- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- AS-63-337-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.17.)-D3-3055; panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2-4642-(2.20); įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) pagal UAB sveikatos centro „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354 patvirtintų Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 58 punktu, bendrasis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui. Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Teigė, kad toks teisinis reglamentavimas patvirtina, jog neatsižvelgus į jo nurodytus pasiūlymus ir patvirtinus Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, teismui priėmus jam palankų sprendimą, jį įvykdyti būtų ypatingai sunku arba praktiškai neįmanoma. Be to, teigė, kad patvirtinus Bendrąjį planą teisingumo vykdymas byloje taptų negalimas, nes nebeliktų prasmės ginčyti nei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.17.)-D3-3055, nei prašyti panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2-4642-(2.20). Pažymėjo, kad jis neturėtų galimybės inicijuoti ir teritorijos detaliųjų planų rengimo, nes detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams. Teigė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti bendrojo plano tvirtinimo procedūras – galimas jam palankus teismo sprendimas byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų realiai neįvykdomas arba jo įvykdymas būtų ypatingai sudėtingas ir ilgalaikis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždraudė atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras.
Teismas nurodė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje tuo atveju, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą bei atlikus Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo procedūras, ginčijami administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, net ir patenkinus skundą, iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Teismas akcentavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tokia apimtimi – uždraudžiant atlikti tik Bendrojo plano tvirtinimo procedūras – yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Taip pat nurodė, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų išvengta galimų ginčų dėl sprendimų, kuriais būtų suderintas bei patvirtintas Bendrasis planas, o taip pat žalos bei nuostolių atlyginimo iš savivaldybės ir/ar valstybės biudžeto, kitų neigiamų socialinių padarinių, išliktų galimybės pareiškėjui vykdyti įprastą ūkinę veiklą teritorijoje.
III.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Taikant skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę būtina atsižvelgti į proceso šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus (reikalavimo užtikrinimo klausimas negali būti sprendžiamas vienai iš šalių sudarant išskirtines sąlygas).
2. Taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būtų adekvati siekiamam tikslui.
3. Turi būti paisomi ne tik pareiškėjo, bet ir pagrįsti atsakovo interesai.
4. Teismas, sustabdydamas Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo procedūras, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes šias procedūras sustabdė ne tik ginčo sklypų atžvilgiu, bet ir visos Palangos miesto teritorijos atžvilgiu. Bendrojo plano sprendiniai negalės būti įgyvendinti net tose teritorijose, dėl kurių ginčų nėra.
5. Net ir tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo reikalavimus visa apimtimi ir Bendrojo plano sprendinius reikėtų taisyti, derinimo ir tikrinimo procedūras galima būtų kartoti iš naujo.
6. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nepagrįstai motyvavo siekimu išvengti galimų ginčų dėl žalos ir nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ir kitų neigiamų socialinių padarinių. Ginčą dėl žalos atlyginimo gali pradėti ne tik pareiškėjas, bet ir savivaldybė, reikalaudama atlyginti savivaldybės biudžetui padarytą žalą.
7. Pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės jau sukėlė neigiamus socialinius padarinius, nes visame Palangos mieste sustabdė žemės reformą ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesus.
8. Bendrojo plano rengimas nekeičia pareiškėjo galimybių vykdyti įprastinę ūkinę veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas pakartoja prašyme nurodytus argumentus, taip pat nurodo:
1. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bei teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo įvykdymas būtų neįmanomas arba labai sudėtingas.
2. Reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo atlikti Bendrojo plano tvirtinimo procedūras – taikymas pagal nustatytas aplinkybes bei prašymo dalyką yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.)
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjo prašymą reikalavimo užtikrinimo priemonės pirmą kartą buvo pritaikytos ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 4) laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2008 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS39-132/2008 (b. l. 121 –124) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikino ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Kaip minėta, teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi konstatavo, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog atlikus Bendrojo plano tvirtinimo procedūras, ginčijami administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, net ir patenkinus skundą, iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintų Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-591 redakcija) 59 straipsnyje buvo numatyta, kad bendrojo plano pakeitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. Šių taisyklių 61 punkte numatyta, kad bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Šias taisykles pakeitusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-354 redakcija patvirtintų Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių (įsigaliojo 2007 m. liepos 4 d.) 58.1 punkte numatyta, kad bendrasis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui. Sprendimą dėl bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija. Šių taisyklių 58.2 punkte numatyta, jog bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Taigi tiek iki 2007 m. liepos 4 d. galiojusi, tiek po šios datos įsigaliojusi Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakcija numato bendrojo plano keitimo galimybę. Todėl galima daryti išvadą, jog tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą, o Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas jau būtų patvirtintas, pareiškėjai turėtų galimybę inicijuoti Bendrojo plano keitimo procedūrą ir taip įgyvendinti savo teises. Ginčo atveju negalima konstatuoti, kad teisės aktuose numatyta bendrojo plano keitimo procedūra laikytina kaip reali grėsmė, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys negalimas. Tačiau teisės aktuose nustatyta Bendrojo plano keitimo procedūra gali būti laikoma kaip realus pareiškėjui palankaus teismo sprendimo apsunkinimas.
Atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas skunde kelia reikalavimus, iš esmės susijusius su pareiškėjo vykdoma veikla bei turtu, kolegija konstatuoja, kad uždraudimas atsakovams atlikti viso Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo procedūras ginčo situacijoje, įvertinus pareikšto reikalavimo apimtį, būtų neproporcingas pareiškėjo siekiamiems tikslams. Ginčas kyla ne dėl visos Bendruoju planu apibrėžtos teritorijos, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius tik su konkrečiai apibrėžta teritorija, todėl teismas negali spręsti galimų atsakovo veiksmų, kurių atlikimas ar neatlikimas nesietinas su reikalavimu nagrinėjamoje byloje, uždraudimo klausimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-97/2007). Darytina išvada, kad siekiant užtikrinti tiek pareiškėjo interesų, kuriuos jis siekia apginti kreipdamasis į teismą, tiek kitų asmenų, kurių teises gali įtakoti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimas, interesų pusiausvyrą bei apsaugą, galimas Bendrojo plano dalies dėl ginčo teritorijos tvirtinimo uždraudimas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Todėl skundžiama teismo nutartis yra naikintina iš dalies, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo taip pat tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį pakeisti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria laikinai, iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ 148433 kv. m teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras, palikti nepakeistą.
Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalį panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo patenkinti iš dalies.
Nutartis neskundžiama.