašė Klaipėdos miesto Savivaldybės architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo K. V. bei B. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo korupcinio pobūdžio susitarimo rengiant žemės sklypo detalųjį planą.

Lietuvos Respublikos STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistė R. D. 2010-09-20 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą J. A. apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius 2010-10-21 priėmė nutarimą netenkinti skundo. Prokuroras sprendimą motyvavo tuo, jog J. A. pareiškime nurodyti faktai dėl K. V. bei B. K. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo yra akivaizdžiai neteisingi, nes J. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie galimas korupcines veikas, o pareiškėjo teiginiai apie tokias veikas pagrįsti pastarojo asmenine nuomone, nes buvo priimtas jam nepalankus procesinis sprendimas. Prokuroras pažymėjo ir tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas yra tik derinamas ir nėra patvirtintas. Šį nutarimą J. A. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. Simaitienė 2010-11-10 nutartimi atmetė J. A. skundą, ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatyti du ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas – ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymų leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų: kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, Teismas pažymėjo, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo vertintinas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką yra vertinami gautame pareiškime nurodyti faktai bei argumentai. Teismas pažymėjo, kad baudžiamieji įstatymai nenumato, jog teisėsaugos institucijos tiria pareiškimus ar pradeda ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus bei prielaidas dėl galimų nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, padarė išvadą, jog prokuroras, išnagrinėjęs J. A. skundą, tinkamai nustatė, kad nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nėra pagrindo ir naikinti 2010-10-21 prokuroro nutarimo.

J. A. skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Nurodo, kad pateiktos medžiagos ir pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių analizė leidžia pagrįstai teigti, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis abstraktaus ir formalaus pobūdžio teiginiais. Preiškėjo manymu, tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga. Tik ikiteisminio tyrimo metu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinkus ir įvertinus informaciją, galima nuspręsti, ar ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduota teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas. Kadangi ikiteisminio tyrimo institucijos, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo teisėją, neįvykdė Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos pareigos, t. y. nepatikrino gautos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nerinko nusikalstamą veiką pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų, todėl nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog turi būti atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje visiškai nėra pasisakyta dėl jo skunde pateiktų nesutikimo su prokuroro nutarimu motyvų, šie neišnagrinėti ir niekaip neįvertinti.

Teismo posėdyje J. A. ir jo atstovas advokatas E.Giedraitis prašė skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Motyvai, kuriais remdamasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjo skundą, yra pagrįsti.

BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t. y. jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

BK 228 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 str. iškyla, jei veika padaroma tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori.

BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai. Tai yra teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 229 str., būtina nustatyti ir didelę žalą, atsiradusią dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo.

Lietuvos Respublikos STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistė R. Druskinytė, išanalizavusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet jo daromomis prielaidomis, samprotavimais bei, galimai, emocijomis, susiformavusiomis detaliojo plano rengimo metu. Specialistė visiškai pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, manydamas, kad detaliojo plano viešo susirinkimo metu buvo padaryti pažeidimai, pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą gali kreiptis į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją. Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių patikslinimo metu jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų korupcinio pobūdžio susitarimą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo K. V. ir B. K. bei galimo K. V. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nebuvo gauta. Su šiais specialistės teiginiais sutiko tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. Simaitienė. Pareiškėjas, skųsdamas specialistės nutarimą, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, nenurodė jokių savo nesutikimo motyvų, pabrėždamas vien tik tai, jog tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga. Kaip jau buvo minėta, jei yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t. y. jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Aukštesniojo teismo nuomone, faktinės aplinkybės yra aiškios, todėl išvada, kad nepadarytos veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 ar 229 str. požymių, yra pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti Apylinkės teismo priimtos nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties panaikinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.