Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalis, susijusi su A. L. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis: A. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „K.“ statomo objekto) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš AB „YIT K.“ statomo objekto) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. L. priteista: UAB „K.“ – 1560,38 Lt, UAB „S. e.“ – 1048,78 Lt, AB „YIT K.“ – 10 376,65 Lt padarytai žalai atlyginti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. 15 val. iki 2006 m. gruodžio 15 d. 7.45 val., išlauždamas durų spyną, įsibrovė į patalpą – UAB „K.“ statomą autocentrą „S. a.“, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė UAB „K.“ priklausantį 2118,53 Lt vertės turtą bei UAB „S. e.“ priklausantį 800,04 Lt vertės turtą.

Be to, A. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. 17 val. iki 2007 m. sausio 10 d. 7.30 val., išlauždamas durų spyną, įsibrovė į patalpą saugomoje teritorijoje – mobiliąją kontorėlę, stovėjusią (duomenys neskelbtini), ir pagrobė AB „YIT K.“ priklausantį 10 376,65 Lt vertės turtą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų ir iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, reikalaujančią įvertinti visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendyje vertino įslaptintas telefoninių pokalbių išklotines, po vagysčių vykstančius pokalbius su liudytojais R. G., A. J. ir A. M.. Kauno apygardos teismas nurodė, kad telefoninių aplinkybių išklotinės, liudytojų parodymai apie atpažintus įrankius ir kiti duomenys paneigia kasatoriaus versiją dėl pavogtų įrankių. Kauno apygardos teismas, priešingai nei Kauno miesto apylinkės teismas, įvertino tik dalį įrodymų, esančių baudžiamojoje byloje, ir be jokių įrodymų nustatė, kad iš 2006 m. gruodžio 15 d. 00.27 val. A. L. pokalbio su A. J. matyti, jog prašoma paimti „amuniciją“, ir kad kalbama apie įrankius, reikalingus nusikalstamai veikai vykyti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad žodis „amunicija“ reiškia nusikaltimui reikalingus įrankius. Kasatoriaus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „amuniciją“ paėmė ne jis, o liudytojas A. J..

Anot kasatoriaus, Kauno apygardos teismas taip pat nevertino liudytojo A. J. parodymų. Šis asmuo davė parodymus kaip įtariamasis ir kaip liudytojas, jam dėl tų pačių vagysčių ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kasatoriaus teigimu, teismas klaidingai aiškina aplinkybes, susijusias su jo buvimo vieta. 2007 m. sausio 10 d. pokalbiai Nr. 2366 ir 2367 patvirtina, kad liudytojas E. K. buvo „prie bažnyčios“, o A. L. buvo visai kitoje vietoje. E. K. buvo apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, jam ikiteisminis tyrimas dėl minėtų vagysčių yra nutrauktas. Prisiekęs teisme, jis patvirtino, kad nei vienas, nei kartu su kasatoriumi jokių vagysčių nedarė. Anot kasatoriaus, ikiteisminis tyrimas dėl, tikėtina, melagingų jo parodymų nepradėtas. Šio liudytojo parodymų Kauno apygardos teismas nevertino ir dėl jų net nepasisakė. Kauno apygardos teismas nepasisakė ir dėl liudytojo M. G. parodymų, kuris nurodė, kad ne kartą A. L. perdavęs įvairių daiktų, tarp jų kopėčias ir gręžimo aparatą. Nesigilinta į liudytojų parodymus ir dėl nusikaltimo padarymo laiko. Byloje surinkta duomenų, kad vagystė iš UAB „K.“ padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. 15 val. iki 2006 m. gruodžio 15 d. 5.45 val., o vagystė mobiliojoje kontorėlėje – nuo 2007 m. sausio 9 d. 17 val. iki 2007 m. sausio 10 d. 7.30 val. Tuo tarpu liudytojas G. Š. nurodė, kad A. L. ne kartą siūlė pirkti daiktus dar 2006 m. pavasarį, t. y. dar iki įvykusių vagysčių. Šio liudytojo parodymų Kauno apygardos teismas neaptarė, nes manė, kad jis davė parodymus A. L. naudai, patvirtindamas šio versiją.

Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismas turėjo vertinti R. C. parodymus, kuris nurodė, jog iš A. L. buvo įgijęs ne tik gręžtuvą „Rebir“, bet ir kampinį šlifuoklį, kuris nebuvo pavogtas. Pokalbiai su šiuo liudytoju patvirtina, kad A. L. neslėpė nuo žmonių, kad visus daiktus įsigijo iš kitų asmenų Lietuvoje arba jie buvo įvežti iš užsienio.

Kasatorius nesutinka su Kauno apygardos teismo išvada, kad jo kaltę neginčijamai patvirtino liudytojo A. M. parodymai. Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad šis liudytojas nurodė, jog „jis nėra šimtu procentų įsitikinęs, kad tai būtent tas laidas, kuris pavogtas, nors jam buvo parodytas toks pat, kurį jis pirko“. Šios abejonės vertintinos A. L. naudai. Įrodymai nepatvirtina, kad vagystę padarė jis. Anot kasatoriaus, teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad telefoniniuose pokalbiuose nėra jokių kalbų apie ruošimąsi daryti nusikalstamas veikas, nėra rasta įrankių, kurie galėtų būti laikomi įrankiais, tinkančiais vagystėms daryti, o pokalbiuose su trečiaisiais asmenimis nėra informacijos apie tai, jog įrankiai galėjo būti vogti.

Kauno apygardos teismas, tenkindamas civilinius ieškinius, priteisė iš kasatoriaus kopėčias ir gręžtuvą, nors liudytojas M. G. nurodė, kad būtent jis perdavė jam šiuos daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje 2008 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė, kurias aplinkybes papildomai reikia ištirti, t. y. teismas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka turėjo patikrinti A. L. versiją dėl daiktų įsigijimo aplinkybių. Kauno apygardos teismas tik apklausė jį ir konstatavo, kad A. L. parodymai visiškai atitinka duotus jo parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nebuvo nurodęs, kad visos aplinkybės galėjo būti išsiaiškintos jo papildomos apklausos metu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis Kauno apygardos teisme nurodė, jog negalėjo atsiminti, kas buvo prieš kelis metus, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Kadangi Kauno apygardos teismas neaptarė visų byloje esančių įrodymų ir neišsiaiškino visų aplinkybių, kurias nurodė išsiaiškinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m spalio 7 d. nutartyje, iš esmės buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios visų įrodymų įvertinimą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl A. L. kaltumo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisino A. L. pagal visus kaltinimus neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, pripažino A. L. kaltu dėl vagysčių iš UAB „K.“ ir AB „YIT K.“ statomų objektų. A. L. dalyvavimą padarant šias vagystes apeliacinės instancijos teismas pagrindė tokiomis aplinkybėmis: 1) išslaptintų telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti A. L. pokalbiai su A. J., D. L. ir E. K., iš kurių užfiksavimo laiko ir turinio matyti, kad jis tuo metu vykdo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to, tuojau pat po įvykdytų vagysčių telefonu siūlo liudytojams R. G., R. J., R. C. ir nenustatytam asmeniui įsigyti pagrobtų daiktų požymius atitinkančius daiktus; 2) iš asmens parodymo atpažinti protokolų, daiktų atpažinimo protokolų ir liudytojų apklausos protokolų matyti, kad būtent A. L. pardavė liudytojams R. J. ir R. C. kai kuriuos iš pagrobtų daiktų; 3) iš informacijos, gautos iš UAB „Bitė GSM“, galima spręsti, kad A. L. vagysčių padarymo metu buvo objektuose, iš kurių pagrobti daiktai (apvogti objektai yra nuteistojo telefoninių pokalbių celių veikimo zonoje); 4) A. L. iškeltos versijos, paaiškinančios nustatytas aplinkybes, nepatikimumas ir prieštaravimas bylos faktiniams duomenims. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo logiškos ir kruopščiai motyvuotos. Nuteistojo argumentai, kad teismas turėjo vadovautis liudytojų M. G., E. K. ir G. Š. parodymais, neva patvirtinančiais nuteistojo nekaltumą, prieštarauja įrodymais nustatytiems faktams. Kolegija nenustatė pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo rezultatais. Nėra pagrindo abejoti ir civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumu.

Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi

BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Kolegija atmeta nuteistojo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutarties, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šioje kasacinėje nutartyje nurodyta, kad teismai privalėjo įvertinti telefoninių pokalbių įrašų turinį, A. L. paaiškinimus dėl pavogtų daiktų įgijimo galimybių, išsiaiškinti aplinkybes, ką jis veikė vagysčių padarymo metu tame rajone, jo versijos pagrįstumą ir tik tada padaryti išvadas dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas ėmėsi pastangų šioms aplinkybėms išsiaiškinti – apklausė A. L. dėl to, kaip pas jį atsidūrė pagrobti daiktai ir ką jis veikė vietoje, kurioje buvo padarytos vagystės. Atliktas įrodymų tyrimas ir kasacinėje nutartyje nurodytų aplinkybių įvertinimas leido teismui padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo A. L. iškelta versija dėl statybinių įrankių vagysčių ir kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vagystes padarė būtent A. L.. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atsižvelgė į kasacinės nutarties, priimtos toje pačioje byloje, turinį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.