Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8749-199/2015 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams L. P. ir L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Taigi, teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį asmens pareikštą reikalavimą. Teismas neturi teisės formuluoti reikalavimus už ginčo šalį (šiuo atveju – atsakovą). Todėl apeliantas, siekiantis įgyvendinti subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui apeliacinį skundą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Esant turtiniai ginčui apeliaciniame skunde turi būti nurodyta ginčijama suma, pagal kurį turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), pateikti tai pagrindžiantys įrodymai.

Pažymėtina, kad žyminis mokestis yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str. 1 d.). Tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – dalį teisingumo vykdymo išlaidų perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems suinteresuotumą bylos baigtimi. Žyminio mokesčio dydžio nustatymui teisiškai reikšmingas yra ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu (CPK 80 str. 1 d.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė procesinį dokumentą pavadinimu „atskirasis skundas“ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, prašydamas šį sprendimą panaikinti. Paduodant apeliacinį skundą atsakovas nenurodė kokią konkrečia sprendimo dalį skundžia, nesumokėjo pagal tai atitinkamo dydžio žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – patikslinti procesinio dokumento pavadinimą, nurodyti kokia apimtimi yra skundžiamas teismo sprendimas ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Nesutikdamas su šia nutartimi, atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės, patvirtinančios nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas, esant objektyvioms priežastims, neprašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti jį nuo jo sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmenų sąrašas, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio. Šie asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 str. 2 d.). CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostata aiškiai apibrėžia asmenis, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Atsakovas į tokių asmenų sąrašą nepatenka (tokie duomenys į bylą taip pat nepateikti).

Esant nustatytoms aplinkybėms, nenustačius, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos už apeliacinio skundo padavimą sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.