- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e1-1248-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08121-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams; iš įkalinimo vietos paleistas 2018 m. gegužės 14 d., atlikus bausmę, turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. vasario 24 d., apie 13.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės antrame aukšte, sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia vieną kartą trenkė kumščiu sugyventinei N. Č. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai N. Č. fizinį skausmą.
Taip A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja ir nėra nuo jų priklausomas, psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir anksčiau nėra turėjęs. Nurodė, kad N. Č. yra jo sugyventinė, jie apie pusantrų metų veda bendrą ūkį ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrą vaiką - sūnų A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat su jais gyvena ir kitas N. Č. vaikas – D., gim. (duomenys neskelbtini) m. A. P. alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria tik retkarčiais per šventes. Būdamas namuose alkoholio nevartoja, o jeigu ir yra proga išgerti, tada susitinka su savo draugais už namo ribų. Jokių narkotinių medžiagų nevartoja. Kol jis su N. Č. kartu gyvena, per šį laikotarpi pas juos vaiko teisių specialistai niekada atvykę nebuvo. Prieš gimstant jų bendram vaikui A., kartu su jais gyveno ir N. Č. brolis V. Č.. N. Č. buvo paskirta jo globa, nes tuo metu mirė jos mama. Tuo metu socialinės darbuotojos lankydavosi reguliariai. Socialinės darbuotojos jiems buvo pakeistos nuo tada, kai gimė jų bendras vaikas A.. Po incidento, įvykusio 2020 m. vasario 24 d., abu vaikai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini), o A. P., susirinkęs daiktus, išvyko gyventi pas seserį E. P. adresu (duomenys neskelbtini). N. Č. liko gyventi (duomenys neskelbtini). Ankščiau fizinio smurto prieš N. Č. nenaudojo, buvo tik viena tokia situacija dėl psichologinio smurto 2019 m. lapkričio mėn. 2020 m. vasario 24 d., apie 8.30 val., jis buvo vienas namuose kartu su savo vaiku A.. Atsibudęs ryte namuose rado betvarkę, o N. namuose su kitu vaiku D. nebuvo. Jis rašė sms žinutes N., norėdamas sužinoti, kada ji ruošiasi grįžti namo, gavo atsakymą, kad N. žada grįžti apie 20 val. Jis išsigando ir apie 9. 00 val. paskambino socialinei darbuotojai, kad jos jam pagelbėtų ir atsiustų šeimos asistentę, nes jis buvo vienas namuose su mažu vaiku. Po skambučio visos trys socialinės darbuotojos atvyko apie 9.30 val. Atvykusios socialinės darbuotojos liepė jam gaminti vaikui valgyti, plauti grindis. Kas jam buvo liepta, viską padarė, pamaitino vaiką ir tada šeimos atvejo vadybininkė M. jam pasakė, kad jis yra „apsivartojęs“, po ko kilo konfliktas tarp jų. Jis aprengė vaiką, visi išėjo į lauką. Tuo metu grįžo N. Č. ir tada M. jo paklausė, ar jis pats rūpinsis vaiku ar atiduos N. Č.. Jis atsakė, kad vaiką atiduoda N. Č., o pats išsikrausto laikinai gyventi pas seserį E.. Sugyventinė N. Č. labai supyko, kad namuose yra betvarkė, kad jis paliko atrakintas buto duris, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Jis paliko vaiką vežimėlyje prie lifto su asistente. Nuėjęs į butą susirinko savo daiktus ir jau leidžiantis laiptais žemyn, antrame namo aukšte, laiptinėje jį pasitiko N. su M.. Tada sugyventinė N. Č. pradėjo agresyviai elgtis, jie abu stumdėsi. Po ko jis N. Č. trenkė kumščiu du kartus į nosį, pradėjo bėgti kraujas, jis pabėgo. Pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi, savo sugyventinės N. Č. atsiprašė (b.l. 35).
Papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad pirminės apklausos metu prisipažino dėl dviejų smūgių į nosį savo sugyventinei N. Č., tačiau nori patikslinti, kad tai buvo vienas smūgis į nosį, o koja sudavė į pilvą, kadangi žengė žingsnį į priekį, lipdamas laiptais žemyn, o ji stovėjo ant laiptų žemiau, todėl šis smūgis buvo netyčia ir mano, kad N. Č. nepajuto smūgio į pilvą, kadangi tai nebuvo smūgis, o tik lipimas laiptais žemyn. Taip pat nemano, kad N. pajuto fizinį skausmą, nes buvo apsivilkusi storą striukę. Todėl pretenzijų ji jam dėl spyrio į pilvą neturi. Sugyventinė turi jam pretenzijų tik dėl vieno smūgio į nosį, dėl kurio jis prisipažįsta pilnai, sutinka tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b.l. 44);
- nukentėjusiosios N. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. vasario 24 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, laiptinėje, įvyko žodinis konfliktas su A. P. dėl to, kad jis norėjo pasiimti vaiką A. P., tačiau jis neturėjo su juo kur gyventi. Ji jam pasakė, kad jeigu nori, vaiką gali pasiimti. Jai pasakius šiuos žodžius, jis pradėjo naudoti prieš ją fizinį smurtą, trenkė du kartus iš kumščio į veidą, vieną kartą spyrė iš kojos į pilvo sritį. Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Nuo GMP atsisakė. Kartu buvo ir viską matė jos vaikas D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 6).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji N. Č. parodė, kad ji ir A. P. yra sugyventiniai. Kartu gyvena pusantrų metų. Turi vieną bendrą vaiką – A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Antrasis vaikas D., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra A. P. vaikas. Jos sugyventinis A. P. alkoholį vartoja retai, tik per šventes. Paskutinį kartą vartojo per Naujuosius metus. Namuose alkoholio nevartoja, nes ji jam draudžia, todėl alkoholį jis vartoja su draugais ne namuose. Dėl narkotinių medžiagų nieko pasakyti negali, nes prie jos jis nevartoja. Ji su savo sugyventinio draugais laiko kartu neleidžia, todėl ką jis vartoja ir ką veikia su draugais, ji nežino ir nieko pasakyti negali. Paskutinį kartą vaiko teisių specialistai buvo atvykę pas juos 2017 metais, kada buvo gimęs pirmasis vaikas, o socialinė darbuotoja pas juos namuose lankosi reguliariai, kas dvi savaites. Po incidento, įvykusio 2020 m. vasario 24 d., jos vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), o ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Po incidento A. P. išvyko ir iki šiol gyvena pas seserį. Toks smurto atvejis šeimoje pas juos įvyko pirmą kartą, anksčiau A. P. prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Tą dieną, t.y. 2020 m. vasario 24 d. ji turėjo pasiimti savo vaiką D. iš darželio 11.30 val., tačiau turėjo dar nuvažiuoti į banką susitvarkyti savo reikalus. A. P. jai rašinėjo sms žinutes, kada ji grįš, nes jam reikėjo išeiti iš namų, todėl jis ją skubino grįžti namo. Kai ji kartu su vaiku grįžo namo, jau pamatė, kad namuose nieko nėra ir taip pat namuose buvo netvarka, kurią padarė pats A. P.. Tuo metu ji su vaiku nusileido žemyn į pirmąjį aukštą ir pamatė, kad link jų daugiabučio (duomenys neskelbtini), ateina A. P. su jų vaiku A. ir kartu su jais socialinė darbuotoja. Socialinė darbuotoja su ja nebendravo, tačiau ji nurodė A. P. susirinkti daiktus. A. P. pakilo į butą susirinkti daiktų, o ji tuo metu liko pirmajame namo aukšte su socialine darbuotoja M. K.. Po poros minučių ji kartu su savo vaiku D. lipo laiptais į butą, o kita moteris, kuri buvo su socialine darbuotoja, ir jų vaiku A., pakilo liftu, ji tos darbuotojos nei vardo, nei pavardės nežino. N. Č., lipdama laiptais, prasilenkė su A. P.. Tuo metu paskui ją lipo socialinė darbuotoja M.. A. P., nieko nesakęs, trenkė jai vieną kartą kumščiu į nosį, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po šio smūgio A. P. koja spyrė jai į pilvą, tačiau ji skausmo nejuto, kadangi buvo apsirengusi striukę. Visą šį įvykį matė socialinė darbuotoja, kuri jai ėjo iš paskos. Taip pat šį įvykį matė jos mažametis sūnus D.. A. P. ji pretenzijų neturi, jam atleido, norėtų susitaikyti (b.l. 24);
- liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. vasario 24 d., ryte buvo gautas skambutis iš A. P., kuris paprašė atvykti į šeimą adresu (duomenys neskelbtini), padėti jam susitvarkyti, nes sugyventinės N. Č. namuose nebuvo. Atvykusi į minėtą butą, namuose rado didžiulę netvarką, A. P. skundėsi, kad sugyventinė N. Č. neprižiūri jų bendro vaiko. A. P. paprašė išspręsti susidariusią situaciją. M. K. iškvietė N. Č., su ja susitiko namo laiptinėje, tarp 2 ir 3 aukšto. Taip pat laiptinėje tarp A. P. ir N. Č. įvyko žodinis konfliktas dėl vaiko. M. K. matė, kaip A. P. sudavė N. Č. į veido sritį (b.l. 21-22);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. vasario 24 d., 13.12 val., bendrajam pagalbos centrui M. K. pranešė apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras vaiko akivaizdoje trenkė žmonai per veidą (b.l. 3-4);
- 2020 m. vasario 24 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė tarp 2 ir 3 aukšto (b.l. 5-8).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2020 m. vasario 24 d., apie 13.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės antrame aukšte, konflikto metu tyčia vieną kartą trenkė kumščiu sugyventinei N. Č. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai N. Č. fizinį skausmą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu apie pusantrų metų, turi bendrą vaiką, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju A. P. smurtinis veiksmas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas sugyventinei N. Č., visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį (konstatavus, ir kaltę – tiesioginę tyčią, kadangi kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, galimas sukelti pasekmes ir jų siekė), taigi jis pripažintinas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b.l. 123).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. P. – anksčiau teistas devynis kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų (b.l. 50-55), daug kartų baustas administracine tvarka, paskutiniu metu daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 65-76), nedirba (b.l. 77), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 78), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistumų skaičių, atsakomybės lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas), šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis priišpažino esantis kaltas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.
A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo darbo dieną įstaigos darbo metu (I-IV – 8.00 val. – 17 00 val.; V – 8 val. – 15.45 val.) atvykti atlikti arešto bausmę į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, esančius adresu Technikos g. 34, Kaune (tel. Nr. (8-37) 452 371). Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalės kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, nurodant, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.