- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-9223-772/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04204-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovui (ei) E. Č. ir jos atstovui (ei) adv. I. M., Institucijos atstovui (ei) E. B., neatvykus atsakovui (ei) L. Š., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) E. Č. ieškinį atsakovui (ei) L. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. Č. priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - VVTAĮT).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. Č., kurios tėvas yra atsakovas L. Š.. Tėvystės atsakovas po vaiko gimimo nepripažino, todėl vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime kaip tėvas jis ir nebuvo nurodytas. Ieškovė su atsakovu susipažino 2015 metų liepos mėnesį, pradėjo artimai bendrauti, kartu gyventi ir vedė bendrą ūkį, nors santuokos su atsakovu nėra sudariusi. Sužinojusi, kad laukiasi, pranešė apie tai atsakovui. Ieškovė su atsakovu susipyko prieš vaiko gimimą, dėl to išėjo gyventi skyrium nuo atsakovo, tuo jų bendravimas ir pasibaigė, toliau ryšių su atsakovu ji nebepalaikė.
Kadangi atsakovas savo vaiko L. Č. gyvenimu niekada nesidomėjo, jos auklėjime nedalyvavo, vaiku nesirūpino, išlaikymo jai neteikė ir tėvystės gera valia nepripažino, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.
Ieškovė ir jos nepilnametė dukra L. Č. nuo vaiko gimimo gyvena kartu. Ieškovė pastoviai rūpinasi dukra, ją prižiūri, augina ir auklėja, sudaro jai sveikas bei vystymuisi ir lavinimuisi tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl mano, kad ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina E. Č., nes tai geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus bei užtikrina tinkamas jo gyvenimo sąlygas, harmoningą dukros kaip asmenybės vystymąsi. Atsakovas su vaiku nebendrauja, jo gyvenimu visiškai nesidomi, prie vaiko išlaikymo neprisideda, o be to atsakovo moralinės savybės ir vedamas gyvenimo būdas nesudaro prielaidų vaikui L. Č. gyventi kartu su atsakovu.
Dukros L. Č. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 200 eurų suma. Maistui reikia apie 200 eurų per mėnesį. Rūbus mergaitei reikia pirkti kiekvienam sezonui, nes labai greit išauga, tad aprangos poreikiui užtikrinti reikia maždaug apie 50 eurų per mėnesį (o avalynei 20 Eur per mėnesį). Gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 30 eurų per mėnesį. Mokestis už darželį 50,00 Eur. Vaiko higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, asmens higienos priemonėms, drėgnoms servetėlėms ir kt.) reikia maždaug po 50 eurų. Taip pat apie 50 eurų per mėnesį reikalinga kūdikio lavinimui (kol kas žaislų ir žaidimų priemonėms), todėl minėtiems tikslams lėšas irgi būtina numatyti bei įskaityti į išlaikymo sumą. Lėšų reikia ir būsto išlaikymui (elektra, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, dujos, būsto šildymas kietu kuru) vaiko dalis sudaro 1/4 visų komunalinių išlaidų - apie 60 Eur mėnesiui, nes savivaldybei priklausančiame būste gyvena 2 asmenys (ieškovė su dukra), vidutiniškai komunalinėms išlaidoms, įskaitant šildymą, išleidžiama apie 150 Eur/mėn.). Transporto išlaidoms reikalinga suma mėnesiui yra apie 10 eurų. Įvertinus tai, kad vaikui augant išlaidos tik didės, o dėl vaiko didėjančių poreikių bei brangstančio pragyvenimo, laikytina, jog vaikui per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 400 eurų.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, jog atsakovas kaip vaiko tėvas privalo prisidėti prie dukters L. Č. poreikių tenkinimo ir teikti jai išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Atsakovas, kiek ieškovei žinoma, santuokos nėra sudaręs, kitų išlaikytinių neturi, išskyrus L. Č., yra sveikas, darbingo amžiaus, tad gali dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui bei prisidėjimui prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma, ieškovės manymu, atitiktų jo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
Ieškovė vaiko poreikiams pagal savo galimybes skiria taip pat po 150 eurų per mėnesį. Jokio turto ieškovė nėra įgijusi, jos pajamas šiuo metu sudaro tik vaikui valstybės skirta išmoka, kuri bus mokama iki dukros pilnametystės. Nematerialia prasme ieškovės indėlis į dukros auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (vaiko auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas, sąlygų tobulėti sudarymas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) atsvers menkas materialines galimybes skirti vaikui daugiau piniginių lėšų, o didesnę materialinę paramą auginant vaiką šiuo metu gali teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių.
Kadangi atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neskyrė nuo gimimo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 200,00 eurų už 31 mėnesį per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-07-01, iš viso 6 200 eurų.
Remiantis ankščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 6.461 str. 2 d., LR CPK 30 str. 4 d., 83 str. 1 d. 14 p., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė teismo prašė:
1. nustatyti atsakovo L. Š. tėvystę nepilnamečio vaiko L. Č.. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;
2. nustatyti nepilnamečio vaiko L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove ir motina E. Č.;
3. priteisti iš atsakovo L. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Č. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti E. Č. uzufrukto teise;
4. priteisti iš atsakovo L. Š. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui L. Č., po 200,00 eurų už 31 kalendorinį mėnesiį (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-07-01), viso 6200,00 Eur (šešis tūkstančius du šimtus eurų);
5. paskirti teismo medicinos DNR ekspertizę tikslu atsakyti į klausimą ar atsakovas L. Š. yra nepilnamečio vaiko L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas;
6. įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie gaunamas (gautas) pajamas ir/arba išreikalauti šiuos duomenis iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė teismui, kad palaiko ieškinio reikalavimus atsakovui visiškai bei prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovas neteikė savo dukrai paramos ir po to, kada ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė atskirai nurodė, kad gyvena savivaldybės nuomojamo gyvenamojo socialinio buto dviejuose kambariuose.
Atsakovas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepateikė teismui į bylą atsiliepimo ir nenurodė jokių atsikirtimų, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Pirmiausia, atsakovas vengė atvykti į teismo posėdžius, dėlto vykdant teismo 2019-09-26 nutartį policijos pareigūnai jį atvesdino į 2019-09-30, 14.00 val. teismo posėdį. Antra, teismas 2019-09-30 nutartimi pasiūlė šalims kartu su vaiku nuvykti į gydymo įstaigą ir atlikti DNR ekspertizę. Atsakovas į nurodytą gydymo įstaigą nenuvyko ir nurodė priežasčių dėl ko atsisako dalyvauti DNR tyrime. Trečia, atsakovas į 2019-10-31 teismo posėdį neatvyko, nenurodė priežasčių dėl ko negali dalyvauti teismo posėdyje, nors apie jo datą ir laiką yra informuotas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išklausęs bylos dalyvių nuomonę dėl atsakovo neatvykimo į teismo posėdį, nusprendė bylą toliau nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) susipažino su ieškovės E. Č. ieškiniu atsakovui L. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra L. Č.. Ieškovė nurodo, jog atsakovas niekada neišreiškė abejonių, kad jis yra vaiko tėvas, tačiau vaiko nėra matęs, juo nesirūpina. Ieškovė prašo nustatyti, jog L. Š. yra L. Č. tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, bei priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei priteisti 6 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo.
Atsakovo nuomonė Skyriui nėra žinoma.
E. Č. šeima iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nuo 2018-07-04 šeimai taikoma atvejo vadyba, gavus pranešimą dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo, 2019-02-07 nustatytas pirmas grėsmės lygis vaikui. E. Č. šeimai teikiama socialinė pagalba.
Motyvuojamoji dalis
LR Civilinio kodekso 3.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, o LR Civilinio kodekso 3.138 straipsnyje numatyta, jog vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.
LR Civilinio kodekso 3.141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.
LR Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje, numatyta, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija, LR Civilinis kodeksas, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina vaiko teisę žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir aprūpinamam, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.
Jei atsakovas nepateiks pareiškimo Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės pripažinimo L. Č., manome, tikslinga šį klausimą išspręsti teisme.
Jei bus nustatyta (pripažinta), jog atsakovas yra L. Č. tėvas, tikslinga spręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki vaiko pilnametystės priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 straipsnis).
Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, į aukščiau išdėstytą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 str. 1 d., išklausęs abiejų šalių nuomones ir paaiškinimus, patikslintą išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo Teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad Skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus.
Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.
Byloje dėl tėvystės nustatymo ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo tėvystę, o atsakovas, neigdamas tėvystę, turi pateikti įrodymus paneigiančius ieškovės pateiktus įrodymus, ar jų nepaneigiant, paneigti patį tėvystės faktą. Įrodymu, paneigiančiu tėvystės faktą, gali būti ekspertizės išvada. LR CK 3.148 str. pagrindu tėvystei nustatyti taip pat numato mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas giminystės ryšiui įrodyti). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, spėjamo tėvo veiksmai po vaiko gimimo, patvirtinantys tėvystės pripažinimą. Jei atsakovas - spėjamas vaiko tėvas - atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė teismo prašė skirti ekspertizę tėvystės nustatymui. Įvertinus, kad ieškovei yra skirta antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo ekspertizės išlaidų, teismas 2019-09-30 skirdamas ekspertizę buvo numatęs, kad ekspertizės padarymo išlaidas iš pradžių bus apmokėtos iš valstybės lėšų. (66-67 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovas nenuvyko į ekspertizės įstaigą, tai yra atsisakė dalyvauti atliekant ekspertizę tėvystei nustatyti (69-70 b. l.). Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovo nedalyvavimas atliekant ekspertizę yra visiškai nepagrįstas, todėl darytina išvada, jog atsakovas siekia išvengti sudaryti ieškovei galimybę pateikti teismui objektyvų ir neginčijamą įrodymą dėl tėvystės nustatymo. Įvertinus visas bylos aplinkybes atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę vertintinas kaip tėvystės įrodymas nagrinėjamoje byloje (LR CK 3.148 str. 2 d.). Tėvystė nustatyta ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais, patikimai patvirtinančiais atsakovo tėvystę. Ieškovė kaip vaiko motina teismui nurodė, kad atsakovas yra vaiko tėvas ir dėlto jai jokių abejonių nėra, ji su atsakovu iki vaiko gimimo bendravo ir kartu gyveno, iš atsakovo gyvenamosios vietos išvyko į gimdymo namus, iki pastojimo intymiai nebendravo nė su vienu vyru tik su atsakovu. Ieškovė teisme duodama paaiškinimus nurodė, kad apie jos ir atsakovo bendra gyvenimą žinojo tiek pastarojo draugai R. Ž., R. V., tiek ir atsakovo brolis J. Š.. Be to ieškovė ir atsakovas gyveno kartu su pastarojo seneliais E. Š. ir J. Š.. Iš paminėto seka, kad apie ieškovės nėštumą žinojo ne tik atsakovas, bet ir kiti pastarojo artimieji giminaičiai ar draugai, kurie betarpiškai bendravo su ieškove jos bendro gyvenimo su atsakovu ir pastojimo metu, jos nėštumo laikotarpiu ir laikotarpiu po ieškovės dukros gimimo. Šie ieškovės paaiškinimai teismui nekelia jokių abejonių ir pripažintina, kad egzistuoja teisinis pagrindas jais remtis, jog šalys ne tik artimai bendravo, bet ir kartu gyveno, ką akivaizdžiai matė ir kiti su jais bendravę anksčiau paminėti asmenys. E. Č. su jokiu kitu vyru pastojimo metu nebendravo, atsakovas savo jausmus (artimus santykius) ieškovei demonstravo ir viešai draugų kompanijose. Ieškovė apie intymų bendravimą su atsakovu ir savo nėštumą kalbėjo ir savo artimaisiais. E. Č. tapus nėščia, atsakovas kalbėjo, kad vaiko gimimo jis nenori. Visiems tretiesiems asmenims (materialine prasme), mačiusiems E. Č. ir L. Š. bendravimą, gyvenimą kartu bei girdėjusiems jos ir jo pasakojimus, nekilo jokių abejonių, kad atsakovas yra ieškovės dukros tėvas. Ieškovės paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus nepateikė. Jis nepatvirtino, kad nepažįsta vaiko motinos, nepaneigė bendravimo ir gyvenimo su vaiko motina, jų buvimo su draugais kompanijose fakto. Atsakovas žinodamas ieškovės ieškinio motyvus, atskirai nepateikė prašymo ir neprašė teismo apklausti ieškovės nurodytus asmenis. Atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių medicininių duomenų apie savo sveikatos būklę dėl jo nevaisingumo ieškovės pastojimo metu, priešingai jis ignoravo teismą ir demonstravo jam nepagarbą, vengė atvykti į teismo posėdžius. Atsakovas, nepripažindamas tėvystės, nepateikė teismui ir motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio ar įsiskolinimo buvimo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė E. Č. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. Č., todėl prašė teismo savo nepilnametės dukters vardu nustatyti, jog minėto vaiko tėvas yra atsakovas L. Š., padarant apie tai įrašą vaiko gimimo liudijime (įraše) (5 b. l.). Atskirai nurodė, kad dukrai buvo parinkta ir tėvo vardo moteriška forma. CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Kadangi pagal bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis atsakovas L. Š. nepaneigė, jog L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas, todėl pripažintina, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“, turi būti padarytas įrašas - L. Š., išduodant jos vardu naują gimimo liudijimą (5 b. l.). Esant anksčiau paminėtiems faktams, teismas laiko nustatytu, kad atsakovas yra L. Č. tėvas, nes ieškovės byloje nurodyti duomenys atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovės nėra pareikšti dėl apgaulės, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas L. Š. yra nepilnametės L. Č. tėvas, o ji jo dukra (CPK 177 str. 2 d.). Ieškovės nurodytus faktus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.).
Taip pat teismas žemiau pasisako ir dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.
Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad L. Č. yra L. Š. ir E. Č. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (1-4 b. l.). E. Č. šiuo metu nedirba ir gauna tik tikslines išmokas iš valstybės, įskaitant ir už vaiką L. Č. (63 b. l.). Ieškovė šiuo metu augina vaiką iki trejų metų ir gali nedirbti (9-12 b. l.). Atsakovas pastaruoju metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (37 b. l.). Taip pat atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį nėra mokomos kokios nors socialinės išmokos (56, 63 b. l.). Atsakovas savo vardu turi įregistravęs dvi transporto priemones (54 b. l.). Iš paminėto seka, jog atsakovas privalo mokėti dukrai reikalingą išlaikymą, kuris iš jo priteistinas. E. Č. siekia, kad vaiko tėvas nuolat teiktų dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas gera valia nedarė ir nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti šalių nepilnametę dukrą, nors ji gauna išmokas iš valstybės skirtas jos ir atsakovo dukros išlaikymui, o taip pat jai dar padeda ir jos dabartinis draugas. Be to pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukrai L. Č. reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. O atsakovas kol kas geranoriškai savo dukrai reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia.
Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl vaikui skirto išlaikymo iš tėvo priteisimo, daro išvadą, kad abu tėvai (E. Č. ir L. Š.) privalo pastoviai vaiko L. Č. išlaikymui teikti jai reikalingą paramą (išlaikymą) kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukters išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė kaip vaiko motina būtų garantuota, jog tokia būtina parama (išlaikymas) atsakovo dukrai bus teikiama nuolat.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (atitikmuo 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (atitikmuo 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams ir jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 Eur per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl L. Č. skirtų maistui įsigyti išlaidų dydžio (1-4, 56 b. l.).
Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl L. Č. ugdymui reikalingų išlaidų dydžio (1-3, 56 b. l.).
Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą atsakovo dukros išlaikymo sumą (1-3, 56 b. l.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl išlaidų skirtų vaiko išlaikymui ir šioje dalyje.
Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Nors ieškovė ir jos nepilnametė dukra L. Č. kol kas gyvena vietos savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame bute, tačiau ir šiuo atveju ji patiria ankščiau nurodytas išlaidas (1-3, 56 b. l.). Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.
Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu dėl subjektyvių priežasčių neteikia dukros L. Č. išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, nors toks išlaikymas vaikui yra būtinas (31-32 b. l.). Nagrinėjamos bylos atveju teismas sutinka su ieškovės nurodytu išmokos dydžiu skirtu dukters L. Č. išlaikymui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to atsakovo dukra L. Č., kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams (E. Č. ir L. Š.) šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir ateityje mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip nepilnamečio vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo dukrą L. Č., bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia savo dukrai reikalingo išlaikymo ir nepripažįsta, kad jis yra būtinas. Vertinant tokią padėtį, kuomet atsakovo vaiko motinos parama skirta dukros išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu MMA dydis yra 555 Eur arba 430 eurų (neperskaičiuotas dydis) (LRV 2018-10-16 nutarimas Nr. 1025).
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (Konvencijos 27str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz., vaiko seneliams), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo dviejų šimtų eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį (54 b. l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukters išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ir kitiems jos artimiesiems ar valstybei. Be to teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ir/ar negalintis dirbti. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu dirba, o taip pat byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės dirbti (37 b. l.). Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukrai, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę bei nesant jo pareigos teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams. Pirmiausia, ankščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos atsakovo nepilnametei dukrai iš tėvo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-02) (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei kaip vaiko motinai E. Č. visuomet išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz., gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutinka kompensuoti. Dėl to iš atsakovo L. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur, nuo 2019-07-02 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukrai L. Č., o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei E. Č., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukters L. Č. išlaikymui tėvo L. Š. mokomas periodines išmokas (CK 3. 190 str.).
Atskirai pažymėtina, kad L. Č. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.
Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl L. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su motina E. Č., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į vaiko dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teismo iniciatyva atlikus skolos laikotarpio perskaičiavimą, iš atsakovo L. Š. priteistinas nepilnamečiam vaikui L. Č. ir išlaikymo įsiskolinimas po 200,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2019-07-01 įskaitytinai, iš viso - 6 260,00 Eur (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3 d.). Tačiau teismo sprendimui įsiteisėjus šios nepilnamečiam vaikui priteistos iš atsakovo skolos sumos išieškojimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti dukters išlaikymo įsiskolinimą lygiomis dalimis 23 mėnesius po 260,83 Eur, o paskutinį 24 mėnesį 260,91 Eur (CPK 271 str.). Tokia teismo išvada siejasi su dabartiniu atsakovo socialiniu statusu ir jo turtine padėtimi.
Taip pat atsižvelgiant į vaiko interesus ir atsakovo teises, sprendime išspręstinas ir klausimas dėl tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Ieškovė teismo posėdžio metu nenurodė, kad prieštaraus atsakovui nekliudomai bendrauti su dukra, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė kaip vaiko motina nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravimui su dukra ir jo dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove vaiko motina E. Č., atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę kaip vaiko motiną. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl teismo iniciatyva nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka (CPK 376 str. 3 d.).
Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė 331,50 Eur išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios ir kitos 156,96 Eur išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 87 str. 2 d., 93 str.). Tačiau teismo sprendimui įsiteisėjus šios valstybei priteistos iš atsakovo visų išlaidų sumų išieškojimas išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti valstybei lygiomis dalimis po 110,50 Eur arba po 52,32 Eur (CPK 271 str.). Tokia teismo išvada siejasi su dabartiniu atsakovo socialiniu statusu ir jo turtine padėtimi.
Sprendimas dėl išlaikymo skirto A. V. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.
1. Nustatyti, kad E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše skiltyje „tėvas“ įrašyti „L. Š.“.
2. Priteisti iš atsakovo L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų), pradedant mokėti nuo 2019-07-02 iki vaiko pilnametystės.
3. Priteisti iš atsakovo L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 260,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2019-07-01 įskaitytinai. Teismo sprendimui įsiteisėjus šios skolos sumos išieškojimas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti dukrai išlaikymo įsiskolinimą 23 mėnesius po 260,83 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurus 83 ct), o paskutinį 24 mėnesį 260,91 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 91 ct).
4. Įpareigoti ieškovę E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.
5. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės su ieškove E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.
6. Nustatyti, kad L. Š. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. Č. bei dalyvauti jos auklėjime.
7. Priteisti iš atsakovo L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 331,50 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 50 ct) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Teismo sprendimui įsiteisėjus šios sumos iš atsakovo išieškojimas valstybei išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką L. Š., kiekvieną mėnesį sumokėti į biudžetą po 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct).
8. Priteisti iš atsakovo L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 72,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 75,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą) ir 9,96 Eur už procesinių dokumentų įteikimą proceso dalyviams, iš viso: 156,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 96 ct). Teismo sprendimui įsiteisėjus šios sumos išieškojimą iš atsakovo valstybei išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką L. Š., kiekvieną mėnesį sumokėti į biudžetą po 52,32 Eur (penkiasdešimt du eurus 32 ct).
9. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. Č. priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.