Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4841-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-04205-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1; 74

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, atsakovo atstovei Linai Markevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Best Fert“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Best Fert“ pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2014-01-20 sprendimą Nr. 4KM19/39-0037S, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014-04-28 sprendimą Nr. 1A-220 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK) 2014-08-27 sprendimą Nr. S-162(7-172/2014).

Pareiškėja paaiškina, kad 2013 metais iš Rusijos Federacijos importavo mineralinių trąšų ir 2013-12-30 jas deklaravo elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTKR2000IMO39CB1 išleidimo į laisvą apyvartą procedūroms.

Pareiškėja 2014-01-06 pateikė prašymą Nr. BSF-20140106-03-RS ir kartu Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatą formą A Nr. A 060360, patvirtinančią jame išvardytų prekių Rusijos preferencinę kilmę, bei prašė ištaisyti deklaraciją – taikyti perskaičiuotus mokesčius atsižvelgiant į prekių kilmę. Pareiškėjos 2014-01-06 prašymas buvo atmestas, kadangi 2012-10-25 buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (toliau – ir Reglamentas), kuriuo taikoma Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, patvirtinantis naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatos sistemos (toliau – ir BLS) taikymo schemą. Reglamentu nuo 2014-01-01 pakeistas į Europos Sąjungos rinką lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, dalis šalių neteko BLS lengvatomis besinaudojančios šalies statuso, įskaitant ir Rusijos Federaciją.

Nurodo, kad Kauno teritorinei muitinei pateiktoje deklaracijoje nebuvo pridėti visi dokumentai, būtini siekiant taikyti sumažintą arba nulinį tarifą. Trūkstamas dokumentas, prekių kilmės sertifikatas forma A muitinei kartu su deklaracija nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių, o šioms išnykus, buvo iš karto (2014-01-06) pateiktas. Pareiškėja teigia, kad anksčiau tokie prašymai buvo priimami ir tenkinami. Muitinė, taikydama ilgalaikę ir nusistovėjusią praktiką, iš esmės suklaidino pareiškėją ir taip pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 75–76).

Teigia, kad nagrinėjamu atveju aktualus Reglamento taikymas, kuris panaikino preferencinio režimo taikymą Rusijos Federacijos kilmės prekėms. Šis Reglamentas paskelbtas 2012 m. spalio 31 d., todėl nuo šio momento pareiškėja privalėjo žinoti apie lengvatinio tarifo panaikinimą prekėms nuo 2014-01-01 ir imtis priemonių, kad reikiami dokumentai būtų gauti laiku arba pasinaudoti galimybe prekes deklaruoti taikant supaprastintą procedūrą.

Nurodo, kad 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų, 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma.

Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, vis dėlto leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažintam arba nuliniam tarifui taikyti.

Tam, kad būtų galima grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, turi būti išpildytos dvi sąlygos: pirma, išleidžiamoms prekėms į laisvą apyvartą galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir antra, pateikus prašymą grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus neturi būti grąžinta įprastinė muito norma.

Nagrinėjamu atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, t. y. išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, tačiau pateikiant prašymą grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus (kilmės sertifikato forma A) buvo taikoma įprastinė muito norma.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasi iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas (b. l. 74). Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-01-20 sprendimo Nr. 4KM19/39-0037S, Muitinės departamento 2014-04-28 sprendimo Nr. 1A-220 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014-08-27 sprendimo Nr. S-162(7-172/2014) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja iš Rusijos Federacijos importavo mineralinių trąšų ir 2013-12-30 jas deklaravo elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTKR2000IMO39CB1 išleidimo į laisvą apyvartą procedūroms (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 33).

Pareiškėja 2014-01-06 pateikė prašymą Nr. BSF-20140106-03-RS perskaičiuoti mokesčius atsiradus naujiems dokumentams (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 32). Kauno teritorinė muitinė 2014-01-20 surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4KM19/39-0037S prašymo netenkino (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 28–29). Pareiškėja ataskaitą apskundė Muitinės departamentui (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 21–25). Muitinės departamentas 2014-04-28 sprendimu Nr. 1A-220 patvirtino teritorinės muitinės 2014-01-20 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM19/39-0037S (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 18–19). Pareiškėja Muitinės departamento sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 1–7). Mokestinių ginčų komisija 2014-08-27 sprendimu Nr. S-162(7-172/2014) patvirtino Muitinės departamento 2014-04-28 sprendimą Nr. 1A-220 (MGK byla Nr. 7-172/2014, b. l. 56–60).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatos.

Reglamentas patvirtino naują BLS sistemą, pagal kurią Europos Sąjunga sudaro galimybę lengvatinėmis sąlygomis patekti į savo rinką pagal vieną iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių; šiomis lengvatomis besinaudojančios šalys išvardytos Reglamento II priede. Reglamentu keičiamas šiuo metu importo į Europos Sąjungos rinką lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, suspenduojamas muitų tarifų lengvatų taikymas kai kurių lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams. Reglamentu nustatytos muitų tarifų lengvatos taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. prekėms, kilusioms Reglamento II priede išvardytose šalyse. Rusijos Federacija yra išbraukta iš šalių sąrašo, nurodyto minėtame priede.

Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad tam, kad būtų tenkinamas prašymas grąžinti muitą, būtinos dvi sąlygos, t. y. išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir pateikiant prašymą grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus neturi būti grąžinta įprastinė muito norma.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet pateikiant prašymą grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus (kilmės sertifikatus) jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Pareiškėjos 2014-01-06 prašymas perskaičiuoti mokesčius, taikant lengvatinį muito režimą kartu su Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatu, patvirtinančiu prekių Rusijos Federacijos preferencinę kilmę, pateiktas galiojant Reglamento nuostatai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 panaikinimo nuo 2014-01-01, bei pradėjus taikyti naująją bendrųjų lengvatų sistemos schemą, patvirtintą 2014–2023 metams, pagal kurią, be kitą ko, Rusijos Federacija buvo išbraukta iš šalių, kurioms suteikiamos lengvatos pagal bendrųjų lengvatų sistemą, sąrašo.

Pareiškėjos motyvai dėl teisėtų lūkesčių teismo vertintini kritiškai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog Bendrijos institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų. Be to, jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti, kad Bendrijos priemonės priėmimas gali paveikti jo interesus, jis negali remtis šiuo principu, priėmus tą priemonę (Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimas sujungtose bylose Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C-182/03 ir C-217/03; 1987 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Van den Bergh en Jurgens BV et Van Dijk Food Products (Lopik) BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 265/85, ir kt.).

Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pastovumo užtikrinimas nereiškia teisės nekeičiamumo. Teisės normų savaiminio buvimo nepakanka, t. y. savaime nesukuriamas pagrindas teisėtiems lūkesčiams. Dėl teisės akto leidėjo veiksmų laisvės veiklos vykdytojai negali tikėtis, kad išliks susiklosčiusi situacija, kurią Bendrijos institucijos, naudodamosi savo diskrecija, gali pakeisti (Teisingumo Teismo 1982 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Edeka Zentrale AG prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, 245/81; 1982 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Offene Handelsgesellschaft in Firma Werner Faust prieš Europos Bendrijų Komisiją, 52/81, ir kt.). Šiuo atveju Reglamentu atlikti pakeitimai pareiškėjai, kaip atidžiam ir rūpestingam ūkio subjektui, turėjo būti žinomi jau nuo 2012-10-25, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginiai dėl teisėtų lūkesčių yra atmestini. Analogiškai yra ir dėl pareiškėjos nurodomos ilgalaikės ir nusistovėjusios muitinės praktikos, kuri pasikeitė taip, kaip to reikalauja teisės aktai ( Reglamento pakeitimų įsigaliojimas).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kauno teritorinės muitinės, Muitinės departamento ir Mokestinių ginčų komisijos ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Best Fert“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.