Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Saudeka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti, civilinėje byloje pagal kreditoriaus Ž. K. pareiškimą skolininkui UAB „Saudeka“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. išdavė teismo įsakymą dėl 31 028,19 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

3. 2018 m. rugsėjo 19 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl išduoto teismo įsakymo, kuriuose skolininkas taip pat prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Prašymą motyvavo tuo, kad skolininko įmonės vadovė V. K. yra užsienietė (Baltarusijos Respublikos pilietė), todėl procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami išversti į jai suprantamą kalbą. Skolininkas teigia, kad šioje byloje teismas nesiuntė procesinių dokumentų antrą kartą skolininko buveinės adresu (Architektų g. 56-101, Vilnius).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apelianto manymu, buvo pažeisti LR CPK 122 str., 123 str., 124 str., 437 str. 2 d. reikalavimai. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2018-08-02 siuntė procesinius dokumentus antrą kartą skolininko buveinės adresu – Architektų g. 56-101, Vilnius ir pagal kreditoriaus nurodytą adresą- Vokiečių g. 13, Vilnius. Byloje yra tik vienas 2018-06-28 pranešimas adresuotas skolininkui apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-28 teismo įsakymą. Kito pranešimo apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-28 teismo įsakymą, kuris buvo siunčiamas 2018-08-02, nėra. Byloje taip pat nėra grąžintų teismui procesinių dokumentų, kurie buvo siunčiami skolininkui 2018-06-28. Atsižvelgiant į tai, skolininkas sprendžia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-28 išduotą teismo įsakymą.

8. Nurodo, jog skolininkas sužinojo apie priimtą teismo įsakymą tik 2018 m. rugsėjo 14 d. Pažymi, jog skolininko įmonės vadovė yra užsienietė, todėl procesiniai dokumentai siunčiami užsieniečiui turi būti išversti į jam suprantamą kalbą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams dėl išduoto teismo įsakymo pateikti, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto skundo argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jog nagrinėjamu atveju, skolininkui UAB „Saudeka“ procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis LR CPK 123 str. 4 d. įtvirtintomis nuostatomis, taip pat, jog skolininkas nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas atnaujinti skolininkui terminą prieštaravimams dėl išduoto teismo įsakymo pateikit.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo

10. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.), reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

11. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

12. Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

13. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

14. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus. CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).

15. Vienas iš esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, atitinkamai JAR duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.

16. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise.

17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kreditorius Ž. K. pateikęs teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė du skolininko UAB „Saudeka“ adresus: buveinės adresą, kuris yra įregistruotas ir Juridinių asmenų registre- Architektų g. 56-101, Vilnius bei korespondencijos adresą – Vokiečių g. 13, Vilnius. LITEKO sistemoje taip pat yra atžyma, jog 2018-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas skolininkui buvo išsiųstas 2018-06-29 skolininko Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu Architektų g. 56-101, Vilnius ir kreditoriaus nurodytu skolininko korespondencijos adresu- Vokiečių g. 13, Vilnius. Iš LITEKO esančių sukurtų įvykių, matyti, jog dokumentai grįžo neįteikti (2018-07-12 ir 2018-07-16). Kadangi procesinių dokumentų nepavyko įteikti, jie 2018-08-02 buvo pakartotinai išsiųsti skolininko UAB „Saudeka“ vadovei V. K., adresu Vokiečių g. 13, Vilnius bei įmonės buveinės adresu Architektų g. 56-101, Vilnius, tačiau 2018-08-14 grįžo neįteikti. Tačiau visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JAR išplėstinį išrašą skolininko buveinės adresas: Architektų g. 56-101, Vilnius, buvo registruotas nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2016 m. birželio 2 d., o skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresas registruotas nuo 2013 m. balandžio 25 d. Taigi, šioje situacijoje juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir kitu žinomu korespondencijos adresu.

18. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkui procesiniai dokumentai yra laikomi tinkamai įteiktais pagal įstatymą.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino pateikti prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo atnaujinimą, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių

19. CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

20. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.

21. Skolininkas prašo terminą prieštaravimams pateikti atnaujinti tuo pagrindu, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Kaip išsamiai išaiškinta šioje nutartyje pirmiau, yra pagrindas manyti, kad skolininkui procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti pagal įstatymą, todėl aplinkybė, kad skolininkas faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmės.

22. Kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją. Atsižvelgiant į tai, asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos ir (arba) nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos, t. y. neformalizavo duomenų pasikeitimo (jų neįregistravo), tačiau teisinių santykių dalyviai žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir, nepateikdami procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningai.

23. Nagrinėjamu atveju skolininkas taip pat nurodo, jog įmonės vadovė V. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, todėl procesiniai dokumentai turėjo būti išversti į jai suprantamą kalbą. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jog šiuo atveju kreditoriui nebuvo pareigos procesinių dokumentų išversti į skolininko vadovui suprantamą kalbą, kadangi skolininkas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, o ta aplinkybė, kad skolininko vadovė yra užsienio valstybės pilietė ir nemoka lietuvių kalbos, neįpareigoja teismo išversti dokumentų į tokią kalbą, kurią galimai žino juridinio asmens atstovas. Tai, kad nenurodytos kitos priežastys, dėl kurių skolininkas praleido terminą prieštaravimams pateikti, yra pagrindu skundui atmesti.

24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.

25. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.