- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- T-1725-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00262-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- A. L.
Teikimas Nr. T-1725-935/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00262-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
2015 m. lapkričio 30 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-245 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtino klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi A. L. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimu nuteistam už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal Švedijos Karalystės Įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktus ir 3 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta ta pati laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
A. L. bausmės vykdymo pradžia 2011 m. spalio 21 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2019 m. spalio 21 d. A. L. 1/2 bausmės dalį atliko – 2015 m. spalio 21 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-245 nutarė taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bei esant nuteistojo sutikimui taikyti intensyviąją priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, siūlė nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:
auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, iki 2019 m. spalio 21 d.
Komisijos nutarime nurodoma, jog A. L. Komisijos svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismas nepatvirtino lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, Komisija A. L. teikė rekomendacijas, kurias jis įvykdė.
Komisija teikime nurodė, kad A. L. anksčiau teistas du kartus. Nusikaltimai nesunkėjo. Nusikaltimui nebūdingas nusikaltimų modelis. A. L. motyvuotas apsiriboti nuo negatyvios aplinkinių įtakos. Šiuo metu A. L. bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas.
Komisija pažymi, kad A. L. nepasiduoda agresijai, esant sunkioms situacijoms susitvardo. A. L. atpažįsta savo problemines sritis, turi socialius, konkrečius ateities planus, susijusius su darbine veikla, vaikais, santykiais su artimaisiais. A. L. gerbia įstatymo normas.
Komisija nutarime pabrėžia, kad A. L. vykdė individualiame reabilitacijos plane nurodytas priemones, išėjęs į laisvę dirbtų IĮ „Forbera“. Nuteistojo socialiniai ryšiai stiprūs, jis palaiko ryšius su tėvais, vaikais, sugyventine, seserimi, broliu. Išėjęs į laisvę turėtų, kur gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, A. L. priklauso žemos rizikos grupei – 19 balų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali nuteistieji, kurie yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Teismas konstatuoja, jog A. L. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Iki nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis buvo teistas du kartus. Akivaizdu, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika, jos padarymo aplinkybės, paties nuteistojo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme, rodo pakankamai didelį tiek pačios veikos, tiek ją padariusio asmens pavojingumą. Vis tik aptarti faktai dar nereiškia, jog nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės, o tokių pat ar geresnių rezultatų, kurių siekiama asmenį laikant pataisos įstaigoje, negalima pasiekti jam pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis nėra pažeidęs režimų reikalavimų, skatintas nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui pirmą kartą nepatvirtinus lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, Komisija jam pateikė rekomendacijas, kurias nuteistasis visiškai įvykdė. Jo nusikalstamumo rizika sumažėjo dviem balais (A. L. priklauso žemai nusikalstamumo rizikai). Pažymėtina ir tai, kad A. L. yra motyvuotas dirbti, pataisos įstaigoje nedirba dėl darbo vietų stokos, atlikdamas bausmę Švedijos Karalystėje visą laiką dirbo. Paleistas į laisvę A. L. dirbtų IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, išėjęs į laisvę, turėtų, kur gyventi. Be to, A. L. sutinka su intensyvia priežiūra (jo gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini), esamos sąlygos yra tinkamos vykdyti nuteistojo intensyvią priežiūrą), išreiškia norą būti visuomenės dalimi, kuria konkrečius ateities planus, susijusius su darbine veikla bei artimų socialinių santykių vystymu (rūpinimusi savo šeimos nariais). Nuteistasis atpažįsta ir įvardija savo problemines sritis, sugeba atsiriboti nuo negatyvios aplinkinių įtakos, gerbia įstatymo normas, agresijos jo elgesyje nepastebima, sugeba tvardytis sunkiose situacijose.
Taigi pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, vis tik manytina, kad teigiamai A. L. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-245 nustatant Komisijos nutarime nurodytas pareigas.
Teismas pastebi, kad lygtinio paleidimo taikymui A. L. nepritarė net trys Komisijos nariai. Šie Komisijos nariai savo nuomonę motyvavo tuo, kad nuteistasis tik dalinai pripažįsta savo kaltę, jam yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Teismas mano, kad aplinkybė, jog nuteistasis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo, kadangi minėta aplinkybė yra reikšminga skiriant bausmę už padarytą nusikaltimą, ji nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pastebėtina, jog pagal bendruosius teisės principus dar kartą tuo pačiu pagrindu nuteistojo teisinė padėtis negali būti sunkinama, juo labiau, kad kaltės pripažinimas yra paties nusikalstamą veiką padariusio asmens apsisprendimo reikalas. Taip pat pastebėtina, jog A. L. šiuo metu yra atlikęs bausmės dalį, kuri leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nuomonė, kad nuteistasis atliko per mažą bausmės dalį nėra niekaip pagrįsta.
Teismo nuomone, pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina galimybę A. L. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus nei bausmės tikslams, nei teisingumo principo įgyvendinimui. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nutaria:
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-245 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant intensyvią priežiūrą.
Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatyti A. L. šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:
auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą iki 2019 m. spalio 21 d.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.