Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria bylos medžiaga grąžinta Institucijai nustatytiems trūkumams šalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, atliko bendrovės atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimus ir Institucijos interesus. 2017 m. sausio 17 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 8366,85 Eur.Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi grąžino bylos medžiagą Institucijai bylos trūkumams šalinti. Nurodyta, kad Institucijos pareiškime nėra nurodyta jo surašymo data, suformuluotas kaltinimas nėra aiškus ir konkretus, o administracinėn atsakomybėn norimas patraukti asmuo - V. A. neapklausta dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo. Šių trūkumų, apylinkės teismo vertinimu, jis pats ištaisyti negali.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. A. pagal Institucijos pareiškimą, teiktą pirmosios instancijos teismui. Institucija skunde nurodo, kad 2017 m. vasario 20 d. gavo teismo šaukimą administracinėje byloje Nr. A6.-706-738/2017 atvykti į teismo posėdį, kuris vyks 2017 m. kovo 9 d., 11.00 val. Institucija, gavusi teismo šaukimą, pagrįstai manė, kad administracinio nusižengimo bylos teisena yra pradėta. Tačiau teismas, skundžiama nutartimi grąžindamas bylos medžiagą, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Institucijos vertinimu, šiuo atveju taip ir yra. Apylinkės teismui teiktame pareiškime yra aiškia išdėstyta, kokie mokėjimai buvo padaryti pažeidžiant nustatytą tvarką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo atliekami mokėjimai kitų kreditorių naudai, kai sutinkamai su CK nuostata, pirmiausiai turėjo būti atsiskaitoma su Valstybine mokesčių inspekcija. V. A., būdama bendrovės direktore, mokėjimus turėjo mokėti įstatymų nustatyta tvarka, kuria vykdomi atsiskaitymai, ir šios tvarkos bendrų taisyklių laikytis. Pareiškime nurodyti duomenys, finansines operacijas pagrindžiantys dokumentai patvirtina faktą, kad V. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra V. A. pažeidė mokėjimo eiliškumą, išmokas darė tolimesnės eilės, o ne, kaip nustatyta įstatyme, artimesnės eilės, dėl ko buvo pažeisti Institucijos interesai. Byloje esantys dokumentai, t. y. Institucijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, operatyvaus patikrinimo pažyma, mokesčio mokėtojo juridinio asmens aktualūs duomenys, apyvartos žiniaraščių kopijos, patvirtina, kad Institucijos reiškiamas kaltinimas yra aiškus ir konkretus. Teismas nurodė, kad tiriant administracinį teisės pažeidimą V. A. nebuvo apklausta, nors jau šio Institucijos veiksmo atlikimo metu ji turėjo teisę pasinaudoti įstatymo garantuojama teise į gynybą. Tačiau Institucijos pateiktos Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-8588 (toliau - Pažyma) 2 puslapio 3 pastraipoje yra nurodyta, kad dėl susidariusios mokestinės nepriemokos direktorė pateikė paaiškinimą, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnio nuostatos, kurios nustato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, tarp jų ir teisę duoti paaiškinimus, nėra pažeista. Institucija nesutinka, kad V. A. nėra informuota apie faktą, kad ji gali būti patraukta administracinėn atsakomybė. Iš Institucijos pareiškimo matyti, kad galimas pažeidimas nustatytas tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atlikus operatyvų bendrovės patikrinimą ir 2016 m. gruodžio 16 d. surašant pažymą, kurioje nurodyta, kad su operatyvaus patikrinimo pažyma 2016 m. gruodžio 21 d. bendrovės direktorė V. A. pasirašytinai susipažino ir gavo vieną egzempliorių. Todėl negalima daryti išvados, kad ATPK 272 straipsnyje numatyta procesinė teisė tiksliai žinoti, kuo yra kaltinama, V. A. nebuvo neišpildyta. Būdama bendrovės direktore, ji negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad jai nebus taikoma administracinė atsakomybė ar ji galėtų jos išvengti. Teismas nurodė, kad Institucijos pareiškimas surašytas nenurodant tikslios surašymo datos, tačiau ir su šiuo teiginiu apeliantas nesutinka. Analizuojamu atveju operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo data yra laikoma pažeidimo paaiškėjimo data, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas. Pažymima, kad Institucijos pareiškimas buvo pateiktas elektroniniu būdu. Atidarius „adoc“ (elektorinio dokumento formatas atitinkantis elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikaciją) formato Institucijos pareiškimą, matyti elektroninio dokumento turinys ir metaduomenys, kuriuose aiškiai matyti skundo (dokumento, adoc) sudarytojo vardas, pavardė, Institucijos pavadinimas, sudarymo data 2017 m. sausio 18 d., registravimo data 2017 m. sausio 18 d., registravimo Nr. RNA-1701. Todėl laikytina, kad pareiškimas, pateiktas elektroninio dokumento formatu, atitinka visus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju Institucija nepadarė jokių esminių pažeidimų ar trūkumų. Todėl bylos grąžinimas iš esmės reikštų tik formalaus, techninio veiksmo atlikimą, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudarytų prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą V. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą, nes iki Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo pateikimo 2017 m. sausio 18 d., mokestinė nepriemoka, dėl kurios buvo atliktas mokestinis patikrinimas, buvo įvykdyta. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikdama pareiškimą teismui, nebeturėjo kreditoriaus statuso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nagrinėjamu atveju trunkamasis pažeidimas, kurio padarymu kaltinama V. A., yra padarytas 2016 metais, t. y. iki ANK įsigaliojimo, todėl sprendžiant kuria teisena – įtvirtinta ANK ar ATPK – vadovautis, būtina nustatyti, kuriame kodekse administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatyta švelnesnė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę nei ANK 120 straipsnio 1 dalis, todėl vadovavosi ATPK numatyta teisena. Dėl tos pačios priežasties aukštesnysis teismas Institucijos skundą taip pat nagrinėja ATPK numatyta tvarka.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. V. A. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Taigi, užtenka nustatyti bent vieną minėto straipsnio dispozicijoje numatytą alternatyvų veiksmą. Šiuo atveju Institucija pareiškime aiškiai nurodė, kad V. A. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Taip pat nurodė konkretų civilinio kodekso straipsnį, kuris reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti bylą iš esmės, nurodydamas, kad pareiškime nėra nurodyti aiškūs duomenys, kuriais teismas galėtų remtis, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma iš esmės reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonės mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra pati svarbiausia. Institucija aiškiai nurodė pažeidimo darymo laikotarpį, pažeidimo esmę, pažeisto CK straipsnio nuostatas bei atsakomybę už tai numatantį ANK straipsnį.Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismui nekilo abejonių dėl to, jog pateikti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, aplinkybių, kurios darytų administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), taip pat nenustatyta. Tai, jog Institucijos pareiškime, apylinkės teismo vertinimu, nurodytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas ne pagal ANK, o pagal atitinkamą ATPK straipsnį, nėra esminis pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti iš esmės. Veiką perkvalifikuoti, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, teismas gali ir savo iniciatyva, apie tai iš anksto informavęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti kaltinimo V. A. neaiškumą ar nekonkretumą, aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Institucija ne tik suformulavo dėl kokių aplinkybių V. A. turėtų būti nubausta administracine tvarka, bet ir pateikė savo poziciją pagrindžiančius duomenis: išsamią informaciją apie juridinį asmenį, kuriam V. A. vadovauja, Operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje išdėstyti rezultatai atlikto patikrinimo – piniginių lėšų judėjimo kasoje ir bankų sąskaitose nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d., duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, kreditorius, debitorius, pirkimus bei pardavimus, apyvartos žiniaraščio kopijas. Sutiktina su Institucijos skundo teiginiu, kad V. A. buvo informuota apie numatomą atlikti patikrinimą ir reikalingų patikrinimui dokumentų paruošimą. Jai taip pat sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimą dėl susidariusios mokestinės nepriemokos. Visa tai aiškiai atsispindi 2016 m. gruodžio 16 d. surašytoje Operatyvaus patikrinimo pažymoje, su kuria V. A. pasirašytinai susipažino 2016 m. gruodžio 21 d. Jokių pastabų po minėtos pažymos tekstu V. A. nepadarė, prieštaravimų nereiškė. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad jos paaiškinimas apie tai, kad bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, todėl ji, siekdama išsaugoti veiklos tęstinumą, mokesčius sumoka vėluodama, atitinka jos valią. ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Apygardos teismo vertinimu, tai reiškia, jog atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimui keliami panašūs, bet ne identiški reikalavimai kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokolui. Šiuo atveju kaltinimą formuluoja teismas, o pareiškėjas privalo pateikti esminę informaciją, kuria remiantis būtų galima spręsti apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą. Šiuo atveju Institucija esminę informaciją bylos teisminiam nagrinėjimui pateikė, o teismas privalo nustatyti, ar V. A. vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemoką, jei taip, kokio ji dydžio, taip pat, ar yra pagrindas išvadai, jog nepažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ši nepriemoka galėjo būti padengta. Tuo pačiu apylinkės teismas privalo įvertinti ir V. A. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad mokestinę nepriemoką Institucijos pareiškimo pateikimo metu ji jau buvo įvykdžiusi bei spręsti, ar šis prievolės įvykdymas (jei iš tiesų nepriemoka pilnai buvo sumokėta) turi reikšmės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimui.Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. A. pasirašytinai buvo supažindinta ne tik su pavedimu atlikti operatyvų patikrinimą, bet ir su 2016 m. lapkričio 21 d. priminimu apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką. Nepriemokos nesumokėjimo faktas buvo užfiksuotas 2016 m. gruodžio 16 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje, kurioje konstatuota, kad bendrovė tikrinamu laikotarpiu gavo pajamų, vykdė įvairius mokėjimus, tačiau tai darė ne pagal įstatyme nustatytą tvarką. Konstatavus pažeidimo faktą, Institucija neturėjo jokio pagrindo nesikreipti į teismą, prašant iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, o V. A. neturėjo pagrindo nesitikėti likti nenubausta. Preziumuojama, kad ji, kaip bendrovės direktorė, žino savo teises, pareigas bei atsakomybę, kuri gali kilti dėl įstatyme įtvirtintų imperatyvų nesilaikymo. Tuo pačiu pažymėtina, kad V. A., būdama informuota apie numatomą įmonės dokumentų patikrinimą, turėjo visas galimybes konsultuotis su teisininkais, todėl jos teisė į gynybą šiuo atveju nebuvo pažeista.Aukštesnysis teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl pareiškimo teismui padavimo, laikantis dokumento formatui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui užkliuvo tai, kad pareiškime nenurodyta pilna jo surašymo data, t. y. nurodyta „2017-01-“ ir dokumento registracijos numeris. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškimo surašymo data nesutampa su pažeidimo padarymo data. Be to, pareiškimo pateikimo konkreti data matosi iš ADOC dokumento turinio. Pareiškimas buvo teiktas elektroniniu dokumento formatu, kuriame tiksliai matosi ne tik dokumento pasirašymo data, tačiau ir laikas sekundžių tikslumu, t. y. 2017 m. sausio 17 d., 16:43:33 val. Todėl pačiame pareiškimo tekste nenurodyta pilna data nelaikytina dokumento formos ar turinio trūkumu, dėl kurio bylos medžiagą reikėtų grąžinti Institucijai trūkumams šalinti.Institucija skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą V. A. atžvilgiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byla jau yra pradėta, tai padaryta Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 47), pakartotinai pradėti bylą nėra pagrindo, todėl bylos medžiaga yra grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti Institucijos pateiktos informacijos trūkumai yra neesminiai ir netrukdantys bylą nagrinėti teisme iš esmės, pasisakant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos uždaviniai - laiku, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), lemia tai, jog šiuo atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, dėl Institucijos pateikto kaltinimo bei tai patvirtinančių įrodymų šioje nutartyje plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylos medžiagą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.