Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skeneris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4966-553/2014, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skeneris“ dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrįstumo ir teisėtumo, bei paskirto bankroto administratoriaus tinkamumo.

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atsakovui UAB „Skeneris“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „SBS Legale“. Reikalavimą grindė 18 167,24 Lt skola, ir išnaudotomis visomis galimybės nesėkmingai išsiieškoti šią skolą. Pareiškėjo nuomone, bendrovė yra nemoki.

Trečiasis asmuo teismo prašė sprendimą priimti savo nuožiūra, tačiau nurodė , kad atsakovo skola valstybės (savivaldybės) biudžetui 2014-07-02 buvo 841,73 Lt, o antstoliai vykdo išieškojimą iš atsakovo turto 7 vykdomosiose bylose, bendra išieškoma suma 11 864,50 Lt.

Atsakovas pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, jo veikla buvo paralyžuota 2013 m. vasarą, kai užsakovas ūkininkas A. Š. neteisėtai sulaikė visą turimą įmonės techniką, nesumokėjo už atliktus darbus bei kreipėsi į teismą dėl 100 430 Lt skolos ir 7 632,70 Lt delspinigių priteisimo. A. Š. prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-37832-811/2013, buvo areštuotas įmonės turtas. Minėtoje byloje ieškinys buvo tenkintas, todėl atsakovas apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka. Atsakovo teigimu, šiuo metu taip pat vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-43401-811/2013 pagal UAB „Skeneris“ ieškinį ūkininkui A. Š. dėl 97 873,53 Lt skolos, nuostolių ir įsiskolinimo VSDFV biudžetui priteisimo. Atsakovas pažymi, kad įmonei nuosavybės teise priklauso 275 000 Lt vertės ekskavatorius Case CX 130.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Skeneris“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. baigė su 107 577 Lt nuostoliu. 2013 m. pabaigoje įmonė turėjo 198 406 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 174 682 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus (t. y. laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-25), tačiau įvertinęs atsakovo 2014-07-17 įmonės kreditorių sąrašą sprendė, kad pagal paskutinius atsakovo parengtus duomenis jo kreditoriniai įsipareigojimai (neįtraukiant gautų išankstinių apmokėjimų) sudaro 621 849 Lt, o turtas (t. y. įmonės debitorių skolos 2014-07-17 dienai ir ilgalaikis turtas 2014-06-30 dienai (aktualiausių duomenų apie kitą įmonės turtą atsakovas teismui nepateikė)) sudarė 98 847,15 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad į minėtą kreditorių sąrašą pagrįstai nėra įtraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-597-811/2014, ūkininkui A. Š. iš UAB „Skeneris“ priteista 108 062,70 Lt skola su delspinigiais, nes šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tačiau į atsakovo parengtą jo kreditorių sąrašą nepagrįstai nėra įtrauktas trečiojo asmens 841,73 Lt reikalavimas, be to, pagal viešus duomenis šiai dienai atsakovo skola ieškovui sudaro ne 21 231 Lt, kaip nurodo pats atsakovas, o 21 699,30 Lt. Todėl padarė išvadą, kad pagal aktualiausius atsakovo pateiktus ir teismo surinktus duomenis, bendra atsakovo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro ne mažiau kaip 623 159,03 Lt. Teismas nustatęs šias aplinkybes padarė išvadą, kad atsakovas tiek 2013 m., tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu atitinka nemokios įmonės statusą, kadangi 623 159,03 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kuri lygi 49 423,58Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas dar šių metų pradžioje (2014-01-23) buvo informuotas apie vis didėjantį skolinį įsipareigojimą ieškovui, tačiau per pusės metų laikotarpį atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant jį sumažinti ar padengti, jog išvengtų bankroto bylos iniciavimo. Kartu su atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas nepateikė jokių įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kad jis šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu atnaujins rentabilios ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas nevykdo veiklos, kuri užtikrintų atsakovo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Skeneris“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo reikalavimą atsakovui iškelti bankroto bylą. Apeliantas taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu iki Vilniaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-43401-811/2013 išnagrinėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 621 849 Lt, kadangi į šią suma įtraukta 417 789 Lt paskola, kurios grąžinimo terminas dar nėra suėjęs ir sueis tik 2014 m. gruodžio mėn. Pagal minėtą paskolos sutartį, kreditorius nėra pareiškęs jokių pretenzijų atsakovui dėl paskolos grąžinimo. Taigi, pagrindinis atsakovo kreditorius nėra pareiškęs jokių reikalavimų teismine ar ne teismine tvarka. Todėl atsakovui iškėlus bankroto bylą, būtų neproporcingai ir nesąžiningai nutraukti stabilūs prievoliniai santykiai tarp atsakovo ir jo kreditoriaus, kurio reikalavimo suma yra ženkliai didesnė, nei ieškovo. Pažymi, kad neįtraukus minėtos sumos, atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudarytų tik 204 060 Lt (621 849 Lt - 471 789 Lt). Tuo tarpu atsakovas turi ne mažesnės nei 98 847, 15 Lt vertės turto. Todėl atsakovo finansinės padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytų nemokumo kriterijų.

2. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp atsakovo ir jo skolininko ūkininko A. Š. nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-43401-811/2013, kurioje sprendžiama dėl 97 873, 53 Lt skolos atsakovui priteisimas iš ūkininko A. Š. dėl neįvykdytos statybos rangos sutarties pastarajam nesumokėjus už UAB „Skeneris” atliktus darbus. Be to, šioje byloje teismas areštavo atsakovui priklausantį turtą, todėl nuo bylos pradžios atsakovas negali vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Patenkinus UAB „Skeneris” byloje pateiktą prašymą dėl skolos iš A. Š. priteisimo bei panaikinus įmonės turto areštą, būtų sudaryta galimybė toliau tęsti veiklą ir gauti pajamas. Todėl priimtas sprendimas Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-43401-811/2013 gali turėti esminės reikšmės atsakovo turto balansui ir veiklos perspektyvai ateityje. Dėl šios priežasties šios civilinės bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas iki minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas nesustabdė.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 114 958, 54 Lt vertės (likutinė vertė yra bent 98 847, 15 Lt) kasimo technika - ekskavatorius Case CX130. Atsakovas, esant reikalui, šią techniką galėtų parduoti ir taip grąžinti ieškovui skolą. Pažymi, kad ieškovo reikalavimas sudaro tik 18 167, 24 Lt. Todėl net ir atsakovui priėmus nepalankų sprendimą Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-43401-811/2013, ieškovo įsiskolinimas atsakovui galėtų būti patenkintas iš turimo turto.

4. Teismas nevertino atsakovo ūkinės-komercinės veiklos galimybių. Atsakovas yra daugelį metų sėkmingai veikianti įmonė, kurios pasitraukimas iš rinkos neatitiktų stabilumo ir teisėtų lūkesčių principų civilinėje rinkoje. Vilniaus apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-43401-811/2013 ir panaikinus atsakovo turto areštą, atsakovas toliau ketina vystyti verslą ir dalyvauti rinkoje.

5. Atsakovas nesutinka su paskirto administratoriaus kandidatūra dėl jo didelio užimtumo kitose bankroto bylose. Todėl teismas paskirtą bankroto administratorių turėtų pakeisti kitu bankroto administratoriumi.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1162/2010). Atsakovas valstybinio socialinio draudimo įmokų visiškai nemoka nuo 2013-05-03, o atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui jau yra 21 699,30 Lt. Vien ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas yra nemokus.

2. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-43401-811/2013 neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos UAB „Skeneris“ iškėlimo. Be to, bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymas, kol bus išnagrinėta minėta byla, neribotam laikui užvilkins bankroto bylos nagrinėjimą. Bendrovėje yra 2 apdraustieji, kuriems skaičiuojamos draudžiamosios pajamos ir atsakovo įsiskolinimas kiekvieną mėnesį didėja, bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymas, kels skolos VSDF biudžetui padidėjimo riziką.

3. Teismas nustatė, kad paskirtas bankroto administratorius atitinka įmonės bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Ieškovas neturi duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms ar neatitiktų administratoriui keliamų reikalavimų bei netinkamai vykdytų administratoriaus pareigas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010 išaiškino, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo, veiklos perspektyvų ir paskirto bankroto administratoriaus tinkamumo. Šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis apelianto atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei CPK nuostatos. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir, esant galimybei, atkurti tokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos ne visais atvejais užtikrina teisinį stabilumą kitiems rinkos dalyviams, – savaime tai nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

Dėl UAB „Skeneris“ pradelstų įsipareigojimų dydžio

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju atsakovui bankroto bylos iškėlimą iniciavo atsakovo kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius ir pirmosios instancijos teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu dėl nemokumo, nustatęs, kad įmonės veikla 2013 metais buvo nuostolinga, atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 621 849 Lt, o turimo turto vertė sudaro tik 98 847,15 Lt. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pradelstų įsipareigojimų dydžiu, kadangi teismas įtraukė į pradelstų kreditorių sąrašą ir atsakovui suteiktos 471 789 Lt paskolos sumą, kurios grąžinimo terminas dar nesuėjęs (2014-06-30 Balanso duomenimis sueis 2015-12-31; atskirojo skundo duomenimis sueis 2014-12-31, paskolos sutartis teismui nepateikta), todėl apelianto teigimu, eliminavus šią sumą iš pradelstų įsipareigojimų sąrašo, atsakovo pradelsti įsipareigojimai nesudaro daugiau kaip pusės į balansą įrašyto turto vertės (98 847,15 Lt likutinės vertės kasimo technika – ekskavatorius).

Įmonės mokumas visų pirma nustatomas nagrinėjant įmonės finansinius atskaitomybės dokumentus, turinčius objektyviai atspindėti įmonės finansinę padėtį. Vadovaujantis atsakovo pateiktais 2013-12-31 balanso duomenimis, įmonė turi 198 406 Lt vertės turto (8 960 Lt išankstiniai mokėjimai, 4 591 Lt gautinos sumos, 52 199 Lt kitas trumpalaikis turtas, 25 790 Lt lėšos. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 174 6682 Lt. 2014-07-17 atsakovo sudarytos pažymos duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 172 460 Lt (trečiosios eilės kreditorių reikalavimai) ir 31 600 Lt (antrosios eilės kreditorių reikalavimai, tai VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas); iš viso 204 060 Lt. Kaip teisingai nurodo apeliantas, įsipareigojimai, kurių terminai dar nesuėjo, nėra traukiami į pradelstų įsipareigojimų sąrašą ir vertinant įmonės mokumą nėra laikomi pradelstais, todėl įmonei suteiktos 417 789 Lt paskolos suma neturėjo būti vertinama sprendžiant dėl atsakovui keltinos bankroto bylos, tačiau ir be šios sumos matyti, kad atsakovo balansas yra neigiamas. Nors bendrovė apskaito 198 406 Lt vertės turtą, tačiau tai yra trumpalaikis ir iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad tai yra nelikvidus turtas. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad turi 98 847,15 Lt vertės kasybos techniką, kurios pakaktų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau apeliantas laiko, kad tokiu atveju reikėtų atsiskaityti tik su bankroto bylą inicijavusiu VSDFV Vilniaus skyriumi, kadangi kiti kreditoriai nereiškia jokių reikalavimų. Tačiau vertinat įmonės mokumą, nagrinėjama bendrovės galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais, o šiuo atveju pradelsti įsipareigojimai du kartus viršija turimo turto vertę (atskirojo skundo duomenimis). Apeliantas taip pat nutyli aplinkybę, kad be minėtų kreditorių Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. teismo įsakymu kreditoriui „BTA Insurance Company“ SE iš UAB „Skeneris“ priteisė 331,78 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi atsakovas turi ir kitų kreditorių, nei nurodo šioje byloje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto ir jokių transporto priemonių, todėl apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai apeliuoja į didelės vertės kasybos techniką, nes teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovui tokia technika priklauso nuosavybės teise. Įmonė 2013 m. baigė su 107 577 Lt nuostoliu. Ieškovo duomenimis, atsakovo sąskaitoje nevyksta jokie piniginiai judėjimai (atsakovui dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių leista atsiskaityti su valstybe), todėl galima daryti išvadą, jog įmonė nevykdo jokios veiklos. Įmonėje dirba du darbuotojai, VSDFV Vilniaus skyriui auga skola, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas bendrovei iškelti bankroto bylą.

Dėl UAB „Skeneris“ veiklos perspektyvų

Vertinat atsakovo argumentus dėl įmonės veiklos perspektyvų, kitoje civilinėje byloje įmonės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pasak apelianto paralyžiavo įmonės veiklą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės turtui taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama nepakenkti įmonės veiklai ir užtikrinti jos tęstinumą, todėl paprastai leidžiama naudoti veikloje areštuotą turtą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrydomų, kad įmonės veikla paralyžiuota dėl įmonės turto arešto, jog kreipėsi į teismą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ar kitaip siekė vykdyti veiklą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl bendrovės veiklos perspektyvų ir galimybių vėliau vykdyti veiklą, turint pirmiau aptarto dydžio pradelstų įsipareigojimų, vertinti kaip deklaratyvūs.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu

Apelianto teigimu, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-43401-811/2013, kurioje sprendžiama dėl 97 873, 53 Lt skolos atsakovui priteisimo iš ūkininko A. Š. dėl neįvykdytos statybos rangos sutarties pastarajam nesumokėjus už UAB „Skeneris” atliktus darbus. Apelianto teigimu, patenkinus UAB „Skeneris” byloje pateiktą prašymą dėl skolos iš A. Š. priteisimo bei panaikinus įmonės turto areštą, būtų sudaryta galimybė įmonei toliau tęsti veiklą ir gauti pajamas. Todėl priimtas sprendimas Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-43401-811/2013 gali turėti esminės reikšmės atsakovo turto balansui ir veiklos perspektyvai ateityje, atitinkamai šios bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas iki minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto nurodoma civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-597-811/2014 (kuris atsakovui UAB „Skeneris“ nepalankus ir atsakovo apskųstas Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka, civilinės bylos Nr. 2A-2235-553/2014). Šioje byloje iš atsakovo UAB „Skeneris“ ieškovui ūkininkui A. Š. priteista 100 430 Lt sumokėto avanso, 7 632,70 Lt delspinigių ir 2 383,30 Lt žyminio mokesčio. Įvertinus apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų laiką, spręstina, kad atsakovo nurodoma civilinė byla būtų išnagrinėta po vienerių metų laiko. Šiuo laikotarpiu didėtų įsipareigojimai VMI, VSDFV Vilniaus skyriui ir kitiems kreditoriams, todėl tai neatitiktų bankroto proceso tikslų, eliminuoti iš rinkos nemokų dalyvį. Be to, sprendžiant klausimą dėl bendrovės mokumo/nemokumo nėra vertinami ginčijami reikalavimai, taip pat kaip ir prievolių sumos, kurių grąžinimo terminai dar nėra suėję, todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl šios bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, juolab, nustatęs įmonės nemokumą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

Atsakovas nesutinka su paskirto administratoriaus kandidatūra dėl jo didelio užimtumo kitose bankroto bylose. Todėl apelianto nuomone, teismas paskirtą bankroto administratorių turėtų pakeisti kitu bankroto administratoriumi.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1662/2013 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1662/2013 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tokie kriterijai kaip kandidatų į administratorius užimtumas ar patirtis nelaikomi lemiamais parenkant konkretų kandidatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1318/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2173/2012).

Nagrinėjamu atveju paskirtas administratorius pateikė sutikimą administruoti atsakovą, kas be kita ko reiškia paties administratoriaus subjektyvų įvertinimą dėl jo galimybių ir laiko sąnaudų administruoti dar vieną įmonę, kadangi tik pats bankroto administratorius geriausiai žino ir gali įvertinti savo užimtumą ir pajėgumus. Šio administratoriaus kandidatūra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Apeliantas tiek keliant atsakovui bankroto bylą, tiek teikiant atskirąjį skundą nesiūlė kito konkretaus bankroto administratoriaus, kuris apelianto nuomone, galėtų tinkamiau vykdyti bankroto procedūrą. Byloje dalyvaujantis kreditorius VMI Vilniaus skyrius neprieštarauja paskirtai administratoriaus kandidatūrai, todėl atsižvelgiant minėtą teismų praktiką, ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ir VMI poziciją šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pakeisti byloje paskirto UAB „Skeneris“ bankroto administratoriaus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, patikrinęs, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje (CPK 338 str.), daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.