Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-144/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
1S-144/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Leonora Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-144/2008Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 24 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. įtariamas tuo, kad nužudė kitą žmogų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad 2007 m. gegužės mėn. 21 d., apie 00 val. 40 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia rankomis, kojomis ir nenustatytais įrankiais suduodamas daugybinius smūgius A. R. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Be to, P. J. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: iki 2007 m. lapkričio mėn. jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susitarė su kitais areštinėje laikomais asmenimis organizuoti iš laisvėje esančių asmenų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių, turėdami tikslą jas vartoti. 2007 m. lapkričio 25 d. narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo nugabentos į Klaipėdos m. VPK areštinės kamerą ir P. J. veikdamas organizuota grupe, organizavo didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą, kai 2007 m. gruodžio 14 d. narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo atgabentos į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją, o 2007 m. gruodžio 19 d. narkotinės medžiagos atsiųstos į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2007 m. birželio 6 d. paskelbta P. J. paieška. 2007 m. liepos 2 d. nutartimi P. J. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2007 m. rugpjūčio 22 d. 15 val. P. J. sulaikytas Plungės rajono policijos komisariate. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi P. J. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 24 d. 2008 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimas P. J. pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. sausio 24 d. 2008 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įtariamajam suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 24 d. 2008 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2008 m. gegužės 24 d. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas P. J. pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi suėmimo terminas P. J. pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 24 d.

Šalies argumentai

Įtariamasis P. J. skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas trunka jau septyniolika mėnesių, jis atliekamas neintensyviai, byla vilkinama ir taip pažeidžiamos jo teisės. Teigia, kad pratęsiant jam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą buvo pažeistos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes nebuvo įskaitytas laikas, kai buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį. P. J. mano, kad jam taikoma kardomoji priemonė yra per griežta. Įtariamasis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Įtariamojo P. J. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo P. J. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi įtariamajam P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Į įtariamojo P. J. skunde nurodytus daugelį argumentų buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, todėl šioje nutartyje jie dar labiau akcentuojami.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai domenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis P. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamųjų A. B. , K. Ž. , T. S. , T. V. parodymuose, liudytojų S. P. , D. B. bei kitų liudytojų parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų specialisto išvadoje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose bei prieduose prie jų ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo P. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai P. J. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Klaipėdos apygardos teismas P. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi P. J. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir organizavimu sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis P. J. neturi tvirtų socialinių ryšių su gyvenamąja vieta: yra nevedęs, tėvai mirę, neturi jokio darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio, būdamas labai jauno amžiaus yra teistas jau tris kartus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, įtariamasis išvyko į užsienį (Prancūzijos Respubliką), kur buvo sulaikytas dėl neteisėto atvykimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje P. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog P. J. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis kaltinamas padaręs du nusikaltimus - vieną labai sunkų ir vieną sunkų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, P. J. yra teistas tris kartus, teistumas nėra išnykęs, įtariama, kad nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė praėjus tik trims dienoms, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos. Be to, antrasis nusikaltimas padarytas įtariamajam taikant kardomąją priemonę suėmimą ir jam būnant tardymo izoliatoriuje. Pažymėtina ir tai, kad padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą P. J. išvyko į Prancūziją ir joje buvo sulaikytas už neteisėtą atvykimą ir suklastoto dokumento panaudojimą. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas P. J. darys naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau nei šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra itin sudėtinga, kadangi tyrimas atliekamas dėl labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimo padarymo, įtarimai pareikšti net penkiolikai asmenų, viena nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas P. J. , padaryta bendrininkų grupe, dėl ko nusikaltimų padarymo aplinkybėms išaiškinti reikia atlikti žymiai daugiau procesinių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje atlikta daugybė ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo paskirta ir atlikta daug specialisto tyrimų ir kt. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi P. J. suėmimo terminas pratęstas daugiau nei šeši mėnesiai pagrįstai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų (buvo pranešti galutiniai įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo 15 asmenų, keturiems asmenims ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklausti liudytojai, surasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, atliktos apžiūros). Šiuo metu ikiteisminis tyrimas baigiamas, artimiausiu metu bus pradėta proceso dalyvius supažindinti su bylos medžiaga. Duomenys apie per paskutinius tris mėnesius atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad suėmimas P. J. taikomas jau septyniolika mėnesių, yra pažeidžiamos jo, kaip įtariamojo, teisės. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau šie suvaržymai taikomi laikantis BPK reikalavimų.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo metu suėmimas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių. Šiuo metu suėmimo terminas jau 17 mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad į suėmimo terminą yra įskaičiuojamas ir laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnio 9 dalis). Be to, pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas (minėto Senato nutarimo 17 punktas). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis P. J. iki 2007 m. rugpjūčio 19 d. atliko jam paskirtą bausmę Prancūzijoje, po to buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį, kuria P. J. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ir pagal šią nutartį išduotą Europos arešto orderį. 2007 m. rugpjūčio 22 d. P. J. buvo sulaikytas Plungės rajono policijos komisariate. Taigi pagal šiuos duomenis į P. J. taikomo suėmimo terminą turi būti įskaičiuojamas laikas nuo 2007 m. rugpjūčio 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d., kurio metu buvo suvaržyta P. J. laisvė vykdant Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį ir Europos arešto orderį. Tačiau ir tuo atveju BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti suėmimo taikymo terminai ikiteisminio tyrimo metu nepažeisti. Teismas, pratęsdamas P. J. suėmimo terminą, nepažeidė Lie­tu­vos Respublikos Kon­sti­tu­ci­jos 20 straipsnio 2 dalies ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 5 straipsnio nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam ne­tu­ri bū­ti atim­ta lais­vė ki­taip, kaip to­kiais pa­grin­dais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, ko­kias yra nusta­tęs įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys