Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 76.4; 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 125.3

2015 m. birželio 2 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui V. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam iš tėvo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 04 22 ieškovė G. Š. pagimdė sūnų L. Š. (b.l. 4).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pabrėžė, kad nagrinėjant bylą tarp šalių neliko ginčo dėl tėvystės nustatymo. Vaikas nuo gimimo gyvena su motina, kuri tinkamai vykdo savo pareigas, todėl L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui turėtų teikti abu tėvai proporcingai jų turtinei padėčiai, kad sudarytų vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam ir harmoningam jo vystymuisi (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai šiais motyvais.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). A. V. B. DNR ekspertizės atsisakė, pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame murodė, kad neabejoja esąs nepilnamečio L. Š. tėvas (b.l. 46). Nesant ginčo tarp šalių dėl tėvystės, teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nustato, kad V. B. yra nepilnamečio ieškovės sūnaus L. Š., gimusio 2014 04 22, tėvas (CK 3.148 str. 1 d.).

Kai tėvas su motina gyvena skyrium, turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Nuo gimimo L. Š. gyvena su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi vaiko aplinkos sąlygas, nustatė, kad nepilnametis auga jaukioje ir tvarkingoje aplinkoje, berniukui sudarytos būtiniausios sąlygos jo poreikių patenkinimui (b.l. 23-26). N. L. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. Š., nes ji tinkamai vykdo savo pareigas.

Tėvų pareiga teikti tinkamą išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir negali būti pateisinama pajamų nebuvimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamos ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (LAT 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas V. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba yra išlaikomas savo motinos. Atsakovas turėtų dėti visas pastangas, kad įsidarbintų bei gautų tokias pajamas, kad galėtų teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui L.. Teismas nustatė, kad L. nuo gimimo atsakovas nėra skyręs lėšų, nėra nupirkęs kokių tai daiktų, su sūnumi L. atsakovas visiškai nebendrauja. Ieškovė nekilnojamojo turto, registruoto jos vardu neturi, gyvena Trakuose pas pažįstamus, dirba 0,25 etato Vilniaus archivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namuose valytoja. Vidutines jos mėnesio pajamas sudaro 60 Eur darbo užmokestis, 53 Eur socialinė pašalpa bei 28 Eur išmoka vaikui. Akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau dabartiniu metu nepilnamečio L. išlaikymo našta perkelta vienai motinai, o tai prieštarauja tiek teisės, tiek moralės normoms. Atsižvelgdamas į tą faktą, teismas priteisia L. iš atsakovo 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 02 23, kol sūnus sulauks pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Byloje nustatyta, kad nuo pat L. gimimo atsakovas jokios materialinės paramos sūnui neteikė. Kai vaiko tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tokiu būdu nuo 2014 04 22 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2015 02 23, (10 mėnesius) atsakovas V. B. įsiskolino L.1500 Eur (150 Eur x 10 mėnesių).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 12 30 sprendimu Nr. (1.7.)-S-4392-4315 ieškovei G. Š. suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 % nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 10). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą priteisiamos 160,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 99 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 95 Eur (41 Eur + 54 Eur) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir 6,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 375-380 straipsniais, 389, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. B. a.k(duomenys neskelbtini) yra L. Š. a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Š. a.k(duomenys neskelbtini) yra V. B. a.k(duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio L. Š. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. Š. a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo V. B. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. Š. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 02 23, kol sūnus sulauks pilnametystės, ir 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai G. Š. a.k(duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 160,19 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų 19 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – Swedbank AB (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš V. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 6,37 Eur (šešių eurų 37 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai L. Š. a.k(duomenys neskelbtini) gimimą, t.y. Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.