Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-576-198/2010 pagal ieškovo MP Bank HF ieškinį atsakovui M. J. dėl piniginių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo MP Bank HF ieškinį patenkino visiškai.

Teismas sprendime nurodė, kad byloje esančia pažyma nustatyta, jog pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo bei ieškinys su priedais 2009 m. gruodžio 9 d. buvo įteiktas atsakovo M. J. motinai A. J. asmeniškai. Ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, ir atsakovui atsiliepimo į ieškinį nepateikus, teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostata, priėmė sprendimą už akių.

1. CPK 246 straipsnio nuostatos dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo turi būti taikomos ir sprendžiant priežasčių dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo svarbumo klausimą. Teismas turi teisę pripažinti svarbiomis atsiliepimo nepateikimo aplinkybes, net ir tokias, kurios nurodytas CPK 246 straipsnyje, t.y. neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitokio užimtumo ir kiti panašūs atvejai. Teigia, kad nėra gavęs ieškovo ieškinio, nes tuo metu buvo išvykęs į JAV, jo pateiktų teismui dokumentų (JAV vizos) tikrumas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ambasados JAV, Vašingtone. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes, būdamas užsienyje, negavo paties ieškinio, o ši aplinkybė pripažintina svarbia. Negavęs ieškinio, apeliantas neturėjęs galimybės paskirti savo atstovą byloje ir apginti savo teisių.

2. Ieškovas yra didelė bendrovė, jai taikomi papildomi apdairumo reikalavimai. Ieškovas iš dalies pats yra kaltas dėl skolos atsiradimo. Jis privalėjo rūpintis galimų nuostolių sumažinimu ir laiku parduoti turimas akcijas, kad būtų išvengta nuostolių padidėjimo. Esant dalinei ieškovo kaltei dėl skolos atsiradimo, proporcingai ieškovo kaltei bendra skolos suma mažintina (CK 6.259 str.). Teigia, kad prašomi priteisti delspinigiai, sudarantys beveik 1/5 skolos, yra neprotingai dideli, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarka. Teismas netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. (CPK 142 str. 4 d.) Teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).

Šių proceso teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių naikinamas esant šioms sąlygoms: jeigu teismas konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo nuostatą, teismas gali peržiūrėti už akių priimtą sprendimą ir tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės.

Siekdama įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, kadangi sprendimas už akių yra tam tikra sankcija šaliai, kuri be svarbios priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Minėtos aplinkybės privalo būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis bei ar teismo sprendimas už akių nėra akivaizdžiai neteisingas ir nepažeidžia tokios šalies teisių.

Reikalavimus, keliamus specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių - numato CPK 287 straipsnio normos, kurios nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra ir vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių paduodamas raštu. Jis turi atitikti visus bendruosius byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str. 2 d.). Pareiškime taip pat turi būti nurodytos 287 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Tai, kad pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių minėtų reikalavimų neatitinka, laikytina pareiškimo trūkumais, kurie turi būti šalinami bendrąja CPK 115 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų trūkumams šalinti tvarka (CPK 138 str.).

Šioje byloje iš esmės kilo klausimas, ar atsakovo M. J. nurodyta atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis - išvykimas mokytis į užsienį, dėl ko jam asmeniškai nebuvo įteiktas ieškinys ir jis nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis – yra svarbi ir gali sudaryti pagrindą panaikinti sprendimą už akių.

Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai, tarp jų ir teismo šaukimai, pranešimai, ieškinys, įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 str. 3 d.).

Kaip patvirtina byloje esanti pirmosios instancijos teismo pažyma (b.l. 23), teismo pranešimas ir ieškinio pareiškimas, adresuotas atsakovui M. J., buvo įteiktas A. J., t.y. atsakovo motinai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgę į tai, kad sprendimas už akių 2010 m. sausio 21 d. buvo įteiktas pačiam atsakovui, padarė išvadą, kad nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. sausio 20 d. atsakovas buvo Lietuvoje ir galėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nurodė, kad jis yra išvykęs studijuoti į užsienį (JAV), ką patvirtina jam išduota viza, ir ieškinio jis nėra gavęs, todėl negalėjęs pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariams laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, tačiau teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar 2009 m. gruodžio 18 d. teismo pranešimo įteikimo metu atsakovas faktiškai buvo Lietuvos Respublikoje, t.y. nebuvo išvykęs, ar atsakovo motiną galima laikyti kartu su atsakovu gyvenančiu pilnamečiu šeimos nariu CPK 123 straipsnio 3 dalies prasme ir procesinių dokumentų įteikimą jai laikyti tinkamu dokumentų įteikimu atsakovui.

Pagal CPK 287 straipsnio 4 dalies nuostatą, pareiškimo (dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog procesinių dokumentų įteikimo metu jis buvo užsienyje, nenurodė motyvų, nepateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šios teismo nustatytos aplinkybės reiškia, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka tokiam procesiniam šalies dokumentui keliamų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovui termino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, kaip tai numato CPK 287 straipsnio ketvirtoji dalis, ir neįpareigojo atsakovo pateikti įrodymus apie priežastis, dėl kurių jis teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį (dokumentus apie tai, kad ieškinio įteikimo metu jo nebuvo Lietuvoje (pvz. skrydžio bilietus, duomenis apie sienos kirtimą ir pan.). Tik nustačius aplinkybę, jog procesiniai dokumentai atsakovo motinai iš tikrųjų galėjo būti jai įteikti kaip kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiam jo šeimos nariui, o termino pateikti atsiliepimą į ieškinį metu atsakovas nebuvo išvykęs iš Lietuvos, teismas galėjo padaryti išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.

Nenustatęs atsakovui termino pareiškimo trūkumams pašalinti, teismas neįpareigojo atsakovo nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Aplinkybes dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas nurodė tik atskirajame skunde. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nes jų atsakovas nebuvo nurodęs pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių.

Pagal CPK 80 straipsnio trečiosios dalies nuostatą, už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių mokamas 50 Lt dydžio žyminis mokestis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, pateikęs prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, būtų sumokėjęs nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikęs tai patvirtinantį dokumentą teismui.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių procesinių dokumentų priėmimo tvarką, ir konkrečiai, šių dokumentų trūkumų šalinimą, ir todėl klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti neteisingai išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas negali šio pažeidimo ištaisyti, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui klausimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti iš naujo. Klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjant iš naujo, taikytinas šio procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, nurodant atsakovui teismo reikalavimo neįvykdymo pasekmes (CPK 287 str. 2, 4 d., 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n utaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį ir atsakovo M. J. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.