Alytaus apylinkės teismo nutartis

2014-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-805/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
1-235-805/2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00114-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
T. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-235-805/2014Teismo proceso Nr. 1-79-1-00114-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.4.3; 2.3.2.1.3.1; 2.3.2.1.3.2.(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISPERDUOTI BYLĄ PROKURORUI2014 m. spalio 8 d.Prienai

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinusi su perduota teismui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamąja byla, kurioje T. G. ir D. B., kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), R. A., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir prokurorės surašytu kaltinamuoju aktu, daro išvadą, kad yra pagrindas bylą perduoti prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme (BPK 234 str. 2 d.).

Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl svarbu, kad kaltinamojo akto turinys atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p., 5 p. kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Susipažinus su kaltinamuoju aktu turi būti aišku kas ir kokios veikos padarymu yra kaltinamas, turi būti nurodyta, koks konkrečiai BK straipsnis (jo dalis ir punktas) numato baudžiamąją atsakomybę už tą veiką. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, todėl kai jame nenurodytos arba neteisingai ar netiksliai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai vertintina kaip Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. pažeidimas, nes dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).

2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Respublikos BK 13 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 str.), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 str.), išžaginimą (149 str.), seksualinį prievartavimą (150 str.), vagystę (178 str.), plėšimą (180 str.), turto prievartavimą (181 str.), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 str. 2 d.), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 str.), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 str.), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 str. 2 d.).

Teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje T. G., D. B. ir R. A., kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymu, atsakomybė už kurias atsiranda tik asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo sukakę 16 metų amžius. Bylos duomenimis nustatyta, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 284 str. 1 d.) kaltinamieji, veikdami bendrai, padarė 2014 m. vasario 28 d. apie 24 val. ir 2014m. kovo 8 d. apie 20 val. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis T. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 74-79), todėl iš nurodyto darytina išvada, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo metu T. G. nebuvo tokio amžiaus (16 m), nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 284 str. 1 d.).

T. G. negalint būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laikytina, kad teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1, 3 d. reikalavimų, nes kaltinimai kaltinamiesiems D. B. ir R. A. yra suformuluoti neišsamiai ir nekonkrečiai, jų padarytos nusikalstamos veikos nėra tinkamai atribotos nuo padarytų veikų asmens, kuriam nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo sukakęs įstatymo numatytas 16 metų amžius, t. y. T. G. padarytų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas ir pranešant asmeniui apie įtarimą. Pažymėtina ir tai, kad likusių kaltinamųjų atžvilgiu turėtų keistis kaltinimo apimtis.

Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra netikslūs, neišsamūs ir nekonkretūs, o tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Esant kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamųjų (įtariamųjų) teisė žinoti, kuo jie yra konkrečiai įtariami ir kaltinami bei duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiems įtarimams ir kaltinimams, suvaržoma kaltinamųjų (įtariamųjų) asmenų teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla perduodama prokurorui (BPK 234 str. 2 d.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Perduoti bylą prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė